Kaip jau įprasta šios kadencijos Seime, kai Seimo statuto normos suveikia ne taip, kaip nori valdantieji, jie imasi atitinkamas statuto normas taisyti.
Šiuo atveju siūloma taisyti Statuto normas, susijusias su Seimo kompetencija prašyti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados dėl Seime svarstomo įstatymo projekto.
Pasiūlymo kontekstas.
Visai neseniai grupė opozicijai priklausančių Seimo narių pateikė prašymą dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados dėl Seime svarstomo Civilinės sąjungos įstatymo projekto.
Išvada valdantiesiems nebuvo palanki, ja demaskuota tiesa, jog civilinės sąjungos įstatymo projektu siekiama išplėsti šeimos teisinių santykių reguliavimo apimtį, įtraukiant vienos lyties asmenų porų bendrą gyvenimą.
Pasiūlymo turinys.
Pirmiausia projektu siekiama užtikrinti, jog tokia iniciatyva galėtų būti keliama tik vieną kartą, arba Seime arba komitete. Statuto keitimo projekte nurodoma, jog iniciatyva prašyti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados turi būti pateikta pagrindiniam komitetui, kol pagrindinis komitetas nėra priėmęs tokio sprendimo.
Taigi, jeigu komitetas užbėga už akių Seimo opozicijai, antro prašymo dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo negalės būti.
O kas, jei Seimo opozicija visgi užbėgus už akių komitetui ir suformuluos ne tokius klausimus, kokių valdančiajai daugumai reikia? Pavyzdžiui, ar Civilinės sąjunga yra šeima?
Kad to nebūtų, apsidraudžiama tokiais Seimo statuto pakeitimais:
Pirmiausia siūloma numatyti, jog numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados iniciatoriai privalo suformuluoti klausimus, atitinkančius Statute nustatytus kriterijus.
O jei klausimai neatitinka Statute nustatytų kriterijų?
Kad to nebūtų, siūloma nustatyti, jog galutinį sprendimą dėl teikiamų klausimų ir jų formuluočių priima pagrindinis komitetas. Nes jis geriau žino, ko Seimo opozicija iš tikrųjų turi paklausti.
Galbūt aš klystu, bet šiuo atveju numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvada Seimo Statute atlieka ne informacinę apžvalginę, bet teisėkūros kokybės kontrolės funkciją.
Nes jei Seimo nariams trūksta informacijos apie kokią nors teisinio reguliavimo sritį, yra galima kreiptis į Seimo Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyrių ir ten užsakyti teisėkūros tyrimą ar apžvalgą.
O šiuo atveju numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvada reikalinga tam, kad Seimo nariai įvertintų ketinamo priimti teisės akto pasekmes piliečių gyvenimui, ir priimtų atsakingą sprendimą.
Ir turbūt logiška manyti, kad ja visų pirma naudosis ne tie, kurie siūlo atitinkamą teisėkūrinę iniciatyvą, o jos oponentai. Todėl kreipimasis dėl tokios išvados yra teisėkūros proceso demokratinės kontrolės forma.
Beje, pamiršau pasakyti, jog tarp siūlomų kriterijų, kuriuos turi atitikti išvadai suformuluoti klausimai siūloma į traukti pora naujų kriterijų. Vienas iš jų yra lygios galimybės.
Nes juk reikia išsiaiškinti, ar kartais įstatymo projektu nėra teikiamos privilegijos, pvz. santuokinei šeimai, ar įteisinama neteisybė. Juk šeimą gali kurti visi. O taip pat susilaukti vaikų pagalbinio apvaisinimo būdu. Galiausiai, gimdyti ar turėti mėnesinių. Visi turi turi turėti lygias galimybes. Kitaip apie kokį teisingumą galime kalbėti?
Statuto pakeitimo projektas:
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/8ef99650b11311ed924fd817f8fa798e
Nuotrauka iliustratyvi, pasiskolinta iš Vytauto Abraičio FB