Lietuva – absurdų šalis, o tam tikrais klausimais, tariant švelniai, su meile, – ir bananų respublika…
Ypač, kai kalbama apie teisingumą ir rinkimus.
Pas mus, Mažeikiuose, ties Vilties ir Sedos gatvių sankirta jau senai galėjo stovėti šviesoforas. Netoli šios sankryžos yra Jagmino pradinė mokykla. Vaikučiai iš artimiausių Mažeikių naujamiesčio daugiabučių skuba čia pasisemti pirmųjų žinių. Vilties ir Sedos gatvių sankirtoje jau ne kartą eismo įvykiuose nukentėjo vaikai. Tėvelių prašymu 2013 metais miesto valdžia išskyrė pinigų šviesoforui, bet po mėnesio apsigalvojo ir pinigėlius perskirstė: nusprendė baigti tvarkyti mažai kam žinomą Sodžiaus gatvę, vedančią parduodamų sklypų link. Suprantama, toje gatvėje nė vienas įvykis, kuriame būtų nukentėjęs vaikas, neužfiksuotas.
Nei Šiaulių apygardos Telšių prokuratūros prokurorė, nei Šiaulių apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo prokurorė šiuose veiksmuose nieko nusikalstamo neįžvelgė, nes savivaldybė „ėmėsi kitų eismo saugumą užtikrinančių priemonių: įrengti nauji kelio ženklai Nr. 533 ir Nr. 544 „Pėsčiųjų perėja“, atliktas pėsčiųjų perėjos horizontalusis ženklinimas akriliniais dažais, sankryža yra apšviesta, Sedos gatvėje nuo Vyšnių gatvės iki privažiuojamo kelio prie K. Jagmino mokyklos yra įrengti pėsčiųjų atitvarai“. Prokurorai prisiėmė teisėjų funkcijas. Kitaip tariant, ką norit, tą darykit, mes saugom Jūsų užnugarį. Tėvų lūkesčiai paminti, vaikų teisės pamintos. Todėl juodu humoru laikytinas valstybės siekis įteisinti juvenalinę justiciją.
Manote, valstybė rūpinasi Jūsų vaikais, mieli tėveliai? Nieko panašaus. Iš tikro reikia būti genijumi, kad galėtum per mėnesį savo vaiką pamaitinti, aprengti ir išlavinti už keliasdešimt litų, numatytų Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme. Tačiau iš vaikų globos daromas skalsus verslas…
Lietuvos valstybėje yra įteisinta vergovė. Jūs galite su manimi nesutikti, bet darbas valstybės labui už pašalpas, neįskaitant to darbo į minimalų darbo stažą, mano suvokimu, prilygintinas būtent vergovei. Normalios demokratinės valstybės, pavyzdžiui, Vokietija (kaip paaiškėjo iš pokalbio su vienu vokiečiu), taip nedaro.
Tai tik dalis teisingumo akibrokštų.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą už pakišą baudžiama. Tikrai? Jei šimtatūkstantinės ir milijoninės, – ne.
Pagal Rinkimų įstatymą papirkinėti rinkėjus draudžiama. Kam taikomas šis įstatymas? Tik eiliniams kandidatams. Aukščiausieji šalies ešelonai turi tokią teisę. VRK neįpareigota jų įspėti. Valstybės vadovės pasisakymas dėl pensijų priešrinkiminiu laikotarpiu turėtų būti laikytinas didelio masto pakiša ar bent jau bandymu tokį veiksmą atlikti. Kaip būtų vertinami, tarkim, verslininko milijonieriaus panašūs veiksmai? Prisimenate – renkant Seimą net butelis ar dešimt litų pavieniams rinkėjams kėlė audras. Saldainių ir tų dalyti negalima. O kiek Lietuvoj gyvena pensininkų? Žmogiškai suprantamas jos Ekscelencijos „susirūpinimas“ Lietuvos senjorais. Tik kodėl jis ištiko būtent prieš rinkimus?
Žinote, mes Mažeikiuose net kelias kadencijas turėjome tokį merą V. Džiugelį. Gydytojas. Labai protingas vyras. Vis kartojęs: „Kas valdo informaciją, tas valdo pasaulį“. Ir dar Mažeikiuose yra toks kaimelis Leckava, iš kurio per Užgavėnes bent jau po visą Žemaitiją išsibarsto „žydeliai“, blynų ir kakavos prašantys. Šis kaimelis ne taip jau ir toli nuo Mažeikių, bet kelias jo link ilgus dešimtmečius buvo neasfaltuotas. Prisižadėjo kartą V. Džiugelis šį kelią išasfaltuoti, žmonės vieningai už jį balsavo. Tik jų dėka į Tarybą pateko, bet pažado taip ir netesėjo.
Pas mus, žemaičiuose, sakoma: „Pažadėsi – patiešysi, netesėsi – negriešysi“… Kelią asfaltuoti teko kitam merui. Turėjome išsirinkę Seimo nariu ir buvusį komunistą Stanislovą Giedraitį. Visa Lietuva tąkart iš mūsų juokėsi. O išsirinko jį mažeikiškiai vien todėl, kad daug gerų darbų Mažeikių miestui tarybiniais metais buvo padaręs. Deja, kadencijos pabaigoje taip ir nesupratome, ką jis tame Seime veikė. Žmonės nusivylė. Buvo net toks atvejis, kai neformali iniciatyvinė grupė jam ir jo advokatui Aurimui Mieželaičiui patikėjo būsimo senamiesčio „dangoraižio“ su daugybe projektinių klaidų dokumentus – net keturis tomus… Tie dokumentai dingo jie kaip į vandenį…
Jūs, gerbiama Ekscelencija, mėgstat Jums neįtinkančias partijas populizmu kaltinti. Bet juk šiuo atveju tai grynas populizmas. Oi! Atleiskite, nusišneku. Ši sąvoka taikytina tik vyrams ir partijoms. Jūs prezidentė moteris – Jūs koketuojat su Tauta ir tiek… Tai Jūsų vienas iš privalumų…
Bet, mano protu, Rinkimų įstatymą reikėtų papildyti draudimu bent jau pusmetį iki rikimų neleisti priiminėti įstatymų, laikytinų Tautos papirkimu. Ir leiskite supeikti Jūsų patarėjus, paskatinusius Jus tokiam žingsniui. Geri darbai ne tik po metų ar dvejų, bet ir po dešimtmečių (kaip kad Giedraičio atveju) aidu atsišaukia žmonių širdyse. Viskam savas laikas turi būti.
Būkim sąžiningi patys su savimi. Visi matome, kas vyksta Ukrainoje. Kodėl sukilo ukrainiečiai?
Šiandieną iš ryto gavau vieno, man nepažįstamo ukrainiečio elektroninį laišką. Jame tarp kitko sakoma: „Ukrainiečiai sukilo prieš visa apimančią korupciją, kriminalinę valdininkiją, melą ir žmogiškojo orumo žeminimą“.
Lietuva – dainuojančios revoliucijos šalis. Pradėkim keistis – nuo Prezidento. Gerbkim patys save ir rinkimės savęs vertą Prezidentą.