Konstitucinis Teismas pateikė išvadą, jog Stambulo konvencija neprieštarauja LR Konstitucijai. Turbūt mažai kas, esantis vienoje ar kitoje barikadų pusėje, abejojo, kad sprendimas bus kitoks. Tą liudija ir politikų pasisakymai po šio įvykio: iniciatyvos autorė Seimo pirmininkė teigia, jog reikės skaičiuoti balsus, iniciatyvą palaikę socialdemokratai abejoja, ar tai paveiks skeptikų balsus, o valstiečiai ir svernelininkai sako, jog būtinybės ratifikuoti Konvenciją nėra. Atrodo, jog niekas nepasikeitė apart vieno dalyko – Konstitucinio Teismo vertinimo.
Neabejoju, kad jei dabar būtų atlikta apklausa dėl pasitikėjimo Konstituciniu Teismu, rezultatai būtų prasčiausi per visą šio teismo istoriją. Kuris, bent didžiosios visuomenės dalies akyse jau dabar yra politizuota institucija, vykdančia valdančiosios koalicijos užsakymus. O dabar žmonės turi ir argumentą taip galvoti.
Ironiška tai, jog nepaisant šio Konstitucinio Teismo išvados, valdantiesiems šiandien nepavyko įtraukti Stambulo Konvencijos ratifikavimo projekto į Seimo pavasario sesijos darbotvarkę. Jiems pritrūko net 20 balsų. Įsivaizduojate? KT paskelbia, kad Konvencija gera, tą pačią dieną Seimas sako – ne, mes nesutinkame. Tai reiškia: Galima pasakyti: Konstitucinio Teismo reputacija ne tik visuomenės, bet ir Seimo narių akyse yra žemiau „plintuso“. Taip, privalomus jo sprendimus reikia vykdyti. Ir tas daroma, sukandus dantis. Bet būtent ši išvada buvo neprivaloma, ir Seimo narių nepaklusnumas jai parodė tikrąją šios institucijos reputaciją.
Galima piktintis Seimo nepagarba vienai iš valstybės institucijų, tačiau tenka konstatuoti, jog pats Konstitucinis Teismas to nusipelnė. Kodėl aš taip sakau? Pirmiausia, akivaizdu, jog Stambulo konvencijos klausimas yra neeilinis klausimas. Šiuo klausimu visuomenė yra itin įjautrinta ir susiskaldžiusi. Tai ne šiaip išvada dėl to, kaip yra skiriami ambasadoriai. Be to, šio klausimo vienoks ar kitoks išrišimas tikrai turės didelę įtaką visuomenės gyvenimui. Sprendžiant tokios svarbos klausimą apsiriboti techniniu jo svarstymu už uždarų durų, neįsileidžiant visuomenės, neduodant jai pasisakyti – yra ne tik nedemokratiška. Tai nusikaltimas demokratijai.
Ir šioje vietoje noriu prisiminti Bulgarijos atvejį. Kaip žinia, jos Parlamento nariai taip pat kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydama išaiškinti, ar Stambulo Konvencija neprieštarauja šalies Konstitucijai. Ir ką padarė Bulgarijos Konstitucinis Teismas?
Ogi jis, priėmė sprendimą nagrinėti prašymą, sudarė byloje suinteresuotų institucijų sąrašą, kurias pakvietė būtų proceso šalimis. Tada jis viešai pakvietė nevyriausybines organizacijas ir žymius mokslo ir praktikos specialistus pateikti rašytinius pareiškimus ir teisines nuomones. Šis KT norėjo išklausyti visus ir visas nuomones. O kaip pasielgė mūsų KT? Nagrinėjo bylą už uždarų durų pasitaręs su savimi. Čia man kyla klausimas, kurios šalies institucija yra demokratiškesnė: Bulgarijos KT, kurį kritikai apkaltino buvimu Kremliaus įtakoje, ar Lietuvos KT, net nesvarstęs galimybės leisti visuomenei šiame procese dalyvauti?
Bulgarijos KT nuomones pateikė visos suinteresuotos organizacijos, pradedant nuo moterų teisių gynėjų („Bulgarijos žmogaus teisių advokatų“ fondas, „Asociacijos Animus“, Asociacija „Aljansas už apsaugą nuo smurto dėl lyties“, Bulgarijos moterų fondas) ir baigiant už tradicines vertybes pasisakančiais NVO (Šiuolaikinės politikos institutas).
Buvo pateiktos net trys teisės daktarų (prof. dr. Pencho Penev, prof. dr. Plamen Kirov ir prof. dr. Daniel Valchev) raštiškos teisinės nuomonės.
Savo poziciją pateikė ir suinteresuotos šalys (Bulgarijos Respublikos prezidentas, užsienio reikalų ministras, teisingumo ministras, sveikatos apsaugos ministras ir Valstybinė vaiko teisių apsaugos agentūra). Ir įdomu tai, kad jų nuomonės Konvencijos klausimu išsiskyrė. Labai įdomi buvo Sveikatos apsaugos ministro nuomonė, kuris nematė problemų dėl „lyties“ (gender) sąvokos supratimo Konvencijos 3 straipsnio c punkte, tačiau pastebėjo, jog kiltų problemų taikant 4 straipsnio 3 dalį (numatančią nediskriminavimą dėl lyties tapatybės), kur akivaizdžiai nukrypstama nuo dviejų biologinių lyčių – vyro ir moters – principo.
Bulgarijos KT, skirtingai negu Lietuvos, neuždarė savęs į kampą (t. y. neapsiribojo tik Konvencijos nuostatų aiškinimu Konvencijoje deklaruojamų tikslų kontekste), bet pažiūrėjo į šį dokumentą iš esmės.
Čia verta pacituoti:
Bulgarijos KT:
Deklaruoti Konvencijos tikslai visiškai atitinka pagrindinius Bulgarijos Respublikos konstitucinius principus. <…>
Lietuvos KT:
„tiek Konvencija, skirta kovai su smurtu prieš moteris ir su smurtu artimoje aplinkoje, skatinant užtikrinti tikrąją moterų ir vyrų lygybę, kaip būtiną prielaidą smurtui prieš moteris mažinti, tiek Konstitucija, be kita ko, jos 21, 29 straipsniuose įtvirtintais asmens neliečiamumo, draudimo žeminti žmogaus orumą, visų formų diskriminacijos draudimo imperatyvais, siekiama tų pačių visuotinai reikšmingų tikslų.“
Tačiau Bulgarijos KT išdrįso pasakyti tai, ko nedrįso pasakyti nė vienas Lietuvos KT teisėjas:
„Konstitucinis Teismas konstatuoja, kad Konvencija, nepaisant jos neginčijamų teigiamų aspektų, yra viduje prieštaringa ir šis prieštaravimas joje sukuria du sluoksnius. Taigi dalies jos nuostatų turinys peržengia deklaruojamus Konvencijos tikslus ir jos pavadinimą.“
Ir čia Bulgarijos KT pastebėjo, jog:
– Stambulo Konvencijoje įtvirtintos „lyties“ („gender“) sąvokos nėra Bulgarijos teisėje, kad tai pirmoji Bulgarijos Respublikos pasirašyta tarptautinė sutartis, kurioje pateikiamas toks termino „lytis“ apibrėžimas, o Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statute yra įtvirtintas lyties, kaip biologinių ir socialinių dimensijų vienovės, supratimas.
– Konvencijoje pateiktas išplėstas nediskriminacijos pagrindų sąrašas (apimantis nediskriminavimą dėl lyties vaidmenų ir lyties tapatybės), kuris neatitinka Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencijoje taikomų nediskriminavimo pagrindų pagal Europos žmogaus teisių apsaugos konvencijos 14 str. sąrašo; minėtas nediskriminavimo pagrindas apima žmones, kurie nepriskiriami tradicinėms „vyrų“ ir „moterų“ kategorijoms;
Galiausiai, jei Bulgarijos KT teisėjų balsai Stambulo Konvencijos atitikties Konstitucijai klausimu pasidalino (8 – prieštarauja, 5 – ne), tai Lietuvos KT sprendimą priėmė vienbalsiai. T. y. niekam nekilo jokių, net mažiausių abejonių, kad su SK nėra jokių problemų.
Tikrai?
Aš tai manau, kad yra problemų.
Ir jų yra su Lietuvos KT.