Vakar Ingrida Šimonytė galiausiai atsakė į Krikščionių demokratų pirminiams TS-LKD kandidatams į prezidentus užduotus vertybinius klausimus.
Skirtingai nei V. Ušackas, tą padaręs iki spalio 15 d., I. Šimonytė į konkrečiai užduotus vertybinius klausimus atsakė labai nekonkrečiai, vengdama aiškiai deklaruoti savo poziciją ir įsitikinimus.
Visų pirma, į daugelį užduotų klausimų I. Šimonytė iš viso neatsakė. Taip ir liko neaišku, ar ji pritaria ES federalizacijai, ar pasisako už neginčijamą Europos valstybių nacionalinį suverenumą; ar mano, jog vardan socialinio teisingumo Lietuvai reikalingas didesnis BVP paskirstymas, ar turi būti tęsiama dabartinė liberali mokesčių politika; ar patriotizmo ugdymas turi būti švietimo sistemos prioritetu, ar toliau ugdomas neutralus požiūris į tėvynę; ar tautinių mažumų ir lietuvių mokymo bei vertinimo standartai turėtų būti suvienodinti, ar paliekama dabartinė, LLRA-KŠS palanki situacija; ar turėtų būti įteisinta dviguba pilietybė, ar gerbiama konstitucinė pilietybės samprata.
Vis dėlto reikia pripažinti, pakankamai neblogai atsiskleidė kandidatės pozicija šeimos, Stambulo konvencijos, kai kuriais tautinių mažumų klausimais: tvirtai pasisakoma už partnerystės kaip alternatyvos tradicinei šeimai įteisinimą; aiškiai išreiškiamas palaikymas Stambulo konvencijai, jos daugelio socialinių lyčių įteisinimui bei keliamų grėsmių šeimai nesuvokimas; pritariama LLRA-KŠS palaikomiems teisiškai neadekvatiems reikalavimams leisti asmens dokumentų įrašuose naudoti ne lietuviškas raides. Bent jau abortų klausimu I.Šimonytė išsakė pritarimą, jog valstybei būtina daryti viską, kad moterys išvengtų svarstymo apie nėštumo nutraukimą.
Apibendrinant susidaro įspūdis, jog I. Šimonytė nėra aiškiai apsisprendusi dėl savo vertybinių įsitikinimų. Viena vertus ji deklaruoja palaikanti lietuviškos tapatybės ir kalbos puoselėjimą, kita vertus pasisako už LLRA-KŠS reikalavimus. Viena vertus, ji teigia, jog demografinė krizė gali būti išsprendžiama tik didinant gimstamumą, kita vertus palaiko prieš šeimą nukreiptas partnerystės ir Stambulo konvencijos iniciatyvas. Viena vertus, skatina vengti politinių klausimų ideologizavimo, tačiau, kita vertus, palaiko ideologiniais argumentais grindžiamus šeimos reformavimo instrumentus.
Prezidentas yra vienasmenė institucija. Nuo jo supratimo apie valstybę, visuomenę ir pasaulį priklauso labai daug. Kai Lietuva susiduria su katastrofiškais gimstamumo ir emigracijos iššūkiais bei išorinėmis grėsmėmis, Prezidento poste reikia energingo ir aiškų požiūrį turinčio asmens, nes šių problemų negalima atidėti ateičiai. Aptaki ir, matyt, pačiai Ingridai Šimonytei iki galo neaiški pozicija kai kuriais svarbiausiais valstybinės reikšmės klausimais žymiai nusileidžia Vygaudo Ušacko aiškiam požiūriui.
Įdomumo dėlei pridedu:
– V. Ušacko atsakymus į vertybinius klausimus (ČIA);
– I. Šimonytės atsakymas