Ramūnas Aušrotas | Veidaknygė
Su prof. Sauliumi Arlausku iki panagių išnagrinėjome Europos žmogaus teisių teismo sprendimą byloje Macatė prieš Lietuvą.
Kai kuriais aspektais mūsų su profesoriumi nuomonės išsiskyrė, ypač dėl šios bylos poveikio Lietuvos teisinei sistemai masto. Nemanau, kad du princai jau įveikė Lietuvą. Mūšis tik prasideda. Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo keitimas („Neringos” pataisa) ir kitų įstatymų keitimas bus palydėtas ne vienos ieties sulaužymu.
Tačiau abu sutarėme, jog tiek Lietuvos atstovas EŽTT, tiek pats teismas spręsdamas šią bylą ignoravo tėvų teises, t. y. ir nevertino teisės skleisti informaciją ribojimo viešojo intereso požiūriu, apimančio pareigą užtikrinti konstitucinę tėvų teisę nevaržomai auklėti vaikus pagal savo religinius ir dorovinius įsitikinimus.
Valstybė turi užtikrinti ne tik asmenų saviraiškos, ne tik vaikų teisės į informaciją, bet ir tėvų teisių apsaugą.
To reikalauja viešasis interesas.
Laidos įrašas:
Teisininkai apsimeta, kad klausimas teisinis. Teisė tik įpakuoja politinį sprendimą. O jis jau padarytas. Ir ne Lietuvoj.
Yra skaudžios teisybės tamstos komentare. Teisė įpakuoja politinį sprendimą taip pat, kaip moksliniai tyrimai patvirtina ideologijos postulatus.
neabejoju kad valdo „giluminė vyriausybė” – Romos klubas Šveicarijoje, kurio tikslas žmonių sunaikinimas 7- 8 kartus iki auksinio milijardo, o visa kita tik instrumentai, detalės ir mechanizmai
O tai tėvai gali paduoti LT į teismą, kad jos atstovas neatstovavo (ir/arba neįtraukė jų atstovų) jų (bei vaikų) interesų EŽTT plečiant klausimą iki tėvų ir vaikų teisių nepaisymo. Nieko nepešus, apskūsti sprendimą tam pačiam EŽTT.
Čia apie tai, kad absurdą galima įveikti tik kitu absurdu.
Teisininko profesija elgiasi taip, lyg problema nesusijusi su teise. Teisės aktai tik kodifikuoja galutinį politinį pasirinkimą. Tas darbas taip pat baigtas. Kaip ir ne Lietuvoje. drift boss