Ramūnas Aušrotas. Ką legaliai, nedarant nuodėmės ir be sąžinės graužimo, galima pažiūrėti su šeima per Šv. Kalėdas

Bičiuliai paprašė pasidalinti žiniomis apie tai, ką legaliai, nedarant nuodėmės ir be sąžinės graužimo, galima pažiūrėti su šeima per Šv. Kalėdas.
Koronaviruso pandemija paskatino suaktyvėti internetinei kino nuomai, atsirasti naujoms legalioms kino žiūrėjimo platformoms.

Pirmiausia apie tai, kaip atrinkti grūdus nuo pelų.

Tai priklauso nuo to, ką įvedate. Jei google paieškoje suvedate kinas internetu, jums išmes legalias kino platformas, jei – nemokami filmai online – tikriausiai piratinę filmų svetainę.
Evangelija yra dovana, bet kinas – paprastai ne. Nemokamo kino būna, bet ne per daug. Mūsų internetinėje erdvėje – tai dažniausiai lietuviška ar rusiška kino klasika, kartais įvairiomis progomis – vieno ar kito filmo speciali nemokama peržiūra.
Gera naujiena – kaina nesikandžioja: legalių filmų svetainėse filmo nuomos parai kaina svyruoja nuo 0,99 (kinofondas.lt) iki 4,99 Eur. (zmonescinema.lt).

Tai tikrai nėra daug, ir tokia kaina nėra priežastis neparemti darbo, kurį sukuria nuo dešimties iki kelių šimtų rankų.

Norėdami patikrinti, kur pataikėte – ar į legalią, ar piratinę svetainę, – galite puslapio URL (adresą) patikrinti puslapyje ziureklegaliai.lt.

Intelektinės nuosavybės apsaugos centro puslapyje galite rasti legalių kino nuomos platformų sąrašą su nuorodomis (žr. ČIA).

* * *

Filmų nuomos platformas galima suskirstyti į kelias kategorijas:

a) kino centrų įsteigtos platformos;
Į internetinę erdvę karantino sąlygomis savo veiklą perkėlė tiek didžiausias kino teatrų tinklas Forum Cinemas (zmonescinema.lt), tiek ir mažieji (visai neseniai atsidarė Skalvijos virtuali kino salė skalvija.lt.
Taip pat galite rasti Kino centro „Kino deli“ nuomą (žr. ČIA).
O štai Kino pasaka, anksčiau ir rodžiusi, ir nuomojusi filmus, šiuo metu užsidarė.
Beje, užsiregistravę Skalvijos virtualioje kino salėje, pirmą filmą pažiūrėsite nemokamai.

b) kino platintojų – distributorių – įsteigtos platformos;
Iš kino platintojų Lietuvoje (arba Baltijos šalyse, nes Lietuva yra per smulki rinkos požiūriu, ir licenzija filmui yra perkama rodyti Baltijos šalyse) paminėtina anksčiau DVD platinusios firmos (pavadinimo nepamenu:) kino nuomos platforma megogo.net.

Joje rasite daug vidutinio lygio amerikietiškų filmų, o taip pat ir daug rusiškos klasikos.
Daug filmų – ypač rusiškos klasikos – galite žiūrėti įsigiję mėnesinį abonementą.
Panaši į šią yra ir „Garsų pasaulio įrašų“ svetainė (mažiau rusų klasikos, daugiau „A“ kalibro amerikietiškų filmų): cinemaclub.eu
Na, o jau minėtas zmonescinema.lt siūlo „blokbasterius“ ir elitinį (festivalinį) kiną.

Festivalinį kiną galite rasti ne vienoje svetainėje. Tad jei esate suvalkietis ir netingite, galite pasikuisti ir pasižiūrėti, kurioje jūs tą patį filmą galėtumėt išsinuomoti puse ar euru pigiau. Pvz., visai neblogas prancūzų „Apsireiškimas“ („Apparition“), tyrinėjantį Mergelės Marijos apsireiškimų fenomeną – jį galite rasti ir ČIA, ir ČIA.
Festvalinis kinas festivalio kino platformoje irgi bus truputėlį pigesnis negu kino teatro platformoje.

c) kino festivalių platformos,
Savo kino nuomos puslapius jau turi abu didieji kino festivaliai: „Kino pavasaris“ ir „Skanorama“.
Beje, „Kino pavasario“ svetainė pateikia ir nuorodas į skirtingas to paties filmo nuomos alternatyvas, pvz., gerai žinomą Jan Komasos „Kristaus kūną“, be „Kino pavasario“, galite pamatyti net penkiose kitose kino platformose.

d) autorinio kino platformos.
Mano mėgstamiausia ir labiausiai naudojama kino nuomos platforma yra kinofondas.lt.
Tai viena iš pirmųjų kino platformų Lietuvoje, įsteigta tada, kai Lietuvoje siautė piratiniai filmai, o koronė dar buvo neatėjusi.
Mėgstu ją, nes joje sudėta beveik visa suskaitmeninta lietuvių kino klasika (nuo pirmojo sovietinio lietuviško filmo „Marytė“ iki A. Pozdniakovo „Kažkas atsitiko“, pranašaujančio permainų vėjus. Ten rasite beveik visus sovietinius ilgo metro filmus („Niekas nenorėjo mirti“, „Jausmai“), daug dokumentikos ir trumpo metro. Ir viskas – nemokamai. Šį projektą remia Lietuvos kino centras.
Taip pat didelis asortimentas nepriklausomos Lietuvos kūrėjų sukurtų filmų – nuo Igno Miškinio „Lengvai ir saldžiai“ (2004) iki E. Jankausko „Čia buvo Saša“ (2018). O taip pat – pluoštas festivalinių filmų iš „Kino pavasario“ ir „Scanoramos“.
Svetainė turi patogų katalogą: filmų galima ieškoti tiek pagal abėcėlę, tiek pagal sukūrimo metus (komercinio kino svetainės klasifikuoja ir pagal žanrus, festivalių duomenų bazės pateikia tik filmų sąrašų paklodes).

e) internetinių TV domenų bazės (tvplaypremium.lt, play.tv3), kurių archyvuose taip pat galite rasti įvairių filmų.
Taip pat vakarietiški kino srauto portalai (netflix.com, apple.com).
Tiek vieni, tiek kiti reikalauja registracijos ir abonementinio mokesčio, asmeniškai aš jais nesinaudoju.
Paminėtinas vakarietiško kino srauto tarpininkas justwatch.com – jame galima filmus, kurios rodo per apple, googleplay ar netflix, išsinuomoti ir pažiūrėti atskirai, be mėnesinio įsipareigojimo. Kad ir pavyzdžiui visą „Žiedų valdovą“.

* * *

Iš to, ką mačiau legalioje kino nuomos erdvėje, Kalėdoms galiu rekomenduoti:

1. Indų režisieriaus Satyajit Ray humanistinę odę „Kelio daina“ („Pather panchali“, 1955; ČIA).
2. Kriščioniška pasaulėžiūra ir metaforomis kvėpuojančios italų Gianni Rodari pasakos „Pinokio“ ekranizaciją (ČIA), kurią pastatė Matteo Garrone (Džapeto vaidmenyje „Gyvenimas yra gražus“ žvaigždė Roberto Benigni)
Aš užaugau prie sovietinės – piratinės šios pasakos versijos („Buratino“). Žiūrint „Pinokį“ tampa akivaizdu, kaip buvo iškastruota ši pasaka – joje neliko nė užuominos apie Mergelę Mariją (fėja), nei apie Juozapą (Džapetas), nei Jonos istorijos, nei apskritai pagrindinės – transformacijos iš neklusnaus (nuodėmingo) medinuko į dorybingą žmogų – idėjos.
3. Latvių režisierės Inaros Kolmanos „Bilė“ – autobiografinis pasakojimas vaiko akimis apie vienos garsiausių Latvijos rašytojų – Vizmos Belševicos vaikystę, perkeliantis žiūrovą į elegišką prieškario Latviją (žr. ČIA).
4. Jau mano minėta juosta, gana įdomiai ir pagarbiai nagrinėjanti marijinių apreiškimų fenomeną „Apsireiškimas“ („Apparition“) (žr. ČIA).
5. Jei nematėte – Krzysztofo Zanussi filmas „Eteris“, nagrinėjanti metafizinio blogio klausimą ir žmogaus atpirkimo galimybę (žr. ČIA).

Žodžiu, ieškokite, ir rasite. Belskite, ir bus atidaryta.

Gerų jums šv. Kalėdų.
P.S. Nebūkite prie ekranų vieni.

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
3 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Prašalietis

„Nedarant nuodėmės, be sąžinos graužimo”, daugiau kaip 30 metų „provakarietiškai” pudrinamų smegenų prašviesinimui su šeima reiktų rasti laiko ir pažiūrėti žemiškus ir prasmingus lietuviškus filmus: „Ko verkė pušys”, „Niekas nenorėjo mirti”, „Gyvieji didvyriai”, „Vienos dienos kronika”…. Juos ” ne prie butelio” pažiūrėjus, palyginti su pažiūrėta Aušroto rekomenduojama indų ir vakarų šoumenine komercine produkcija, kurioje buvo „kažkas iškastruota, įvyko transformaciją iš neklusnaus nuodėmingo medinuko į dorybingą idiotą….”, kur vyksta už žmogaus pažinimo galimybių (n)esančių dalykų kliedesinis aiškinimas ir kita beprasmė, pseudo valstybinių darinių puskvailiams ir beviltiškiems idiotams skirta manipuliacinė „patriotinimo” beliberda….

Prašalieti,

gal tu tyčiomis užsikrėsk kokiu virusu, jei tau gyvenimas tokia baisi kančia.

Ačiū!

Ir Jums gražių Švenčių!

3
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top