Rasa Čepaitienė. Sujauktas protas

Fiziologija ir virtualybė. Prekybcentriai ir kompiuterių/televizorių ekranai. Maistas, darbas, namai. Darbas namie. Namai kaip darbas. Geri vaikai tėvų nelanko. Nė nesvajok nuvažiuot – visaregė Panoptikono akis tave stebi ir fiksuoja „sienos“ pažeidimą. Lik namie. Neik laukan. O visgi išėjęs nedrįsk iškišti nosies iš po kaukės, net pamiškėj, kur nieko nėra, nes angelai sargai tam ir angelai, kad apsireikštų tiesiai iš oro ir įkaltų solidžią baudą.

Užtai maksimose niekas negresia – prašom trintis pilvais minioje kiek tik širdis geidžia (bet protesto mitinge būriuotis jau būtų baisus karantino taisyklių pažeidimas…).

Būtis susitraukia iki buities, o pastaroji – iki ėdimo, nes reikia malšinti nerimą ir baimę dėl ateities, kaip ir spoksojimo į ekraną, riejimosi feisbukuose. Ar pastebėjote, kokie ten pasidarė net artimi bičiuliai, bendražygiai – kategoriški, teisuoliški, agresyvūs, nepakantūs net 0,4 proc. nuo jų besiskiriančiai nuomonei?

Namų ūkiai ir socialiniai burbulai. Šiapus ir anapus ekrano. Irsta ne tik įprastas žodynas. Irsta pati socialinė tikrovė. Atrandi, kad virtualus bendravimas, kad ir kiek besitęstų, negali jos pakeisti. Suvoki, kad tokie įprastiniai ir banalūs dalykai, kaip persimetimas su kolegom keliom frazėm tavo ar jų darbą liečiančia tema koridoriuje arba moteriškas pasiplepėjimas kavinėje prie latės draugėms išsitauškiant savo paslaptėles ir reikaliukus, yra gyvybiškai būtini stabiliai psichikai ir gerai savijautai. Gyvo žmogaus žvilgsnis, šypsena, prisilietimas. Kad įsitikintum, jog dar ne Matricoj gyveni, prijungtas prie generatoriaus.

Bet taip pat irsta ir visuomenė, ir politika, ir valstybė, kaip ir mes, bepajėgi užtikrinti tik savo bazines funkcijas. Represyviąsias. Gaudyti, bausti, gąsdinti.

Tuo tarpu užkulisiuose vyksta rimti dalykai. Naujoji valdžia, prieš rinkimus žadėjusi atlaisvinti suvaržymus, vos vos gavusi rinkėjų, kurių dauguma, kaip liepta, klusniai sėdėjo namie, mandatą, tvarkosi savo ar savo šeimininkų ir užsakovų reikalus. Numatyta legalizuoti narkotikus, įskaitant sunkiuosius. Siekiama įteisinti Stambulo konvenciją, kuri po kilnia kovos su smurtu prieš moteris priedanga atneš sumaištį socialiniuose santykiuose ir baudžiamuosius „prasižengėlių“ persekiojimus. Įteisinti vienalytes partnerystes ir vadinamąją „neapykantos kalbą“, t. y. kriminalizuoti bet kokį suabejojimą genderizmo ideologijos pagrįstumu, verčiant žmones tikėti nebe savo akimis, o privilegijuotosios mažumos fantazijomis, kad antai priešais tave stovintis barzdotas ambalas yra mergina, į kurią privalai kreiptis „panele“ arba „ponia“, kitaip būsi pažangiosios žiniasklaidos užpjudytas, paskųstas policijai, gausi solidžią baudą arba net neteksi darbo. Gal ateityje ir kokios perauklėjimo stovyklos tokiems netykėliams atsiras, kas žino… Sakysit, fantazuoju, taip nebus? Bet panašiai jau nesyk buvo, kitur tai jau vyksta (prisiminkime transgenderių žlugdomą moterų sportą), pilnu tempu perrašant tikrovę, o visus tam besipriešinančius demonstratyviai ir „teisėtai“ sudorojant.

Neapykanta – tai meilė, o meilė – tai neapykanta.
Tolerancija – tai žodžio laisvės suvaržymas.
Laisvė – tai nelaisvė. O nelaisvė – laisvė.
Konservatizmas – tai visų konservatyvių vertybių, normų ir tradicijų atmetimas.

Ką reiškia įstatymiškai ir naujaisiais papročiais įtvirtinta mitologija, kurios pajudinti nevalia, jau parodė ir kolegos V. Rakučio atvejis. Bijokit ir nedrįskit kelti kai kam nepatogių klausimų. Būsit suėsti ir apšmeižti iš ekranų. Nieko asmeniško – tik fiziologija ir virtualybė. Tik bet kokių, net menkiausių kliūčių pašalinimas triumfališkam pažangos kely.

Bet kokią kvailystę, amoralumą ar niekšybę paskelbk pažangia ir minios, bijodamos būti apšauktos tamsiomis ir atsilikusiomis (o tam dirba visa armija gerai apmokamų influencerių), paknopstom puls pažangintis. Senas kaip pasaulis triukas, pigiausia manipuliacija – iššūkis ir pasmerkimas – ištobulinti totalitarinių režimų ir komercinės reklamos. Nebūsi/netikėsi/nepirksi/nevartosi/negyvensi kaip sakoma – kvailys ir nupušėlis, o gal net kremlinas, nes juk tik priešas gali abejoti mūsų geriausiosios santvarkos privalumais ir laimėjimais! Nieko neprimena?

Bet jeigu manot, kad nuo to išsisuksit tylėdami, mėgindami likti kuo mažiau matomi, niekur, kaip įpratę, nesikišdami – nepavyks.

Pasiklauskite tėvų ir senelių, kaip dalyvaudavo Gegužės 1-osios ar „Didžiojo Spalio“ demonstracijose, kaip džiaugdavosi po jų gavę kokių apelsinų ar žirnelių nusipirkt. Kaip rūsčiai smerkdavo liaudies priešus arba nepažangius ir atsilikusius kolegas, vis dar veikiamus buržuazinių ar religinių prietarų, darbo kolektyvo susirinkimuose, nors kišenėje gal ir laikė špygą. Kas iš to? Svarbu ne žodžiai, o veiksmai. Žygiuosit ir smerksit ir jūs, jei dabar neatsimerksite ir nepajudinsite smegenų vingių ir paplatėjusių užpakalių.

Nuo fiziologijos niekur nesidėsi – pilvas tai kasdien gurgia. O virtualybė? Virtualybė, taigi ir smegenų plovimo mokslas, nuo tų laikų patobulėjo neįtikėtinai. Tad jums, mums, man, tau rinktis. Likti žmogumi ir prisiimti asmeninę atsakomybę už save ir savo šeimą bei bendruomenę, kad ir kaip tai būtų sunku ir atneštų nepatogumų bei nuostolių, ar būti nežinia kada ir kuo pasibaigsiančio eilinio eksperimento su mūsų prigimtimi bandomuoju triušiu. Vis dar teisė rinktis.

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
12 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Ayn Rand

Autorė sparčiai tobulėja! Kiek suprantu, jau ir Liudv. JakimaviČius nebeketina antrą vasarą iš eilės pomidorų balkone auginti nuo Viruso „užsikarantinavęs”. Tikrovė pasiveja visus sveiko proto asmenis, tiesiog kai kuriuos lėčiau. #besarkazmo

būtent, gyvulių ūkis

viskas apsivertė
viską apvertė komuniagos

anksčiau (prie Smetonos) paprasta buvo – kyli morališkai, kyli dvasiškai, skleidi šviesą – tave visuomenė kelia į viršūnes.
dabar jei nori būti viršūnėse turi būti tikru niekšu, gyvuliu, iškrypėliu, išdaviku

Rasa

Gyvenimas aukštyn kojomis tapo nuolatine būsena. O kas baisiausia, daugumos net nesujaudina jau turėjęs ateiti supratimas, kad beprotybei dugno nėra. Tikras siaubo filmas, kuriame pagrindinius vaidmenis vaidina ne kokie narkomanai, o ministrai su ministrėmis ir jų parankinių bataljonas.

tik tiek

Deja, tai tik balsas tyruose.

Jascha

Bravo Rasa, labai taikliai…

Nuomonė

Pagarba gerb. autorei už tiesą.

StasySG

Gerai parašyta. Bet ką reiškia ši citata: „Ką reiškia įstatymiškai ir naujaisiais papročiais įtvirtinta mitologija, kurios pajudinti nevalia, jau parodė ir kolegos V. Rakučio atvejis. „. Ar ši atjauta Rakučiui padeda? Labai mažai. Reikalingas jo straipsnio tęsinys. Ne tik jo paties, bet ir jo KOLEGŲ. Kur jie?

Raus

Jascha raminkis.

Birute

Geras str,tiesa paraset ,aciu

tiek

tik su vienu nesutinku – tai paskutinis sakinys .Teigiantis ,kad žmogiškumą privalo gint , pasirinkt tai – tik individualiai kiekvienas. Manau – tai pralaimėjusio strategija. Būtina vienytis tam svarbiausiam tikslui pasiekt , Žmogaus,Žmogiškumo visur ir visad sutelktai ginybai.Tam būtini vedliai . Kai vedliai bijo ,tada ir atsiranda – „ginkitės individualiai,nes privalot”.

pastaba

Kada ši moterėlė dirba? Vien rašinėja niekniekius… Tam yra laiko.
Matyt, tokia jau ir mokslininkė. Jei istorija yra mokslas.

Al.

Padėtį įvertint būtina. Bet tai negali užtrukti per ilgai. Nes tai ima trukdyti pradėti veiksmą. Jei tai užpuolimas, reikia greit suprasti ar įmanoma priešintis ir kaip. Kitu atveju, reikia bėgti.

12
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top