Tokią nuomonę Seimo narė, Tėvynės sąjungos vicepirmininkė Rasa Juknevičienė išdėstė parlamente birželio 26 dieną svarstant Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisas, kuriomis buvo įteisinti tiesioginiai merų rinkimai.
Tiesos.lt siūlo susipažinti su ponios R. Juknevičienės pozicija.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, niekada nebuvau už tokias pataisas, kol nenusistovėjo stabiliai palanki demokratijai terpė visuomenėje, ypač regionuose. Stiprios bendruomenės, tiesiogiai renkami seniūnai – tai kelias, kuriuo turėjome ateiti iki tiesioginių merų rinkimų. Stipri demokratija remiasi stipriomis, atsakingomis partijomis ir sąžiningais, aktyviais žmonėmis jose.
Sovietinis mentalitetas ir menka demokratinė patirtis dar tebedaro didelę įtaką mūsų politiniam gyvenimui, deja. Kol kas mano karta, gimusi ir subrendusi sovietmečiu, kai partijos sekretoriai turėdavo didžiausią įtaką dalinant automobilius, butus, prieškambario baldų komplektus, yra vyraujanti, todėl ir supratimas apie sovietmečiu sunaikintų bendruomenių, mažiausių savivaldos padalinių, svarbą yra menka.
Politinė sistema, besiremianti atsakingomis partijomis, dar tik įsibėgėja stiprėti. Šiuo žingsniu mes tos politinės sistemos tikrai nestipriname. Pagal pateiktą logiką tiesiogiai rinkti turėtume ir premjerą, o Seimo Pirmininką tuo labiau, nes savivaldybės taryba, kuriai vadovaus tiesiogiai išrinktas būtent toks meras, yra miniseimas. Kartais reikia nebijoti ir prieš srovę eiti, paaiškinant lūkesčius puoselėjančiai visuomenei, kad skanus ir gražiai įpakuotas saldainis nebūtinai yra sveikatos šaltinis. Šiandien gi mūsų politinei sistemai siūlomas tik apgaulingą sotumo jausmą sukeliantis saldumynas.
Matau daugiau neigiamų nei teigiamų pasekmių, priėmus šią chaosą sukelsiančią nuostatą, todėl balsuosiu prieš.
[…]
Gerbiamieji kolegos, nebesikartosiu, esmę jau išsakiau dėl ano įstatymo. Bet man dabar klausantis jūsų, tai labai primena situaciją, garsią I. Krylovo pasakėčią, kai nelabai mokantys groti žvėrys muzikantai ne stengiasi išmokti groti, bet perstatyti, persodinti tuos grojikus į skirtingas vietas. Juk ir šiandien, kai meras… Žmonės yra esmė, netgi ne įstatymai. Mes keičiame įstatymus nesuvokdami, kad politinė stipri sistema, stiprios atsakingos politinės partijos, gebančios pasiūlyti stiprius, pasiruošusius žmones šitam darbui, yra esmė. Tam reikia laiko, tam reikia dar nemažai laiko, mažiausiai dešimtmečio, kad mes išmoktume demokratinėje politinėje sistemoje gyventi.
Todėl dabar, supainiodami jau beįsibėgėjančią sistemą, kuri iš esmės veikia kaip Skandinavijoje, o negirdėjau, kad Skandinavijoje kas nors labai skųstųsi politinės savivaldos sistema, mes tiesiog elgiamės kaip toje I. Krylovo pasakėčioje, bandome persodinti nemokančius groti žvėris į skirtingas vietas, galvodami, kad nuo to orkestras gros geriau. Manau, kad dėl tų pataisų, kurias dabar jūs pasiūlėte, orkestras, kuris turi trūkumų, kuris dar ne visai moka groti, iš tikrųjų pradės groti tik blogiau.