„Alfa“ savaitė“ | alfa.lt
Rusijos samdiniams užpuolus Ukrainą, Lietuva susizgribo, kad panašiu atveju būtų tokia pat bejėgė kaip ir Ukraina. Nors pastaruoju metu paskelbta apie naujų ginklų – prieštankinių ir priešlėktuvinių raketinių kompleksų, taikliojo šaulio ginklų ir net savaeigės artilerijos pirkimą, tai negelbėtų, nes paprasčiausiai nebūtų, kam tais ginklais šaudyti.
Katastrofiškas karių trūkumas
„Šiuo metu dešimtyje batalionų realus užpildymas kareiviais siekia tik 35 proc. Vos dviejuose batalionuose pareigybės užpildytos 52 proc., kituose užpildymo procentas svyruoja nuo 12 iki 45 proc. Kritinis karių trūkumas neužtikrina reikiamos parengties batalionuose ir kelia realią grėsmę šalies saugumui“, – sako kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas.
Katastrofiškas karių trūkumas ir net už Estijos mažesnis karių rezervas – ne naujiena. Ir į atsargą išėję kariai ir politikai pasakoja, kad į šalies gynybą atsainiai imta žiūrėti vos įstojus į NATO.
„Tokia padėtis susidarė jau nuo 2004 metų, kai Lietuvai įstojusi į NATO kartu su aljanso žemesnio lygio konsultantų pagalba nutarė, kad Lietuvai pakanka tik kariuomenės, kuri galėtų dalyvauti tik tarptautinėse misijose. O tam, kad gebėtumėm patys gintis, kaip nustato NATO trečias straipsnis, praktiškai buvo labai mažai dėmesio. Kariuomenė drastiškai sumažinta, atsisakyta šauktinių, tai reiškia, kad buvo atsisakyta rengti rezervą“, – pastebi buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.
Dabar NATO valstybės klausia, kodėl jos turėtų ginti Lietuvą, kai ji pati gynybai beveik neskiria dėmesio. Tokie klausimai kyla natūraliai, kai kariuomenėje, kuri turėtų turėti 10 tūkst. karių, teturi 7 tūkst., o vietoj 20 tūkst. rezervo tėra 2,5 tūkst.
Skyles užkamšyti stengtasi tyliai samdant daugiau profesionalių karių, tačiau per laikotarpį, per kurį planuota pasamdyti 300 karių, į tarnybą atėjo tik 75.
„Kariniai daliniai sukomplektuoti prastai, dar praeitais metais komitete priėmėme sprendimą tūkstančiu padidinti karių skaičių. Kol kas matome, kad nelabai sekasi. Į profesinę karo tarnybą irgi entuziazmo nesimato. Baziniai kariniai mokymai taip pat per metus paimdavo 400. Kalbant apie rezervą, tą kariuomenės dalį, kuri būtų mobilizuota, pašaukta, matėsi, kad mes esame šitoje vietoje labai prastai (pasirengę – Alfa.lt)“, – sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas.
Siūlo laikinai grąžinti šauktinius
Tą „prastai“ spręsti ketinama iš dalies grąžinant šauktinius. Mišrios – ir profesionalų, ir šauktinių – kariuomenės modelis veikia ne vienoje Europos valstybėje.
„Būtina laikinai, penkerių metų laikotarpiui, atnaujinti privalomąją pradinę karo tarnybą. Ji bus šaukiama 9 mėn. laikotarpiui kasmet pakviečiant apie 3,5 tūkst. šauktinio amžiaus piliečių“, – pareiškė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„3 tūkstančių profesionalų paimti neįmanoma, mes tą dalyką bandėme daryti, todėl kad nėra tiek norinčių. Situacija tokia, arba turim dvigubai kelti atlyginimą, kad pakeltume profesionalų kiekį. Ateina tiek žmonių, kiek ateina. Situacija geopolitinė tokia, kad mums reikia komplektuot karinius dalinius, kitos išeities mes nematome, tik tokiu būdu“, – pastebi kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas.
Dėl griūties atsakingi socialdemokratai
Atsargos kariškiai dėl kariuomenės degradacijos kaltina socialdemokratus – esą jų tuometis ministras Linas Linkevičius įstojus į NATO nematė prasmės rūpintis teritorine gynyba ir kariuomenę pavertė tik ekspedicinėmis pajėgomis įvairioms NATO misijoms užsienyje. Socialdemokratams vėl grįžus į valdžią Juozas Olekas atsisakė šauktinių ir orientavosi tik į profesionalius karius.
„Nereikia kaltinti socialdemokratų žiūrint į praeitį. Visi miegojo. Pažiūrėkite, kokios tapo visuomenės nuotaikos, o jos visada atsispindi politikų sprendimuose. Visuomenė pamanė, kad įstojome į NATO, ir viskas baigėsi. Jai buvo pasakyta 2008, kad jūsų nebereikia. Yra profesionalai ir jie jus apgins. Tai mes dabar ir raškome tuos vaisius“, – sako R. Juknevičienė.
Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.
