Ontologiškai suprantamo gėrio ir blogio kategorijos būdingos visų pirma religiniam, mitologiniam mąstymui. Čia blogis turi aiškiai apibrėžtus kontūrus, jis yra lokalizuotas ir įvardintas, o pasaulis – kaip In ir Jan – yra nesibaigianti gėrio ir blogio dvikova – ritualiniai blogį simbolizuojančių figūrų deginimai, atpirkimo ožio aukojimas ar išvarymas, inkvizicijos, raganų deginimai, užkalbėjimai, kitatikių atvertinimas, kraštutiniu atveju – naikinimas.
***
Modernios visuomenės gimimas reiškė, be kitų dalykų, sekuliarizaciją ir tai, ką Max Weber vadino disenchantment – pasaulio apvalymu nuo kerų, burtų ir magijos. Žinojimas ir socialinė tvarka netenka savo ontologinio statuso ir tampa žmonių veiklos produktu, jų kalbėjimo, diskusijų ir susitarimo reikalu.
***
Kur, modernioje pasaulėvokoje, lokalizuojamas blogis? Blogis, žinoma, neišnyksta, bet jis taip pat netenka ontologinio statuso – blogis paskelbiamas žmogiškosios veiklos produktu – žmonės gali klysti ar būti suklaidinti, gali būti determinuoti genetikos, bet daug dažniau aplinkos, pats Gėris ir Blogis paskelbiami reliatyviomis kateogrijomis, kurios pačios yra žmogiškosios veiklos produktas. Žodžiu, viskam yra paaiškinimas – socialinis, genetinis, ekonominis – modernioji visuomenė, iš principo, netiki Antikritstu ir skaičiumi 666.
***
Ir štai mes matome įdomų dalyką – daugelis tyrėjų jau prognozavo, kad mokslu grindžiama sekuliarioji pasaulėžiūra evoliucionuos į naująją ideologizuotą quazi religinę sistemą – ką mes ir matome.
***
Štai VU profesorė Aušrinė Marija Povilionienė skelbia aptikusi blogio įsikūnijimą asmenyje, dar daugiau, tas blogis lyg koks biblijinis žaltys, yra „šliaužiantis“, ir jis gundo nusidėti ir neleidžia ateiti Viešpaties, tfu, atsiprašau, Progreso karalystei, ir už jo nugaros – visa demonų kariauna.
***
Toliau, turbūt reikėtų sakyti „Amen“ arba „Viešpatie, apsaugok mus nuo piktosios dvasios, teesie Tavo valia“ (ar kaip ten sakoma).
***
Nežinau, kas tas Malinauskas, bet čia tas atvejis, kai progresyvioji kultūra ironizuoja pati save. Kaip sakė Brodskis, I sit at my desk, my life is grotesque.
