Jūratė Juškevičiūtė | Alfa.lt
Kiekviena LRT politinių debatų laida nušvinta vis naujomis spalvomis. Jei praeitose laidose pagrindiniais akcentais tapo rietenos ar musė, tai antradienio vakarą politikai sužibėjo skaičiuodami, kas ir kiek vaikų turi. Vis dėlto politologams tai didesnio įspūdžio nepadarė jų teigimu, šie debatai buvo dar prastesni nei praeitą savaitę.
Antradienio vakarą debatuose dalyvavo Stanislovo Buškevičiaus ir Tautininkų koalicija „Prieš korupciją ir skurdą“, „Lietuvos sąrašas“, Lietuvos liaudies partija (LLP) bei „Antikorupcinė“ N. Puteikio ir K. Krivicko koalicija. Debatų tema – demografija.
Nepateikė problemų sprendimo būdų
Didžiausia politikų klaida – kalbėjimas bendrybėmis. Į užduodamus klausimus atsakoma svarstant galimas Lietuvos problemų priežastis, o kaip jas spręsti, rodos, nežino ir patys. „Matosi, kad jie dar nesuvokia, kokias problemas akcentuoti, kai perduodamas mikrofonas komandai, tai kas antras, atrodo, neturi absoliučiai jokios patirties nei politikoje, nei kalbant viešai. Kol susigraiboma, kam ir ką sakyti, praeina pusė pasisakymo laiko“, – kritikos debatų dalyviams negailėjo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) politologas Mažvydas Jastramskis.
Pasak politologo, kai kurių partijų vadovai netgi prieštarauja patys sau. „Lietuvos liaudies partijos lyderis Rolandas Paulauskas iš pradžių sakė, kad gimstamumas mažėja stipriose šalyse, nes, turėdami daugiau pinigų, žmonės nori skirti laiką tik sau. O paskui pats sau prieštaraudamas teigė, kad, norint gerinti demografijos padėtį Lietuvoje, žmonėms reikia daugiau pinigų“, – sakė politologas ir pridūrė, kad debatuose politologui truko elementarios logikos.
„Nesvarbu, koks klausimas aptariamas, – demografija, emigracija, jaunimo emigracija ar užimtumas, – visi pasisakymai prasidėdavo nuo partijų bandymų identifikuoti problemą, išsiaiškinti, kodėl tai vyksta, o konkrečių sprendimo būdų beveik nebuvo“, – pritarė ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) dėstytojas, politologas Giedrius Česnakas.
G. Česnakas pastebėjo, kad visos partijos mato tik vieną problemų sprendimo būdą – didesnį finansavimą, o iš ko žada paimti pinigų, lieka neaišku. „Jei partija siūlo vaiko pinigus mokėti iki 18-os metų, tai reikėtų pateikti skaičiavimus, kiek tikisi, kad bus vaikų, kiek jų yra dabar ir kiek tam reikėtų biudžeto. Dabar girdime tik idėjas, o ne konkrečius pasiūlymus“, – svarstė VDU dėstytojas ir pridūrė, kad dalis antradienį debatuose dalyvavusių partijų tik bando gauti dėmesio ir pasireklamuoti, o apie patį valdymą negalvoja.
Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.
