Referendumai: Konstitucija nebus keičiama, Seimo narių skaičius išliks toks pats

Vienas iš dviejų sekmadienį kartu su pirmuoju prezidento rinkimų turu organizuotas referendumas, vadinamasis „referendumas dėl Seimo narių mažinimo“, neįvyko – jame balsavo mažiau nei pusė balsavimo teisę turinčių piliečių, kitas – viešojoje erdvėje klaidinamai vadintas „referendumu dėl pilietybės išsaugojimo“ arba „dėl daugybinės pilietybės“ – nors ir įvyko, bet jam pritarusių buvo per mažai, tad Konstitucija keičiama nebus.

Duomenys rodo, kad referendume dėl pilietybės nuo viso rinkėjų skaičiaus „už“ balsavo 37,7 proc. rinkėjų. Toks skaičius yra per mažas, kad būtų pritarta pilietybės išsaugojimui, todėl laikoma, kad klausimui nepritarta. Nuo dalyvavusių referendume „už“ pasisakė net 71,7 proc., prieš – 26 proc. Referendumo aktyvumas siekia 52,6 proc., todėl referendumas dėl pilietybės laikomas įvykusiu.

Sprendimas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ nuostatų pakeitimo būtų laikomas priimtu, jeigu tam pritartų daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.

Referendume dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo nuo viso rinkėjų skaičiaus „už“ balsavo 34,8 proc., todėl laikoma, kad klausimui pritarta. Nuo dalyvavusių rinkėjų skaičiaus „už“ pasisakė net 73,7 proc., prieš – 23,1 proc. Tačiau referendumo aktyvumas siekia 47,3 proc., tad nepaisant to, kad dauguma balsavusių pasisakė „už“, referendumas kol kas laikomas neįvykusiu.

Konstitucijos 55 straipsniui pakeisti reikia, kad tam pritartų daugiau kaip pusė referendume dalyvavusių, bet ne mažiau kaip trečdalis visų rinkėjų. Seimo narių skaičius būtų sumažintas, jei referendumo aktyvumas viršytų 50 proc. ir daugiau kaip pusė jame dalyvavusių rinkėjų, bet ne mažiau kaip 824 tūkst. 135, balsuotų „už“.

Referendume dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo buvo siūloma sumažinti Seimo narių skaičių nuo 141 iki 121 Seimo nario.

Referendume dėl pilietybės buvo siūloma nustatyti, kad Lietuvos pilietybės nepraranda „Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę“. Šiuo metu dviguba pilietybė emigravusiesiems po nepriklausomybės atkūrimo leidžiama griežtesniais išimtiniais atvejais.

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top