Malonūs Tiesos.lt skaitytojai, jūsų dėmesiui siūlome naują rubriką – „Vakarykštės dienos citatos“. Joje dalysimės „visokios mosties“ sakymais ir pasisakymais, užderėjusiais per dieną. Tikimės, įsitrauksite ir jūs.
Štai į viešąsias lankas pasižvalgyti išėjusi ir šį tą pastebėjusi Regina Statkuvienė 15min.lt (ČIA) savo pamatymus apie socialinių tinklų spindesį ir skurdą veria lyg ant smilgos ir nė nepajunta, kaip… atsiveria pati:
„Atkakliai kovojantys už negimusią gyvybę ir tradicinę šeimą pritrūksta pagarbos jau gimusiai ir supratimo esantiems už tradicinės šeimos ribų. Mintis, kad vaikas gali augti ir netradicinės orientacijos žmonių namuose, jiems atrodo vertesnė didesnės kontrargumentacijos, nei alternatyva, kad jis lieka gyventi su girtuokliaujančiais tėvais ar vaikų namuose,“ – sutaiso skaitytojui mutinį.
Sakytum – dar vienas tipiškas viešosios erdvės formatuotojų jaukalas, grįstas klaidinančia) alternatyva. Įgudusiam žongliruotojui tokį „triušį“, nesvarbu net tema, ištraukti vieni juokai. Tiesa, kur po to jį dėti, tai jau kitas reikalas.
Neįprasta čia gal tik tai, kad ta pati autorė keliomis eilutėmis anksčiau rūsčiu balsu skelbė verdiktą: „Viešoji erdvė skurdinama, argumentavimas tampa nesvarbus, nes dėmesį pritraukti pakanka paviršutiniškų, bet efektingų žongliravimų žodžiais, bet ne idėjomis.“
Išties apie ką ji čia? Ir kam toji ištara skirta? Negi sau?
Ir šiaip – kokia prasmė lyginti nepalyginamus dalykus – Senovės Atėnų Agorą ir FB? O tuo labiau – priekaištauti pastarajam: girdi, koks jis vargšelis, į pirmąjį nė kiek nepanašus?…
Ir tikrai – išvada teisinga: nepanašus. Bet kas tvirtino kitaip? Tai kam ir ką įrodinėja autorė, o svarbiausia – kodėl?
Sakot, panašus, nes ir ten, ir ten skambėjo žodžiai. Taip, bet ką tie žodžiai reiškė?
Beje, tas pats 15min.lt (ČIA) pasidalijo su skaitytojais ir Fareedo Zakaria mintimis apie žodžius – mat garsus JAV užsienio politikos analitikas CNN eteryje sukritikavo vis aršiau kitaminčius tildančius kairiuosius, o jie Amerikoje dažnai vadinami… liberalais:
„Žodis „liberalus“ šiame kontekste neturi nieko bendra su šiandienos šališka retorika, čia reikia kalbėti apie lotyniškas jo šaknis, apie laisvę. O Vakaruose svarbiausia žodžio laisvė. Žmonės suprasdavo, kad ji reiškia kitų, su kuriais nesutinkama, nuomonės išklausymą“, – kalbėjo F.Zakaria.“
Mintis lyg ir nebe nauja, bet kaip greit pamirštama:
Dar daugiau. F.Zakaria CNN eteryje tvirtino: „Negalima tildyti „idėjų, kurias laikome įžeidžiančiomis“.
Ir prisipažino: JAV kairiųjų stovykloje jis įžvelgiantis savotišką „antiintelektualizmą“. „Tai toks teisuoliškumas, kai sakoma, kad mes tokie tyri, pranašesni morališkai, bet nesugebama išgirsti minčių, su kuriomis nesutinkame. Liberalai mano, kad yra tolerantiški, bet dažnai tokie nėra. Niekas neturi monopolio teisėms ir vertybėms“, – tęsė F.Zakaria.
Tik norėtųsi papildyti – šių laikų „antiintelektualai“ ne tik kito Kitokio negirdi, svarbiausia – jie negirdi savęs.
Norite įrodymų? Skaitykite pirmąjį komentarą apie visokias gynybines tiesas ir tiesų burbulus.
Norite dar? Chrestomatine „antiintelektualo“ ištara pretenduojantį virsti pasisakymą rasite ČIA – „Mes kalti…“.
Arba štai ČIA – Angel Merkel po rankų kratymo varžybomis virtusio NATO viršūnių susitikimo, jau tarp savų, prie alaus bokalo, išsitarė. Pasiguodė?
„Laikai, kai galime visiškai pasikliauti kitais, baigėsi, šitai suvokiau per pastarąsias kelias dienas. Ir būtent todėl galiu pasakyti, kad mes, europiečiai, turime imti likimą į savo rankas […]“.
Akivaizdu: skirta vidaus vartojimui, nesubalansuota išorei, tačiau Lietuva dar ilgai tokią ištarą vadins „drąsiu pareiškimu“.
Ir čia pat pacituos ir kitus žodžius:
„Vokietijos socialdemokratų partijos lyderis Martinas Schulzas yra pasakęs, kad su JAV sunku susitarti, nes jos reikalauja didinti išlaidas gynybai iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o tai reikštų mažiau pinigų mokykloms, vaikų darželiams ir klimato kaitos problemoms spręsti.“
O politologė kompetentingai nurodys, ir iš kur toji Vokietijos kanclerės „drąsa“: „Taip, jis [A. Merkel suerzinęs D. Trumpas] sakė tiesą apie nuolat nepakankamą pinigų gynybai skyrimą, tačiau ta problema nėra nauja, o jo tonas skambėjo…“
Ko gero, išgirdę tokią politologinę „įžvalgą“ turėtume suklusti: pagaliau ir mes turime patikimą politikę… Tai kas kad ji metų metus ignoruoja tiesą ir susierzina išgirdusi … kito toną, svarbu, kad po to ji drąsiai pareiškia: nuo šiol „mes, europiečiai, turime imti likimą į savo rankas…“
Tiesa, kas tie mes ir kodėl Didžioji Britanija beigi kitos ne ES šalys lieka „ne prie ko“, niekas nesiima suprasti, o tuo labiau mums paaiškinti*. Lieka tik gūžtelėti pečiais – greičiausiai ir A. Merkel neišgirdo savęs.
Užtat tai paskatino prabilti Marių Laurinavičių – jis drąsiai pakvietė Lietuvą mąstyti (ČIA). Ir net apmąstyti:
„Tačiau faktas lieka faktu – JAV prezidentas sąmoningai atsisakė paremti NATO kolektyvinės gynybos įsipareigojimus. Ir Lietuvai šį faktą tikrai būtina ne tik žinoti, bet ir tinkamai apmąstyti. Būtina apmąstyti ir kitus itin reikšmingus pokyčius. Pavyzdžiui, tai, kaip pasikeitė požiūrio į V.Putino Rusiją paradigma. Jei anksčiau būtent JAV tekdavo raginti Europą laikytis griežtesnės pozicijos Kremliaus atžvilgiu, tai dabar net Europos Vadovų Tarybos pirmininkas D.Tuskas po derybų su D.Trumpu buvo privertas pripažinti, kad požiūriai į Rusiją itin reikšmingai skiriasi.“
O apmąsčius… retorinius klausimus versti į neretorinius ir svartyti drąsiai, bet švelniau:
„Taigi, klausimas, ar Lietuvai tikrai verta ir toliau pasikliauti JAV, iš tiesų tampa nebe retorinis. Galbūt kol kas jį reikėtų formuluoti kiek švelniau: ar Lietuvai tikrai ir toliau verta pasikliauti PIRMIAUSIA JAV. Ypač tai aktualu Europos gynybos iniciatyvų kontekste, kurias, beje, aktyviausiai remia ta pati A.Merkel.“
ČIA jam antrina ir Paulius Gritėnas pastebėdamas „Panašu, kad naująja Vakarų pasaulio ašimi bent jau kuriam laikui taps Berlynas ir Paryžius“. Tik pamiršta pridurti, kelintą kartą tai nutinka ir kuo tai baigdavosi anksčiau. Ir ne tik toms dviem valstybėms, bet ir kitoms, kurioms Berlyno-Paryžiaus ašis žadėjosi būti patikima partnere.
Nenauja ir ši mintis (kalba netaisyta – Tiesos.lt):
„Būtent šios dvi valstybės perima iniciatyva Vakarų pasaulio vertybių atstovavime, o tuo pačiu tampa dar svarbesnės Rusijos grėsmės kontekste.“
Progos šūktelėti taip, kad ir Rusija išgirstų, jis, žinoma, irgi nepraleido. Ypač paskutinį sakinį.
„Lietuva puikiai žino, kokia pavojinga yra Vladimiro Putino Rusija, kai jai leidžiama žaisti interesų žaidimus, kai nebesilaikoma tvirtų vertybinių pozicijų. Kol kas prezidento poste esantis D.Trumpas nusiteikęs elgtis būtent taip, todėl mūsų akys turėtų vis dažniau krypti į Berlyną ir Paryžių. Būtent ten dabar persikelia demokratijos ir sveiko proto balansas, būtent ten dabar bus nutaikytos informacinės ir kibernetinės Kremliaus atakos.“
Paskutinį sakinį galėtų išgirsti ir lietuviai – atrodo, mūsų liberalai išsikelia į Paryžių beigi Berlyną ir todėl kai kurie mūsų „antiintelektualai“ ims net labai žvairuoti… Ir už perspėjimą ačiū – nenustebsime.
Ačiū ir už dar vieną gerą žinią: BNS praneša, jog mes buvome išgirsti… Nežinojote?
O taip. Nes kaip kitaip suprasti naujieną, paskelbtą pavadinimu „ES raidos scenarijai: lietuviai palaiko glaudesnę bendrijos integraciją“? Juolab patikinimą rimtu veidu: „Tą rodo antradienį pristatyta visuomenės nuomonės apklausa“, kurioje „[ž]monių (!) buvo klausiama apie požiūrį į penkis Europos Komisijos pristatytus Europos Sąjungos (ES) ateities raidos scenarijus.“
Pasirodo, net „78 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų sutiko arba visiškai sutiko su teiginiu, kad Europos Sąjungos šalys turėtų kur kas glaudžiau bendradarbiauti tarpusavyje, sprendžiant bendrus saugumo, politinius ir ekonominius iššūkius. Tai labiausiai lietuvių palaikomas ES raidos scenarijus. Su šiuo teiginiu nesutiko 6 proc., o nuomonės neturėjo 16 proc. respondentų.“
Tyrimo rezultatus pristatęs Simas Čelutka, vadovaujantis Vilniaus politikos analizės institutui, kurį tokioms apklausoms ir įsteigė atsikūręs Atviros Lietuvos fondas, kalbėdamas su žurnalistais savo pasididžiavimo nė neslėpė: „Kitaip nei kai kuriose Vidurio Europos šalyse, Lietuvoje narystė Europos Sąjungoje yra traktuojama ir greičiausiai visada buvo traktuojama kaip daugiau nei tik ūkinė sąjunga. ES ir NATO dažniausiai traktuojama kaip saugumo garantas Lietuvai“.
Pasirodo, iš viso buvo apklausta net … 511 Lietuvos gyventojų**. Kiek iš jų buvo girdėję apie tikruosius penkis ES scenarijus, apklausos rengėjai kukliai nutyli… Bet sprendžiant iš spaudos pranešime pabarstytų „žmonėms“ užduotų klausimų nuotrupų, jie tų penkių ES raidos scenarijų net ir iš apklausos anketos nesužinojo. Tačiau į straipsnio antraštę iškeltą išvadą „lietuviai palaiko glaudesnę bendrijos integraciją“, grįstą, girdi, „žmonių“ atsakymais, išgirsime dar ne kartą.
Ką gi – „antiintelektualizmo“ terpė klesti.
* Beje, tai, kaip šiuose tekstuose manipuliuojama nuoroda mes, irgi įrodo – jie negirdi net savęs.
** Visuomenės apklausą Vilniaus politikos analizės instituto užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ balandžio 18–25 dienomis.