Ramūnas Aušrotas. Ką asmeniškai padaryčiau, jei būčiau išrinktas į Europos Parlamentą?

Veidaknygė

Ką asmeniškai padaryčiau, jei būčiau išrinktas į Europos Parlamentą? Tokį klausimą gavau trečiadienį, per „Žinau, ką renku” debatus Rokiškyje, kuriuose dalyvavau kaip Nacionalinio susivienijimo kandidatas į Europos Parlamentą.

Tos dienos debatų tema buvo saugumas Europoje. Kalbant apie saugumą, dažniausiai yra linksniuojami tokie dalykai kaip Ukrainoje vykstantis karas, migrantų krizė, terorizmo pavojus.

Tačiau saugumą dera suprasti kur kas plačiau.

Asmeniškai aš neįsivaizduoju, kaip galima kalbėti apie visuomenės saugumą, jei nėra saugomi mažiausi ir pažeidžiamiausi visuomenės nariai.

Štai visai neseniai Europos Komisija patvirtino septintąją 2020–2025 m. ES saugumo sąjungos strategijos įgyvendinimo pažangos ataskaitą. Joje apžvelgiama pažanga ir pasiekimai penkiose pagrindinėse srityse, iš kurių viena yra kova su organizuotu nusikalstamumu ES.

Ataskaitoje pastebima, jog daugelis nusikalstamų grupuočių, užsiimančių neteisėtu migrantų gabenimu, taip pat yra įsitraukusios į prekybą žmonėmis. Europolo skaičiavimais, pasaulinis pelnas iš prekybos žmonėmis kasmet sudaro daugiau kaip 29,4 mlrd. eurų. Dauguma aukų yra moterys ir mergaitės, kurios didžiąja dalimi yra verčiamos tapti prostitutėmis, išnaudojamos pornografiniam turiniui kurti.

Seksualinis vaikų, ypač mergaičių išnaudojimas, yra pandeminė problema.

Tyrimai rodo, jog Europoje, ypač po Covid-19 pandemijos, padidėjo pornografinio turinio paklausa. Jei yra paklausa, visada bus ir norinčių iš to pasipelnyti. Internet Watch Foundation duomenimis, ne kur nors Azijoje ar Pietų Amerikoje, bet būtent Europoje yra daugiausia pasaulyje svetainių, kuriose yra medžiagos, susijusios su seksualine prievarta prieš vaikus. Taigi vienas iš pagrindinių būdų kovoti su vaikų seksualinio išnaudojimo pandemija – tai mažinti pornografinio turinio, kuriame yra vaizduojami vaikai, prieinamumą.

Manau, jog su tuo susijusių sprendimų reikia ieškoti būtent Europoje, nes nacionaliname lygmenyje gali būti įvairių iššūkių. Štai Prancūzija, kuri įstatymu nustatė reikalavimą, jog jungiantis prie pornografinių puslapių, reikia nustatyti asmens tapatybę, įsivėlė į teismus su pornografijos industrija. O socialdemokratų ir žaliųjų valdomoje Vokietijoje kilo iniciatyva dekriminalizuoti vaikų pornografijos turėjimą (tai siūlantis įstatymo projektas jau pateiktas ir svarstomas Bundestage).

Ką būtų galima šiuo klausimu padaryti? Viena iš galimų priemonių – tai ES teisės akto (reglamento ar direktyvos) priėmimas, kuris nustatytų pareigą platformoms pašalinti su vaikų pornografinį turinį per vieną valandą nuo pranešimo. Tokį reikalavimą ES jau yra nustačiusi teroristiniam turiniui internete pagal Reglamentą dėl teroristinio turinio internete.

Žinau, kad tai nebus lengva. Europos Komisijos pasiūlymas dėl medžiagos, susijusios su seksualine prievarta prieš vaikus (CSAM) reguliavimo, praeitos kadencijos EP taip ir nepasiekė teisės akto stadijos, nes buvo stiprus lobis tonus veikimas prieš. Be to, nebuvo pakankamai politinės valios tai padaryti, nes, būkim biedni, bet teisingi, tiek EP kairiesirns, tiek liberalams pornografija ne problema.

Jeigu ir jums tai yra svarbu, birželio 9 d. ateikite į Europos Parlamento rinkimus ir balsuokite už Nacionalinį susivienijimą (sąrašo numeris – 15). Mano numeris sąraše – ketvirtas.

Politinė reklama

5 4 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
11 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
11
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top