Vakar buvau maloniai nustebintas, kai Prezidentas Gitanas Nausėda viešai užstojo vadinamųjų „žinomų žmonių“ – ir jų pasisakymus tiražuojančios žiniasklaidos – gatviniu kriminaliniu žargonu niekinamą kunigą Algirdą Toliatą. Koliojamą net ne dėl kokios vyraujančių ideologijų standartų neatitinkančios nuomonės, o dėl to, kad savo fb pasidalijo (nors paskui skubiai ją ištrynė) peticija, reikalaujančia LR Seimą neratifikuoti kontroversijas keliančios Stambulo konvencijos.
Primenu, kad Slovakijos parlamentas jau atsisakė ją ratifikuoti. Tikriausiai neratifikuos ir Lenkijos seimas. Dėl ideologinio „socialinės lyties“ konstrukto įvedinėjimo, perteklinio valstybės kišimosi į šeimos ir asmenų privatų gyvenimą. Ir kitų totalistinės kontrolės grožybių.
Prezidentas pasakė: „Pono, gerbiamo kunigo A. Toliato užsipuolimas […] tokiais metodais ir tokia forma, yra visiškai nepriimtinas ir rodo, kad kažkas mūsų viešoje erdvėje per 10 ar 15 pastarųjų metų atsitiko. […] Šiandien Lietuvoje susiformavo viešoji inkvizicija. Žmonės, kurie įsivaizduoja galį maišyti su purvais kitaminčius, daryti tai beapeliacine forma, ir kartais tiesiog šlykščia forma, ir jie laiko save nebaudžiamais.
Manau, kad su šituo mes neturime taikstytis. Šiandien aš stoju į pono, gerbiamo kunigo A. Toliato pusę pirmiausia todėl, kad aš stoju į jo, kaip žmogaus pusę“.
Na, pagalvojau, šito tai jau Jums neatleis, Prezidente. Čia beveik toks pat įžūlumas, kaip atstovauti Lietuvai Europos Vadovų Taryboje. Arba jei sovietmečiu mokyklos direktorius būtų drįsęs užsistoti dėl religinių pažiūrų ujamą savo mokyklos mokytoją.
Ilgai laukti nereikėjo. Jau vakare, LRT „Dienos temoje“, UR ministras G. Landsbergis nurodė, kad Prezidentas esąs šališkas: matai, kunigą nuo patyčių gina, o homoseksualia orientacija save reklamuojančio Seimo nario Raskevičiaus – negina. O tasai ministrui skundžiasi, kad sulaukia soc. tinklų paskyrose baisiai piktų žinučių ir net grasinimų!
Temą, žinoma, pasigavo žiniasklaida, pradėjusi rašyti apie Prezidento „dvejopų bėgių empatiją“ ir t.t.
Tačiau taip nėra. Be abejo, nėra gerai,kai žmonės savo vertinimų politikams, jų veiklos krypčiai nesugeba išreikšti kultūringai. Net ir privačioje erdvėje. Diskutuoti apie idėjas pagarbiai, išsakyt argumentus „už“ ir „prieš“ be asmeninių užsipuolimų – brandžios visuomenės ir brandžių asmenybių požymiai.
BET. Yra didžiulis skirtumas tarp nepagarbių užsipuolimų privačiose erdvėse, socialiniuose tinkluose ir tarp žmogaus menkinimo, keikimo, pavardės darkymo, kurį viešai skelbia įtakingi asmenys, o jų liejamas pamazgas tiražuoja didžiausi šalies portalai.
Štai apie ką kalbėjo Prezidentas.
Ar Jūs matėte kur nors viešose erdvėse, ne asmeninėse ar tarnybinėse paskyrose, kaip nors niekinamą, puolamą ar pravardžiuojamą minėtą Seimo narį? Matėte grasinimus jam?
Aš – nemačiau. Priešingai, v i s o s medijos, politinis ir pramoginis elitas (?) kalba, rašo ir rodo Seimo narį bei jo bendražygius su tokiu išskirtiniu prielankumu ir palaikymu, su kokiu okupacijos laikais buvo kalbama apie kompartijos narius. Tik gerai. Tik teigiamai. Nes kokia kritika yra aiški kontrrevoliucija.
Tačiau užtenka tik kokiam kunigui, aktyviam piliečiui ar jų grupei išreikšti krikščionišką tradiciją, prigimtinę vyro – moters šeimą, biologinę žmogaus lyties tapatybę palaikantį požiūrį, kai ant jų užgriūva viešų patyčių lavina, spaudimas iki grasinimų atleidimu iš darbo. Ir kaip mat atgyja visa sovietinė nužmoginanti leksika („tamsuomenė“, „radikalai“, „ekstremistai“, „naciukai“ ir t.t. – arsenalas neišsemiamas).
Taigi nėra ko tapatinti nepalyginamų dalykų. Mes, krikščioniškosios tradicijos ir prigimtinės tvarkos gynėjai, būtume labai laimingi, jei paniekos ar menkinimo, pagaliau, tildymo už savo pasaulėžiūrinę poziciją sulauktume tiktai socialinių tinklų „burbule“ ar fb paskyrose. Deja, visą tą priešiškumą ir negatyvą savo atžvilgiu, lyg būtume nepiliečiai, mes rizikuojame išgirsti kasdien, įsijungę pagrindinių žinių kanalus. O lygiavertiškai atsakyti neturime kur.
Todėl ačiū Prezidentui bent už jo atjautą.
Nuotraukos – autoriaus. Lietuvos dvasios tvirtovės.
Kučiūnų (Lazdijų rj.) Šv. Kazimiero bažnyčia.
„Laisvės kario“ skulptūra Kaune.