Labiausiai neraminantis LR Prezidento rinkimų epizodas – balsai už E. Vaitkų lenkiškose ir rusiškose apylinkėse.
Štai Šalčininkų savivaldybėje jis surinko 39,91 proc. balsų (pirmas), Visagino savivaldybėje – 37,80 proc. balsų (pirmas), Vilniaus r. 19,05 proc. (antras, aplenkęs Šimonytę), Švenčionių r. 16,02 proc. (antras), Trakų rajone – 12,24 (ketvirtas), Vilniaus mieste net 8,65 proc. (ketvirtas).
Čia reikia pastebėti, jog LLRA-KŠS nekėlė savo kandidato. Tačiau E. Vaitkus irgi nebuvo LLRA-KŠA kandidatas. Ši politinė partija, bent jau viešai, neišreiškė palaikymo šiam kandidatui.
Vaitkaus programoje nerasite į Lietuvos lenkus ar rusus orientuotų rinkiminių pažadų. Jis nežadėjo apginti rusiškų ir lenkiškų mokyklų nuo uždarymo ar neleisti jas įpareigoti ugdymą organizuoti valstybine lietuvių kalba. Jis nepasisakė apie lenkų, kaip administracinės kalbos naudojimą savivaldoje, taip pat ir dėl viešų užrašų (gatvių pavadinimų) lenkų kalba. Jis nekomentavo pasiūlymo įteisinti lietuvių kalboje diakritinius ženklus. Jis nekalbėjo apie būtinybę priimti Tautinių mažumų įstatymą.
Taigi, lenkams NEBUVO DĖL KO už jį balsuoti.
Bet jie už jį BALSAVO.
Peršasi viena vienintelė logiška išvada: Lietuvos lenkai ir rusai balsavo už E. Vaitkų dėl jo geopolitinės orientacijos. Orientacijos, kuri yra pavojinga Lietuvos saugumui.
Šie rezultatai rodo, jog lenkakalbė ir rusakalbė Lietuvos bendruomenė yra rusiškoje informacinėje orbitoje. Kuri formuoja iškreiptą supratimą apie geopolitinę situaciją. Tai yra grėsmė Lietuvai, ir didelė. Akivaizdu, jog agresijos iš Rusijos atveju pietrytinė Lietuva būtų neatspari kolaboravimui su okupantu. Nebūtų perdėta pasakyti, kad mes savo valstybėje turime savo Donecko ir Luhansko kraštą.
Dabar gal suprantate, kodėl Nacionalinis Susivienijimas reikalavo ir reikalauja, jog Lietuvoje, taip kaip ir Latvijoje ir Estijoje, būtų įvykdyta griežta švietimo reforma ir pereita prie ugdymo valstybine lietuvių kalba.
Tai ne kaprizas, o siekis užtikrinti Lietuvos saugumą. Ukraina tai suprato tai po 2014 m. karo, įvedusi visuotinį ugdymą ukrainiečių kalba. Tai buvo viena iš priežasčių, kodėl ji susipyko su Vengrija (šis reikalavimas galiojo ir Bukovinos vengrų mažumos mokykloms).
Kitatakalbės valstybinės mokyklos šiuo metu kuria kultūrinius getus vietoje visavertės integracijos į Lietuvos visuomenę. Ir šiuose getuose dominuoja rusiškos propagandos kuriamas informacinis laukas. Pakanka nueiti į paprastą kaimo trobą ir joje matai rusišką televiziją.
Gal dabar politikai atsipeikės ir supras, kad be rimtų pokyčių, tautinių mažumų integracija ne tik kad nepavyks, bet ir sukurs didelius saugumo iššūkius. Reikia pradėti, ir pradėti nuo švietimo. T. y. tautinių mažumų mokyklose pamažu pereiti prie ugdymo valstybine lietuvių kalba.
Tą jau padarė Estija ir Latvija. Tą reikia padaryti ir mums.
Birželio 9 d. ateikite į Europos Parlamento rinkimus ir balsuokite už Nacionalinį Susivienijimą, kuris vienintelis adekvačiai supranta Lietuvos saugumui kylančius vidaus iššūkius ir yra ryžtingai nusiteikęs juos įveikti.
Mūsų sąrašo numeris – 15.
Politinė reklama.