Gruodžio 20 d. LRT „Savaitė“ kalba apie COVID vakciną. Pradžioje netikiu ausimis, tada pažiūriu įrašą, dar kartą perskaitau klinikinių tyrimų duomenis, apima pyktis ir neviltis. Nelabai ką galiu pakeisti, tai bent šį post‘ą įdedu.
N. Pumprickatė kalbina prof. S. Čaplinską. Atsakydamas į klausimą apie „Pfizer“ vakciną, jis mini jos registraciją: „Kodėl ir laukiama to galutinio patvirtinimo. Ten bus viskas tam taip vadinamam informaciniam lapelyje bus detaliai išaiškinta kaip, kada, ką vakcinuot, kokios galimos nepageidaujamos reakcijos ir taip toliau“.
Profesoriau, taip pat mano 2 kurso studentai, pradedantys studijuoti farmakologiją. Jūsų minimas Informacinis lapelis (tiksliau Pakuotės lapelis) yra skirtas medicininio išsilavinimo neturintiems žmonėms ir rašomas „vartotojui suprantamais žodžiais, kad jis, remdamasis šiuo tekstu, galėtų tinkamai vartoti vaistinį preparatą, prireikus pasitarti su gydytoju ar vaistininku (skaityti ČIA). O štai studentai studijuodami sužino, kad sveikatos priežiūros specialistams skirta informacija yra Preparato charakteristikų santrauka.
Bet nereikia laukti nei Pakuotės lapelio, nei Preparato charakteristikų santraukos, publikaciją apie „Pfizer“ vakciną gruodžio 10 d. išspausdino vienas solidžiausių pasaulyje medicinos žurnalų – „New England Journal of Medicine“.
Bet profesorius laukia informacinio lapelio ir toliau kalba kaip nepasiruošęs studentas: „Taip, daliai žmonių gali, sakysim, skaudėti dūrio vietoje, gal netgi susiformuoti koks tai guzelis, daliai žmonių pakilti temperatūra ar nuovargis ar galvos skausmas, bet tai būna nestiprūs reiškiniai ir jie paprastai praeina pusės paros ar sakysim 1–2 parų bėgyje ir jie būna gan reti“.
Ne, jie nėra reti. Galvos skausmas, sąnarių skausmas, raumenų skausmas, skausmas injekcijos vietoje, nuovargis, šaltkrėtis, karščiavimas ir injekcijos vietos patinimas pasitaiko labai dažnai (daugiau kaip 10 % paskiepytų žmonių), pykinimas ir injekcijos vietos paraudimas – dažnai (1–10 % paskiepytų žmonių), limfmazgių padidėjimas, galūnės skausmas, bendras negalavimas ir niežulys injekcijos vietoje – nedažnai (0,1–1 % paskiepytų žmonių), ūminis periferinis veido paralyžius – retai (0,01–0,1 % paskiepytų žmonių), taip pat gali pasireikšti padidėjusio jautrumo ar anafilaksinė reakcija, tačiau jų dažnis nežinomas.
Beje, po antros dozės apie 75 % 18–55 metų amžiaus tiriamųjų temperatūra pakilo virš 38 °C, o daugiau kaip 50 % – iki 38,5–38,9 °C.
Dar būtų sąžininga paminėti, kad stebėjimo laikotarpio mediana buvo 2 mėnesiai, todėl ilgalaikių saugumo duomenų nėra.
Bet žurnalistė irgi ne iš kelmo spirta, ji klausia: „Profesoriau, o AUTOIMUNINES SISTEMAS turintys žmonės gali žmonės gali ramiai vakcinuotis ar čia irgi reikia paskaityt pažiūrėt?“, o profesorius surezgia suveltą atsakymą.
Paskui žurnalistė klausia apie persirgusių vakcinaciją ir vėl tenka klausytis išvedžiojimų vietoje atsakymo:
1) klinikinių tyrimų netirta, ar persirgusių skiepijimo nauda didesnė už galimus pavojus;
2) mokslas dar nežino, kuriam laikui susidaro imunitetas persirgus ir kuriam paskiepijus;
3) žinant, koks vakcinos kiekis bus turimas artimiausiu metu ir kokiam kiekiui žmonių jos tikrai reikia, skiepyti persirgusius būtų neetiška.
Paprastai sakant, persirgusių skiepijimas šiame etape būtų mokslinio pagrindo neturinti ir neetiška kvailystė.
Turiu teisę būti nepatenkintas, nes ši LRT dezinformacija parengta už mokesčių mokėtojų, vadinasi, ir mano, pinigus.
Ne, aš ne prieš vakcinaciją, aš net labai už. Ji turėtų gerokai sumažinti sergamumą, mirštamumą ir ligoninių apkrovą. Naudos ir rizikos santykis išlieka palankus, kaip įvertino Europos vaistų agentūra (daugiau skaityti ČIA).
Tačiau TIESA YRA SVARBU.
