1. Problema: paslaugų tikslingumo – nežinomas realus socialinių paslaugų poreikis
Ne paslaptis, kad socialinės paslaugos yra planuojamos ne pagal realų jų poreikį, bet pagal praeitų metų socialinių paslaugų planą, socialinių paslaugų plano eilutes pakoreguojant pagal numatomą skirti finansavimą.
Praktikoje socialinių paslaugų poreikį institucijos matuoja pagal į savivaldybę socialinių paslaugų besikreipusių asmenų skaičių.
Tačiau yra daug latentinių atvejų, apie kuriuos savivaldybė nežino ir nesužino. Tuo įsitikinau pats lankydamas kamuose gyvenančius senolius.
Dėl to, kad nežinomas realus socialinių paslaugų poreikis, socialinės paslaugos planuojamos „apgraibomis“. Kai kurių socialinių paslaugų atveju susiklosto situacija, kai siūlomos vienos paslaugos, o realiai reikia kitų. Kai kuriais atvejais tenka pasukti galvą, kaip įsisavinti pinigus, skirtus socialinėms paslaugoms, kurioms nėra klientų.
Sprendinys: atlikti socialinių poreikių apklausą bendruomenėje – tai leis planuoti socialinės plėtros kryptis ne pagal žinomų atvejų skaičių, bet pagal realų jų poreikį.
2. Problema: paslaugų prieinamumo – informacijos apie teikiamas socialines paslaugas stoka.
Informacijos apie savivaldybės teikiamas paslaugas reikia gerai paieškoti. Savivaldybės puslapyje nėra publikuotas socialinių paslaugų planas. Paprastiems žmonėms trūksta informacijos apie savivaldybėje teikiamas socialines paslaugas. Taip sukuriama administracinė socialinių paslaugų prieinamumo problema.
Pvz., daug mano kalbintų daugiavaikių šeimų nežinojo apie tai, kas yra šeimos kortelė ir kaip ją galima įsigyti.
Sprendinys: didinti socialinių paslaugų prieinamumą parengiant ir per seniūnijas išplatinant informacinį bukletą apie savivaldybėje teikiamas socialines paslaugas ir paslaugas šeimai.
3. Problema: brangios socialinės paslaugos – Trakų raj. savivaldybėje nepatenkinamas ilgalaikės socialinės globos poreikis.
Trakų raj. savivaldybėje nepatenkinamas trumpalaikės ir ilgalaikės globos poreikis, todėl tenka brangiai kainuojančias paslaugas pirkti iš kitų savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų ar privačių globos namų. Taip pat apkraunama ir VšĮ „Trakų ligoninės“ veikla.
Sprendinys: socialinių paslaugų plėtrą labiau orientuoti į socialinių paslaugų teikimą bendruomenėje ir šeimoje.
Pavyzdį šioje srityje rodo Trakų globos ir socialinių paslaugų centras, vykdantis slaugos namuose projektą („Integralios pagalbos (socialinės globos ir slaugos) namuose paslaugų plėtra Trakų rajono savivaldybėje“). Jo dėka neįgalieji ir sunkiai sergantys asmenys gali gauti kompleksinę pagalbą savo namuose, taip išvengdami gydymo stacionare ar apgyvendinimo globos namuose. Tai didelė pagalba ir artimiesiems, dažnai šeimos nariams, kuriems tenka slaugyti neįgalųjį ar senyvo amžiaus žmogų, tenka atsisakyti darbo.
4. Problema: socialinių paslaugų kokybė ir plėtra.
Kalbant apie socialines paslaugas šeimai, savivaldybėje pastebima prevencinių ir intervencinių socialinių paslaugų stoka. Vyrauja kabinetinės, realaus pokyčio nedarančios, bet daug nekainuojančios paslaugos (informavimas, konsultavimas, pozityvios tėvystės kursai, psichosocialinė pagalba ir etc.).
Sprendinys: socialinį pokytį darančių socialinių paslaugų plėtra (šeimos konferencijos metodas, šeimos mediacija).
5. Problema: maži socialinių darbuotojų atlyginimai.
2020 m. Trakų raj. vidutinis socialinių darbuotojų atlyginimas „į rankas“ buvo 746 Eur., mažesnis už vidutinį vidurkį Lietuvoje (782), ženkliai nusileisdamas Vilniaus miestui (1047) ir rajonui (918), taip pat kaimyninei Elektrėnų savivaldybei (826). Socialinių darbuotojų darbo užmokestis dar atsilieka nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio (2020 m. pirmą ketvirtį siekė 879 eurus „į rankas“).
Nuo 2021 m. liepos 1 d. pareiginės algos pastovioji dalis socialinių paslaugų srities darbuotojams už pirmą kvalifikacinę kategoriją didės 15 procentų, už antrą – 20 procentų, už trečią – 30 procentų. LR SADM sprendimu, Trakų rajono savivaldybei papildomai bus skirta 45 240 Eur. Vis dėlto tai nepakankama suma tiek socialinių darbuotojų motyvavimui, tiek ir personalo plėtrai užtikrinti.
Atkreipiu dėmesį, jog socialinių paslaugų srities darbuotojams darbo užmokestis didžiąja dalimi mokamas iš savivaldybių biudžetų, valstybė tik nustato šių atlyginimų minimalias ribas.
Sprendinys: socialinių darbuotojų atlyginimui panaudoti piniginei socialinei paramai nepanaudotas lėšas, kaip kad nustatoma įstatymu*, taip pat, jei yra galimybių, panaudoti savivaldybės biudžeto lėšas.
Rinkiminė agitacija parengta kandidato, Tiesos.lt platinama, nes pritariama
_____
* Nuo 2019 metų galioja Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostata, kuria reikalaujama ne mažiau nei 20 proc. nuo piniginei socialinei paramai nepanaudotų lėšų skirti socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo užmokesčio didinimui ir darbo sąlygų gerinimui bei socialinių išmokų specialistų atlyginimų kėlimui.
LR SADM duomenimis, 2019 metais šio reikalavimo laikėsi vos trečdalis savivaldybių.