Ramūnas Aušrotas. Atsakymas Justinui Žilinskui. Teisėje žodžiai yra svarbūs

LRT.lt

Europos Tarybos Konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija) yra pirmasis tarptautinis teisės instrumentas, turintis specialią ir specifinę „gender“ sąvoką, tačiau M. Romerio universiteto Teisės mokyklos profesorius Justinas Žilinskas mano, kad tai viso labo operacinis terminas, kurį pakanka versti kaip „socialinis vaidmuo“. Deja, ne visai taip.

„Gender“ sąvoka YRA operacinis terminas tuo aspektu, kad jo atsiradimas teisėje leido atsirasti visai eilei gimininių sąvokų, pvz., lyčiai neutralus (gender neutral), socialinis lyties vaidmuo (gender role), socialinė lyties raiška (gender expression), socialinė lyties tapatybė (gender identity), smurtas dėl lyties (įskaitant ir smurtą dėl socialinės lyties tapatybės (gender–based violence)). Ne vieną jų rasime ir minėtoje Stambulo konvencijoje.

Bet ką jie iš tiesų reiškia?

Pradėkime nuo istorinio konteksto. Sex/gender skirtis yra angų kalbos artefaktas. Kitose kalbose, pvz., vokiečių kalboje yra tik vienas lytį išreiškiantis žodis – Geschlecht, kuris apima abi – sex ir gender prasmes, bet netapatintinas nė su viena iš jų. Panašiai ir lietuvių kalboje, turime vieną žodį lyti̇̀s, kuri yra viena iš dviejų gyvųjų būtybių gimčių.

Ilgą laiką anglų kalboje terminas „gender“ reiškė giminę ir buvo naudojamas gramatikoje jai nusakyti (t.y., įvardinti vyrišką, moterišką arba neutralią daiktavardžių giminę). Terminas „gender“ anglakalbiuose kraštuose paplito kanceliarinėje kalboje, pvz., medicininėse formose, apklausose, CV, kaip kultūringesnė gramatinė forma, tačiau visada buvo suprantama kaip sinonimas žodžiui sex, nurodanti arba vyriškąją, ar moteriškąją lytį.

Taigi … 20 a. 6 dešimtmetyje psichologijos ir seksologijos profesorius John Money iš Džono Hopkinso universiteto nukalė terminą „lytis taip vaidmuo“ (gender role). Money pasiūlė idėją, kad jei vaikas nepriima savo lytinės tapatybės, jo tėvai turi elgtis su juo tarsi jis būtų kitos lyties. Taip „gender“ pradėjo reikšti „socialinį performatyvumą, kuris nurodo vidinę seksualinę tapatybę.“ Money sukonstravo sex/gender skirtį siekdamas pagrįsti chirurginio lyties keitimo gydant transseksualumą poreikį, kuriam sex terminas netiko, nes siejosi su biologine lytimi. Taip „gender“ tapo ideologine sąvoka.

Ji buvo panaudota antros feminizmo bangos metu, siekiant atskirti individualias asmens savybes ir raišką nuo fiziologijos. Taip buvo siekiama paneigti biologinio determinizmo tezę, kuri teigia, kad asmens savybės ir raiška yra TIK specifinės kūno prigimties išorinė išraiška (atspindys). O feminizmas teigė, kad šios asmens savybės biologinės lyties atžvilgiu yra takios, ir kad jas formuoja kultūra, o ne prigimtis. Kitaip tariant, kaip teigia išgarsėjęs Simone de Beauvoir postulatas, moterimi ne gimstama, o tampama. Taigi, gender yra tapatybė, kurią žmogus priima ir sukuria pats.

Taip atsirado gender ideologija – mąstymo būdas, pagal kurį vyrų ir moterų skirtumus lemia ne biologinė žmogaus prigimtis, bet socialinė ir kultūrinė aplinka. Galima sakyti, kuo stipresnis šis tvirtinimas, tuo labiau yra priartėjama prie ideologinio mąstymo.

Mažų mažiausia, jis pasireiškia įsitikinimu, kad lytį galima pakeisti, o ekstremaliu atveju – kad lytis niekaip nesusijusi su biologine žmogaus tikrove (ji yra pasirenkama). Ši ideologija tvirtina, kad visuomenė ir kultūra primeta lyčių vaidmenis vyrams ir moterims, ir tie vaidmenys niekaip nesusiję su biologiniais skirtumais tarp lyčių.

Bet grįžkime prie teisės. Iš viso to, kas pasakyta, akivaizdu, kad sąvoka „gender“ teisėje gali būti vartojama arba analogine prasme, kaip pakaitalas žodžiui „sex“, arba kaip socialinė lytis. Kokia prasme sąvoka „gender“ vartojama Stambulo konvencijoje?

Pirmiausia reikėtų pradėti nuo to, kad sąvoka „gender“ tarptautinėje teisėje pasirodo 1993 m. Vienoje vykusios Pasaulinės konferencijos žmogaus teisių klausimais metu. Ją randame baigiamajame konferencijos dokumente – Vienos deklaracijoje ir veiksmų programoje – kurioje atsiranda „su lytimi susijusio smurto“ sąvoka.

Veiksmų programoje rašoma, kad „[t]uri būti pašalintas visas su lytimi susijęs smurtas (gender–based violence) ir visos seksualinio priekabiavimo ir išnaudojimo formos, įskaitant ir tas, kurios kyla dėl kultūrinių prietarų ir tarptautinės prekybos žmonėmis, jos yra nesuderinamos su žmogiško asmens orumu ir verte“ (18 p.). Tai smurto dėl lyties sąvokos genezė.

Tiesa, pati sąvoka dar suprantama siaurai: dokumente yra kalbama apie smurtą, kylantį išimtinai iš kultūrinių prietarų (pvz., moterų apipjaustymo praktikos), bet ne kaip susijusį su tradiciniais lyčių vaidmenimis ar taip vadinamaisiais lyčių stereotipais.

Klausimas dėl „gender“ sąvokos turinio iškilo 1995 m. organizuojant Pasaulinę konferenciją moterų klausimu Pekine. Parengti konferenciją ir paruošti darbinį dokumentą buvo patikėta Moterų padėties komisijai prie JT. 19-ojo komiteto susitikimo metu, svarstant Konferencijos veiksmų platformos metmenis, iškilo poreikis apibrėžti, kaip jo kontekste turi būti suprastas terminas „gender“. Tuo tikslu buvo suburta kontaktinė grupė Niujorke, kuriai komisija patikėjo rasti sutarimą dėl įprastinės termino „gender“ reikšmės būsimąjame Pekino konferencijos Veikslų plane, ir apie tai pranešti pačiai Pekino konferencijai.

Darbo grupei vadovavusi JT Moterų reikalų komiteto specialioji pranešėja padarė pareiškimą Pekino konferencijoje dėl įprastinės sąvokos „gender“ reikšmės, pažymėdama, kad: pirma, žodis „lytis“ buvo paprastai naudojama ir suprantama jai įprasta, visuotinai pripažinta vartojimo forma daugelyje kitų Jungtinių Tautų forumų ir konferencijų; antra, nebuvo jokių požymių, kad Veiksmų platformoje būtų numatyta kokia nors nauja termino reikšmė ar konotacija, kitokia nei priimta anksčiau.

Todėl Pekino deklaracijoje ir Pekino veiksmų platformoje buvo užantspauduota įprastinė gender reikšmė, pabrėžiant, kad „Daugybėje šalių vyro ir moters pasiekimų ir veiklos skirtumai yra suprantami kaip nulemti biologinių skirtumų, o ne socialiai konstruojamų lyčių vaidmenų“ (Pekino platforma, II, 27). Pekino konferencijos Veiksmų platformoje žodis gender yra paminėtas daugiau negu du šimtus kartų, ir, konferencijos dalyvių sprendimu, visur yra suprastinas analogine prasme.

Tas pats klausimas keltas ir priimant Romos tarptautinio baudžiamojo teismo statutą. Tuo tikslu dokumente expressis verbis buvo nurodyta, kad „Šiame Statute sąvoka „lytis“ vartojama kalbant apie abi visuomenės lytis, vyrus ir moteris. Sąvoka „lytis“ jokios kitos reikšmės, išskyrus minėtąją, neturi.“ (7 str. 3 d.) Romos statutas – buvo pirmasis privalomas tarptautinės teisės instrumentas, panaudojęs „gender“ sąvoką ir ją apibrėžęs jam mano minėta analogine prasme – kaip vyriškąją ir moteriškąją lytis. Šį statutą, kuris yra tarptautinė sutartis, yra ratifikavusi ir Lietuva.

Stambulo konvencija yra antrasis tarptautinės teisės instrumentas, apibrėžiantis „gender“ sąvoką, ir apibrėžiantis ją kitaip. Stambulo konvencija, pateikdama DALINĘ lyties sąvoką, kurioje pabrėžiami tik socialiniai kultūriniai lytiškumo turinio aspektai („gender“), ATSIEJANT juos nuo biologinės lyties, ir tvirtindama, kad jie yra socialiai susiformavę, bet ne kylantys iš vyriškos ir moteriškos tapatybės, vadovaujasi dualistiniu požiūriu į asmens lytiškumą ir jį skaido.

Toks suskaidymas leidžia lytiškumą grįsti klaidinga socialinio konstruktyvizmo teorija, o socialinius kultūrinius lytiškumo raiškos aspektus praktikoje laikyti lytį determinuojančiu požymiu, kas veda į lyčių tapatybių politiką.

Antra, skirtingai nuo Romos statuto, Stambulo konvencija žodį „gender“ naudoja ne analogine prasme, kaip pakaitalą žodžiui sex, bet kalba apie socialinę lytį (3 str. c). Taigi, ratifikavus ją, iškiltų ir teisės aktų – šiuo atveju dviejų tarptautinės teisės sutarčių – dermės klausimas.

Jei Stambulo konvencijoje „gender“ vartojama ne analogine prasme (o tai akivaizdu iš sąvokos apibrėžties) ir jei ji, skirtingai nuo Romos statuto, nepasako, kada ir kur tekste žodis „gender“ naudojamas analogine, o kada ir kur – specialiąja prasme, reikia traktuoti, kad jis naudojamas ne bet kuria, o būtent specialiąja, konvencijoje nurodyta prasme. Taigi, visur, kur Stambulo konvencija kalba apie smurtą dėl lyties (gender based violence) turimas omenyje ne tik smurtas prieš moterį, bet ir smurtas dėl socialinės lyties.

Norite įrodymų? …
Straipsnio tęsinį skaitykite portale LRT.lt ČIA.

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
3 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Gabrielė

Neįtikėtina, bet akivaizdu, kaip galima vardan savo egoistinių tikslų moksle ignoruoti mokslą ir realybę! Ir dar atsiranda visa armija tokių, kurie pritaria. Moterimi ar vyru ne gimstama, o tampama!!! Moteris ir vyras juk ne tik lytiniai organai…tai visiškai skirtingos nervų sistemos, skirtingas mąstymas. Mokslininkams tikrai žinoma, kad vyrams ir moterims mąstant įsijungia skirtingos smegenų vietos… Dėl visiškai menko nukrypimų skaičiaus nuneigiama žmonijos evoliucija, vyro ir moters paskirtis ir tai bandoma primesti visai visuomenei. Numatyta nuo pat mažumės žaloti vaikų psichiką, primetant jiems visiškos mažumos translyčio mąstymo nukrypimus. Tai yra nusikaltimas prieš žmoniją, tai yra žmogaus teisių pažeidimas ir orumo žeminimas. Tai nusikaltimas – vykdomas mokslo vardu.

Gabrielei

Dar pamiršote paminėti skirtingą genetiką vyr, -xy,mot-xx.Kaip jūs genderistai kaitaliosit chromosomas vietomis .Labai įdomu.Ir dar jie tvirtina kad nelaimėliais gimstama,o ne tampama.Apgailėtinas mūsų seimas su visa vyriausybe.Kodėl mes tik dabar sužinome skandalingus faktus apie seimo pirminikę ir kt iš teisiamos partijos.Ar tai neapgavystė ir jei taip, tai ar gali tokie rinkimai būt teisėti?

Jules

Reiktų grįžti prie tarptautinės Prancūzų kalbos, o ne remtis vien A-bombačkomis.

3
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top