Bernardinai.lt
„Norėčiau pradėti šį interviu kiek netradiciniu būdu – užduodamas jūsų skaitytojams ir klausytojams vieną ar du klausimus. Ar galiu taip padaryti?“ – štai taip pokalbį su „Deutsche Welle“ žurnalistu Dennisu Stute‘u pradėjo Izraelio rašytojas Amosas Ozas.
Gavęs žurnalisto leidimą, rašytojas paklausė: „Pirmasis klausimas: ką jūs darytumėte, jei kitoje gatvės pusėje balkone sėdintis jūsų kaimynas ant kelių užsikeltų savo mažą berniuką ir staiga imtų šaudyti į jūsų vaikų kambarį? Antrasis klausimas: ką jūs darytumėte, jei jūsų kaimynas, gyvenantis kitoje gatvės pusėje, išsikastų tunelį, vedantį iš jo vaikų kambario į jūsų vaikų kambarį, tam, kad susprogdintų jūsų namus, kad pagrobtų jūsų šeimą? Uždavęs šiuos klausimus, aš perduodu interviu vadžias jums.“
Iš karto žurnalisto paklaustas, ar remia dabartinę Izraelio karinę kampaniją Gazos ruože, A. Ozas atsakė, kad remia ne neribotą karinį atsaką, o ribotą karinę operaciją, kaip kad darė ir 2006 metais, Libano karo metu, ar 2009 metais, kai vyko karinis konfliktas Gazoje. „Sugriauti tunelius, kad ir kur jie prasidėtų, ir stengtis taikyti tik į „Hamas“ taikinius, o ne į kitus objektus“, – apie ribotą karinį atsaką pasakojo A. Ozas, tačiau taip pat konstatavo ir tai, kad palestiniečių civilių aukų, deja, išvengti nepavyks tol, „kol kaimynas į jūsų vaikų kambarį šaudys ant kelių pasisodinęs savo vaiką.“ Pasak jo, dabartinė karinė operacija yra pateisinama, tačiau kai kuriais atžvilgiais yra perteklinė.
Rašytojo teigimu, Izraelis yra atsidūręs nepavydėtinoje situacijoje, kurioje yra įmanomas tik pralaimėjimas. „Kuo daugiau aukų izraeliečių tarpe, tuo geriau „Hamas“. Kuo daugiau palestiniečių civilių aukų, tuo geriau „Hamas“…“, – teigė A. Ozas.
Paklaustas, ką siūlytų daryti, kad Izraelio ir palestiniečių konfliktas būtų išspręstas, rašytojas teigė, kad būtina stiprinti Abu Mazeno (palestiniečių prezidento Mahmoudo Abbaso) pozicijas, o geriausia tai padaryti aiškiai parodant paramą dviejų valstybių sprendimui, kuris leistų nepriklausomos Palestinos valstybės sukūrimą. Anot A. Ozo, abiejų valstybių sostinės būtų Jeruzalėje, o iš Vakarų Kranto būtų evakuotos daugelis žydų naujakurių gyvenviečių. „Kai Ramalos ir Nabluso gyventojai Vakarų Krante gyvens laisvėje ir gerovėje, tai tikiu, jog anksčiau ar vėliau Gazos gyventojai „Hamas“ padarys tai, ką rumunai padarė Ceausescu“, – pasakojo rašytojas. Tiesa, jis pridūrė, kad šis sprendimas negali būti įgyvendintas per 24 ar 48 valandas.
Į klausimą, ar įsivaizduoja nepriklausomą Palestinos valstybę, kuri nebūtų priešiška Izraeliui, A. Ozas atsakė teigdamas, kad didžioji dalis palestiniečių netrykšta meile Izraeliui, tačiau jie sukąstais dantimis ir sugniaužtais kumščiais vis dėlto turės susitaikyti, kad Izraelio žydai niekur nedings. Lygiai taip pat, jo teigimu, didžioji dalis izraeliečių – nelaimingi ir sukąstais dantimis – taip pat turės susitaikyti, kad palestiniečiai gyvens šalia. „Tai nėra pamatas medaus mėnesiui, o veikiau sąžiningoms skyryboms kaip kad Čekijos ir Slovakijos atveju“, – dėstė A. Ozas.
Į klausimą, ar galimybė dviejų valstybių sprendimui nėra mirusi, A. Ozas atsakė teigdamas, kad prie kelis metus ministras pirmininkas Arielis Sharonas per 36 valandas ir be kraujo praliejimo iš Gazos atitraukė ne tik kariuomenę, tačiau ir pašalino naujakurių gyvenvietes. „Nesakau, kad viskas taip lengvai pavyktų ir Vakarų Krante, bet manau, kad šiame pasaulyje nėra nieko neatšaukiamo, išskyrus mirtį“, – pareiškė rašytojas.
Kalbai pasisukus prie trumpalaikio krizės sprendimo, A. Ozas liūdnai konstatavo, jog dabartinis kraujo praliejimas baigsis tik tuomet, kai viena ar abi konflikto pusės bus išsekusios. „Šį rytą aš labai atidžiai perskaičiau „Hamas“ chartiją. Joje sakoma, kad pranašas kiekvienam musulmonui įsako visame pasaulyje žudyti žydus. Ten cituojami Siono išminčių protokolai ir teigiama, kad žydai valdo pasaulį per Tautų lygą ir Jungtines Tautas, aiškinama, kad žydai sukėlė abu pasaulinius karus, o visą pasaulį valdo žydiški pinigai. Tad kompromisas tarp Izraelio ir „Hamas“ yra sunkiai įmanomas. Aš visą savo gyvenimą buvau kompromiso žmogus. Tačiau net į kompromisą linkęs žmogus negali kreiptis į „Hamas“ ir pasakyti: „Gal susitarkime taip, kad Izraelis egzistuos tik pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais“.“
Be to, pasak Amoso Ozo, Gazos ruožo blokados atšaukimas būtų įmanomas tokiu atveju, jei ši teritorija būtų demilitarizuota. Mainais už demilitarizaciją Izraelis ir arabų šalys turėtų suteikti ženklią paramą šiai teritorijai.
A. Ozas teigia kol kas nematąs alternatyvos karinei operacijai Gazos ruože. „Vienintelė alternatyva Izraelio karinei operacijai yra sekti Jėzumi Kristumi ir atsukti kitą žandą. Aš niekada nesutikau su Jėzumi Kristumi dėl būtinybės atsukti priešui kitą žandą. Priešingai nei Europos pacifistai, aš niekada nemaniau, kad didžiausias blogis pasaulyje yra karas. Mano manymu, didžiausias blogis pasaulyje yra agresija, o vienintelis kelias sustabdyti šią agresiją, deja, yra jėga. Štai čia ir yra didžiausias skirtumas tarp Europos pacifistų ir tokių kovotojų už taiką kaip aš“, – konstatavo rašytojas ir čia pat pridūrė, kad viena jo giminaitė vaikams ir anūkams nuolatos priminė, kad iš Terezienštado koncentracijos stovyklos ją išgelbėjo ne protestuotojai už taiką su plakatais ir gėlėmis, o sovietiniai kariai su automatiniais ginklais.
„Pasakojimo apie meilę ir tamsą“ autorius teigė, kad nuolatiniai nesibaigiantys priešiškumai itin veikia žmones. „Visa tai didina neapykantą, kartėlį, įtarumą ir nepasitikėjimą. Tačiau taip nutinka per kiekvieną karą. Bendra sentimentali prielaida puoselėja viltį, kad kažkaip nutiks, jog priešai pradės suprasti vienas kitą, pamėgs vienas kitą ir galiausiai susitaikys bei įtvirtins taiką. Tačiau istorijoje viskas vyko priešingai. Priešai kartėlio ir neapykantos kupinomis širdimis sudarydavo taiką sugniaužę kumščius ir su mintimis apie kerštą. Tiesa, laikui bėgant emocijos palaipsniui gali nuslūgti“, – teigė rašytojas.
Prieš pusę amžiaus A. Ozas rašė, kad netgi neišvengiama okupacija gadina. Šiandien jis taip pat teigia, kad brutalumas, šovinizmas, siauras žvilgsnis, ksenofobija yra dažni konfliktų ir okupacijos sindromai. Tiesa, pareiškė rašytojas, Izraelio okupacija Vakarų Krante šiandien jau nebėra neišvengiamas dalykas.
„Kokie saugūs žydai gali jaustis šitoje planetoje? Galvoju ne apie pastaruosius 20 ar 50 metų, tačiau apie pastaruosius du tūkstantmečius. Tačiau aš jums atskleisiu, kokios yra mano viltys ir maldos dėl Izraelio. Norėčiau, kad Izraelis kartą ir visiems laikams dingtų iš pagrindinių pasaulio laikraščių pirmųjų puslapių ir vietoje to užkariautų, okupuotų ir statytų naujakurių gyvenvietes literatūrai, menui, muzikai ir architektūrai skirtuose prieduose. Tai yra mano ateities svajonė“, – interviu užbaigė A. Ozas.
Pagal „Deutsche Welle“ parengė Donatas Puslys