15min.lt
Seimas antrą kartą nepriėmė svarstyti siūlymo neleisti bankų ir savivaldybių įsteigtoms bendrovėms ar įstaigoms turėti žiniasklaidos priemonių. Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija įsitikinusi, kad šios pataisos būtų leidusios išvengti paslėptos politinės reklamos, nedeklaruojamos paramos savivaldybių švietimo įstaigų leidžiamiems laikraščiams.
„Be abejonės, tokia pataisa būtų sudariusi skaidresnę aplinką spaudos žiniasklaidos rinkoje, garantavusi sąžiningesnę konkurenciją bei demokratijos principų, o ne tik vietos valdančiųjų koalicijų ambicijų, įtvirtinimą vietos savivaldoje“, – rašoma asociacijos išplatintame kreipimesi į aukščiausius šalies vadovus – prezidentę Dalią Grybauskaitę, premjerą Algirdą Butkevičių ir Seimo pirmininkę Loretą Graužinienę.
Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos atstovams didelę nuostabą kelia tai, kad parlamentarai net nesutiko svarstyti Visuomenės informavimo įstatymo pataisų, kuriomis raginta uždrausti bankų ir savivaldybių įsteigtoms įmonėms ar įstaigoms būti viešosios informacijos rengėjais ar jų dalyviais.
„Tuo labiau neramu, kad 38 balsais prieš 32 pataisos buvo atmestos, neleidžiant autoriams jų tobulinti ir teikti vėl, – viešą susirūpinimą reiškia asociacija. – Toks Seimo verdiktas yra akivaizdus akibrokštas žiniasklaidos laisvei ir akivaizdi grėsmė regioninei ir vietinei žiniasklaidai, ypač turint omenyje dar ir tai, kad tiesioginiai merų rinkimai jiems suteiks daugiau galių, vadinasi, ir prielaidų nepaklusnią, kritišką vietos žiniasklaidą „pakišti po padu.“
Druskininkuose objektyvumo neliko?
Asociacija primena, kad poreikis Visuomenės informavimo įstatymo pataisoms buvo grindžiamas praktikoje jau įvykusiais pavyzdžiais.
„Pastaraisiais metais ne tik kai kurie bankai (dabar jau bankrutavę Ūkio, „Snoro“), bet net kai kurios Lietuvos savivaldybės, prisidengusios savo švietimo įstaigomis, pasinaudojo Visuomenės informavimo įstatyme neaiškiai apibrėžta nuostata dėl galimybės leisti periodinius leidinius. Tarp tokių minėtos Druskininkų ir Raseinių savivaldybės, kuriose periodiškai biudžeto lėšomis buvo pradėti platinti laikraščiai „Mano Druskininkai“ ir „Mano Raseiniai“, – primenama asociacijos pranešime.
BFL nuotr./Ričardas Malinauskas
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba dėl laikraščio „Mano Druskininkai“ atliko išsamų tyrimą ir konstatavo, kad toks vietinės valdžios oficiozas, koks yra leidžiamas, eiti negali, ir rekomendavo Druskininkų švietimo centrui leidinį arba uždaryti, arba jame rašyti tik švietimo naujienas.
Vilniaus apygardos administracinis teismas liepos mėnesį atmetė Druskininkų savivaldybės tarybos, administracijos, administracijos direktoriaus ir Švietimo centro skundą, kuriuo be pakeitimų buvo paliktas galioti Žurnalistų etikos inspektorės Zitos Zamžickienės sprendimas. Juo pripažinta, kad savivaldybė, leisdama nemokamą laikraštį „Mano Druskininkai“, padarė įstatymų pažeidimų.
Reklamuojasi už mokesčių mokėtojų pinigus
Teikiant apeliacijas teisminiai procesai vyko toliau. „Šis pavyzdys akivaizdžiai įrodo, kad yra būtina sukonkretinti atitinkamą Visuomenės informavimo įstatymo nuostatą, kuria nebūtų galima manipuliuoti leidžiant periodinius leidinius iš biudžeto pinigų. Kyla pagrįstas klausimas: ar Seimas, atmesdamas minėtas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, uždega žalią šviesą ir kitoms šalies savivaldybėms savaip traktuoti galimybę už mokesčių mokėtojų pinigus leisti periodinius leidinius, kurie galimai gali tapti netiesiogine ir dar nemokama valdančiųjų reklama?“ – retoriškai klausiama asociacijos pranešime.
Visuomenės informavimo priemonių pataisose siūlyta, kad viešosios informacijos rengėjais, jų dalyviais negali būti valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos (išskyrus mokslo ir mokymo įstaigas), taip pat juridiniai asmenys, kurių steigėjai, dalininkai ar akcininkai yra savivaldybės, bankai ir jų valdomos įmonės bei įstaigos. Visi jie galėtų leisti tik neperiodinius informacinius leidinius ar turėti informacinės priemones, skirtas visuomenei informuoti apie savo veiklą.