Neseniai paskelbti Organinio žemės ūkio tyrimų instituto (FiBL) duomenys už 2021 metus atskleidžia tolesnį ekologiškų produktų pardavimų augimą. Ekologiškos maisto prekės jau tampa įprastiniu vartotojų pirkiniu.
Visapusiška nauda
Ekologiško ūkininkavimo nauda yra neabejotina. Taip ūkininkaujantys prisideda prie dirvožemio ir vandens kokybės gerinimo, biologinės įvairovės išsaugojimo ir aplinkos teršimo mažinimo. Ekologiniame ūkyje užtikrinamas natūralus ūkio gyvūnų elgesys, nenaudojami antibiotikai ir augimo hormonai, vykdoma tvari augalų pasėlių kaita.
Auginant ekologiškus produktus nenaudojamos genetinės technologijos, kuriomis siekiama pakeisti pasėlių genetinę sandarą, taip padidinant atsparumą ligoms ar kenkėjams arba pagerinant pasėlių derlių.
Taip pat neleistinas radiacijos naudojimas maistui išsaugoti bei ligoms ar kenkėjams atsikratyti. Ekologiniuose ūkiuose augalai auginami ir prižiūrimi naudojant tik tokiems ūkiams leistinas naudoti trąšas ir kitus komponentus.
Visi, kurie užsiima ekologiniu ūkininkavimu arba yra samdomi darbuotojai, dirba palankesnėje aplinkoje, taigi, tausoja savo sveikatą. Maitindamiesi kokybiškesniais produktais sau paslaugą padaro ir vartotojai. Šis perspektyvus verslas duoda ekonominę naudą tiek iš vidaus vartojimo, tiek ir iš eksporto.
Ekologiški pasėliai plečiasi visuose žemynuose
Daugiau kaip 3,7 mln ūkininkų ekologiškai ūkininkauja jau 191 valstybėje, o bendras tokių pasėlių plotas pasiekė 76 mln hektarų arba 1,6 proc. bendro žemės ūkio naudmenų ploto. Didžiausias ekologiškų pasėlių plotas yra Australijoje – 36 mln ha, o mažiausias – Andoroje – tik du hektarai.
2021 m. ekologiškų pasėlių plotai labiausiai padidėjo Kinijoje – net 13 procentų. Per du dešimtmečius ekologiškų pasėlių plotai pasaulyje padidėjo septynis kartus. Ekologiški plotai didėja visuose kontinentuose. Tiesa, tenka atkreipti dėmesį į tai, kad beveik du trečdalius ekologiškų plotų sudaro pievos ir ganyklos.
Dvidešimtyje šalių ekologiškos žemės ūkio naudmenos jau sudaro daugiau kaip dešimtadalį bendro jų ploto. Pagal šį rodiklį pirmauja Lichtenšteinas (40 proc.), Samoa (29 proc.), Austrija (27 proc.), Estija (23 proc.), Sao Tome ir Principe (21 proc.), Švedija (20 proc.).
Į dvidešimtuką taip pat patenka Urugvajus, Šveicarija, Italija, Čekija, Latvija, Suomija, Gajana, Slovakija, Dominika, Danija, Vokietija, Ispanija, Slovėnija ir Graikija. Šiame sąraše daugiausia yra Europos šalių.
Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Butanas priima nacionalines programas pertvarkyti visą savo žemės ūkį į ekologinį. Įdomu, kad JAV, būdama didžiausia organiškų produktų rinka, pagal ekologiškų plotų dalį (0,6 proc.) nuo visų naudmenų užima tik 95 vietą. Užtat JAV pirmauja pasaulyje pagal genetiškai modifikuotų maisto produktų gamybą.
Vartotojai dažniau renkasi kokybiškesnius produktus
Kylant vartotojų sąmoningumui ir augant jų pajamoms, ekologiškų produktų pardavimas nuolat auga. Covid – 19 pandemija taip pat paskatino žmones rinktis natūralesnius, sveikesnius produktus ir taip stiprinti savo imunitetą.
Vartotojai reaguoja ir į prastėjančią maisto kokybę, kurią lemia beatodairiškas cheminių priemonių naudojimas įprastiniuose ūkiuose bei itin gausus maisto priedų naudojimas gaminant maisto produktus. Daugumą žmonių atgraso ir šių metų pradžioje pasirodžiusi informacija apie svirplių miltelių naudojimą maisto produktuose.
Ekologiškų produktų pardavimai pasaulyje jau pasiekė 125 mlrd EUR žymą. Nuo 2000 metų šių produktų rinkos apimtys išaugo daugiau kaip aštuonis kartus. JAV išlieka ryškia rinkos lydere – 2021 m. ekologiškų produktų parduota už beveik 50 mlrd EUR.
Toliau seka Vokietija (16 mlrd EUR) ir Prancūzija (13 mlrd EUR). Į penketuką dar patenka Kinija ir Kanada. JAV ir Europos Sąjunga (ES) kartu sudėjus sudaro apie 80 proc. pasaulio ekologiškų produktų rinkos.
Danija vis dar pirmauja pagal ekologiškų produktų dalį (13 proc.) bendroje maisto prekių rinkoje. Austrija, Liuksemburgas ir Šveicarija taip pat jau yra perkopusios dešimties procentų ribą. Nuo jų nedaug atsilieka ir Švedija.
Didžiausi ekologiškų maisto produktų gurmanai yra šveicarai. Vienas šios šalies gyventojas ekologiškiems produktams per metus išleidžia vidutiniškai 425 EUR. Toliau pagal šį rodiklį rikiuojasi Danija – 384 EUR, Liuksemburgas – 313 EUR. Kiek mažiau išleidžia Austrijos ir Švedijos gyventojai. Vidutiniškai vienas ES gyventojas per metus išleidžia daugiau kaip šimtą EUR.
Lietuva atsilieka nuo kaimynų
Lietuva pagal ekologišką žemės ūkio naudmenų dalį (9 proc.) pasaulyje yra 23 vietoje, ES vidurkis yra 10 procentų. Taigi, esame vidutiniokai ir turime dar daug galimybių augti šioje srityje. Pagal minėtą santykinį rodiklį nuo Latvijos atsiliekame beveik du, o nuo Estijos – beveik tris kartus.
Estijoje 2021 metais ekologiškų maisto produktų rinka paaugo net 21 proc., ir tai buvo geriausias rezultatas pasaulyje. Mes galime pasiguosti nebent tuo, kad lenkiame Lenkiją, kurioje ekologiški plotai siekia tik 3,5 proc. visų žemės ūkio naudmenų.
Atsiliekame nuo estų ir pagal ekologiškų produktų dalį bendroje maisto prekių rinkoje. Lietuvoje ji siekia tik vieną procentą, o Estijoje – 5 procentus. Estijoje vienas gyventojas per metus išleidžia 70 EUR, o mūsų šalyje – vos 20 EUR.
Lietuvoje vis dar nepakanka orientacijos į galutinį rezultatą – į ekologišką produktą. Tam vis pritrūksta tai konkrečių tokių ūkių plėtros programų, tai pinigų, tai palankesnių administravimo taisyklių. Turėtume kur kas sumaniau pasinaudoti ES ir valstybės paramos priemonėmis.
Reikia daugiau pastangų ūkininkų kooperavimosi srityje, siekiant užtikrinti ekologiškų produktų įvairovę ir mastą, o taip pat jų patekimą į rinką. Lauktinas ir viešųjų pirkimų tvarkos bei sąlygų tobulinimas, skatinant kokybiškesnių ir natūralesnių produktų vartojimą darželiuose, mokyklose, ligoninėse, mūsų armijoje ir kitose tikslinėse visuomenės grupėse. Būtina šviesti ir vartotojus, patrauklia forma aiškinti ekologiškų produktų privalumus.
Paklausos didėjimas vidaus rinkoje skatintų ir gamybos plėtrą, o tai savo ruožtu būtų žingsnis ne tik link šių produktų kainų mažėjimo vidaus rinkoje, bet ir šių produktų eksporto augimo. Išvysčius ekologinio maisto sektorių, patrauklesnis būtų ir mūsų šalies įvaizdis.
Laikraštis ŠIANDIEN