Ką gi, rinkimai įvyko. Pats laikas paanalizuoti pirmo turo rezultatus.
Kaip tikriausiai žinote, į antrą rinkimų turą pateko liberalų kandidatas A. Šatevičius ir lenkų rinkimų akcijos kandidatas J. Narkievičius. Iš vienos pusės, tokio rezultato buvo galima tikėtis: liberalai valdo administracinį aparatą, lenkai – pasikliauja tautiniu lojalumu. Šie faktoriai ir suveikė, nepaisant to, kad NS kandidato iškėlimas įnešė į rinkimus šiokios tokios sumaišties. Ne veltui LLS suvažiavimas vyko Trakuose, ne veltui kelias dienas prieš rinkimus į Trakus užklydo Seimo pirmininkė V.Čmilytė -Nielsen, neva tęsinti seną pažadą aplankyti Trakų rajono liberalų skyrių (lyg būtų nesimačiusi suo juo per suvažiavimą), ne veltui paskutinę agitacijos dieną, penktadienį, iš Vilniaus buvo atsiųstas dvidešimties žmonių desantas agituoti už liberalų kandidatą gatvėse. Tikrai ne veltui, nes būtent Trakų mieste NS kandidatas surinko beveik dešimt procentų rinkėjų balsų. Tačiau sistema, išnaudojusi administracinį resursą, atsilaikė.
Kad rinkimų rezultatų užtikrinimui buvo naudojamas administracinis resursas, rodo rinkimų statistika. Liberalas daugiausia balsų gavo mažoje Grendavės seniūnijoje, kurioje šiais metais pradėjo seniūnauti Saulius Janulevičius, emisaras iš Alytaus liberalų skyriaus (62,84 proc. balsų) ir Onuškio seniūnijoje, kurią valdo sena liberalė Zita Aniulienė (46,77 proc.). ES pinigų nukreipimas į Lentvarį liberalams leido užsitikrinti 30 – 40 proc. rinkėjų paramą šiame mieste. Masinė agitacija Trakuose paskutinę rinkimų savaitę padėjo išlaikyti pozicijas ir rajono centre.
O štai J. Narkevičius tradiciškai rinko balsus lenkiškose apygardose: Rūdiškėse, Paluknyje, Senuosiuose Trakuose, Senąjame Tarpupyje, Šventininkuose Šklėriuose, Salkininkuose. Įspūdingą rezultatą jis parodė Šklėriuose 72,91 proc. balsų ir Paluknyje 70,56 proc. Sėkmę Šklėriuose lėmė išasfaltuota kelio Šklėriai – Aluona atkarpa, Paluknyje – ryšiai (lenkų mokykloje direktoriauja kandidato giminaitė). Virš 50 proc. kandidatais surinko Senąjame Tarpupyje, Senuosiuose Trakuose, ir Šventininkuose. Čia taipogi suveikė asfalto faktorius: jam esant LR Susisiekimo ministru buvo baigtas kelių Senieji Trakai – Senasis Tarpupis bei Senieji Trakai – Šventininkai asfaltavimas. Kam rūpi tai, kad šie keliai buvo įtraukti į asfaltuojamų kelių sąrašą dar iki tol, kol jis tapo susisiekimo ministru? Kelias buvo išasfaltuotas prie Narkievičiaus, ir taškas.
Kelių asfaltavimo kaimiškose apylinkėse faktoriumi dera aiškinti lenkų kandidato iššokimą virš galvos šiuose rinkimuose, leidusį surinkti 29, 84 proc. balsų ir tik 231 balsu atsilikti nuo primoje vietoje esančio liberalų kandidato. Ar tai reiškia, kad jis turi galimybę laimėti mero rinkimus? Abejoju.
Akivaizdu, kad LLRA pirmame ture iki maksimumo išnaudojo savo turimą rinkėjų potencialą. Labai abejotina, kad už LLRA kandidatą balsuos lietuviai, kuriems, negalioja išasfaltuoto kelio faktorius, o tautinė priklausomybė neužstoja klausimų kandiatui dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi būnant susisiekimo ministru.
Tai iliustruoja ir Senojo Tarpupio rinkimų apylinkės pirmo turo rezultatai. Čia 55,06 proc. balsavo uz J. Narkievičių („asfalto faktorius“), o štai kita dalis 40,51 proc. – už A.Šatevičių, nepaisant „asfalto faktoriaus“. Rinkiminės agitacijos metu kalbant su vietos gyventojais man susidarė aiškus vaizdas, kad už V. Narkievičių balsuos tik lenkai, o lietuviai balsuos kitaip.
2019 m. rinkimuose Narkievičius surinko tik 15,57 proc. balsų, o šiuose net – 29,84. Tačiau vertinant pagal rinkėjų skaičių, už jį balsavusių padidėjo ne tiek jau daug – tik 581 balsu (nuo 2249 iki 2830). 2019 rinkmuose, kai buvo renkami ir kiti savivaldybės tarybos nariai, dalyvavo kur kas didesnis rinkėjų skaičius – 53 proc, o 2021 m. – tik 34 proc. rinkėjų). Taigi, mažesnis rinkėjų aktyvumas plius elektorato kosalidacija yra LLRA kandato sėkmės priežastis. O štai didesnis rinkėjų aktyvumas lenkų kandidatui akivaizdžiai yra nepalankus. Kiek jų ateis į pakartotinius rinkimus spalio 24 d., greitai pamatysime.
Kaip sako geras priežodis, apetitas kyla bevalgant. Silpno liberalų kandidato silpnas pasirodymas, matomas tiek pagal aritmetinį (2019 m. už E.Rudelienę atiduoti – 6226 balsai, 2021 m. – už A. Šatevičių tik 3061), tiek pagal procentinį (43,12 ir 32,28 proc.) atiduotų balsų skaičių, liberalių jėgų vertybinis kompromitavimasis nacionalinėje politikoje, ir LLRS, kaip tradicinių vertynių gynėjos savęs pozicionavimas, leidžia lenkų bendruomenei svajoti.
Be abejo, svajoti galima. Ar Trakuose svajonės pildosi, greitai sužinosime.
O aš jus palieku su mano galva simbolišku įvykusių rinkimų simboliu – gaisru Trakų „Žalgirio“ jachtklube, kuris prasidėjo pusvalandis po rinkiminių apylinkių uždarymo. Man ji simbolizuoja tą stazę, kurioje šiuo metu yra Trakų politika.