Kviečiame susipažinti su Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės klubo pozicija dėl VU Tarybos atsisakymo svarstyti dalies VU Senato narių kreipimąsi dėl TSPMI organizuoto neskaidraus konkurso. „Tai, kas vyksta VU TSPMI, yra pavojingas ir nusikalstamas žaidimas valstybės likimu“, – tvirtinama pareiškime.
Kaip suinteresuotas stebėtojas dalyvavau VU Tarybos 2018 m. birželio 27 d. posėdyje, kuriame buvo svarstomas dalies Senato narių kreipimasis dėl VU TSPMI vykusio neskaidraus konkurso. Iš anksto surežisuotas posėdis padvelkė gūdžiausiu sovietmečiu, nes iš karto ir plika akimi buvo matyti, kad sutarta žūtbūt išgelbėti universitete savivaliaujančio rektoriaus A. Žukausko ir TSPMI direktoriaus R. Vilpišausko kailius.
Iš anksto su rektoriumi suderinto sprendimo tikslas aiškus. Kiekvienam net akademinių reikalų gerai neišmanančiam, bet turinčiam krislelį sveikos nuovokos žmogui, susipažinusiam su Senato nutarimu dėl vykusio konkurso sąlygų, ir juo labiau perskaičiusiam V. Radžvilo interviu spaudoje, kaip abu minėti ponai „derino“ konkursinių vietų skaičių ir reikalavimus jo dalyviams, yra akivaizdu, kad buvo sąmoningai surengtas fiktyvus konkursas, kurio rengimo aplinkybės turi akivaizdžių organizuoto nusikaltimo požymių. Tačiau Jūs ir Jūsų vadovaujama Taryba apsimetėte šito nesuprantantys ir, užuot rimtai aiškinęsi šį neeilinį įvykį, pareikalavę rektoriaus ir instituto direktoriaus atsakomybės, nurodę VU administracijai tuojau pat sudaryti V. Radžvilui sąlygas toliau eiti profesoriaus pareigas iki šis reikalas bus visapusiškai ištirtas ir paskelbtas sąžiningas konkursas, pasistengėte sukurti kuo palankiausias sąlygas galutiniam susidorojimui.
Puikiai žinodami ir suprasdami, kad yra absurdiška ir nusikalstama traktuoti fiktyvaus konkurso organizavimą kaip eilinį darbo ginčą, jį mėginate traktuoti būtent šitaip. Tai darote neatsitiktinai: V. Radžvilas gins savo teises teisminiu keliu ir neabejotinai laimės. Tačiau VU rektoriui A. Žukauskui ir TSPMI direktoriui R. Vilpišauskui, kaip ir Jūsų vadovaujamai Tarybai, tai nė motais, nes siekiama vieno – kad profesorius būtų kuo greičiau atleistas. Yra pasiruošta mokėti jam kompensacijas, nes svarbiausias tikslas būtų pasiektas. Yra daugybė suinteresuotų, kad VU neliktų sąžiningo ir kvalifikuoto profesoriaus, realiai suvokiančio „pinigų įsisavinimo“, o kalbant tiesiai – jų grobstymo schemas, VU TSPMI akademinio nuosmukio mastus ir jų galimus padarinius nacionaliniam saugumui, o svarbiausia – drąsiai ir viešai kalbančio apie šias piktžaizdes. Todėl stengiatės jį nutildyti ir mėginate jam pritaikyti tipišką ir nuolatos naudojamą susidorojimo su tokiais žmonėmis būdą: asmuo yra atleidžiamas, priverčiamas įsivelti į ilgus teisminius ginčus, o kai teismą laimi, jau būna vėlu. Net jeigu jam išmokamos kompensacijos, nusikalstamų grupuočių tikslas jau būna pasiektas: principingo ir sąžiningo, tačiau tokioms grupuotėms trukdančio asmens, jau nebėra, nes jo darbo vieta jau būna užimta. Taikant šią susidorojimo schemą Lietuvoje buvo atsikratyta daugybės kai kam „nepatogių“ žmonių. Sąmoningai ar ne, Jūs ir Jūsų vadovaujama Taryba padedate VU rektoriui ir TSPMI direktoriui įgyvendinti jų planą pritaikyti šį susidorojimo būdą V. Radžvilo atžvilgiu. Turiu atkreipti dėmesį ir įspėti, kad už tai gali grėsti ne tik moralinė ir politinė, bet ir teisinė atsakomybė.
Tai, ką rašau, nėra iš piršto laužti kaltinimai. Kaip posėdyje dalyvavęs liudininkas savo akimis mačiau ir girdėjau, kad jo toną savo karštomis kalbomis uždavė ir faktiškai įtikino Tarybą priimti daugiau negu keistą sprendimą jos narys P. Subačius, kuris laikytinas sprendimu ypač suinteresuotu asmeniu. Manau, skubėjusiai įsiklausyti į jo „autoritetingą“ nuomonę Tarybai derėjo žinoti ir atsižvelgti į tai, kad jis yra gebėjimais „įsisavinti“ pinigus pagarsėjęs veikėjas, kurio „žygdarbiai“ seniai aprašyti žiniasklaidoje. Atkreipiu dėmesį: joje paskelbtų faktų P. Subačius niekada nemėgino paneigti, o tai reiškia, kad ant šio asmens krentantis įtarimų aktyviai dalyvaujant pinigų grobstymo schemose šešėlis niekaip nemėgintas išsklaidyti. Ir toks asmuo Jūsų vadovaujamoje Taryboje tampa aktyviausiu V. Radžvilo klausimo sprendėju ir net jo likimo lėmėju. Jūs, kaip Tarybos pirmininkas, leidote, kad šitaip įvyktų.
Todėl mes, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo, Nepriklausomybės Atkūrimo akto signatarų klubo, Pirmosios vyriausybės klubo nariai, plačioji visuomenė, matydami neslepiamas pastangas susidoroti su V. Radžvilu, neliksime šio pasibjaurėtino spektaklio, kurio dalimi virto ir VU Tarybos posėdis, pasyvūs stebėtojai. Gerbiame VU autonomiją, bet jeigu nesugebama ja tinkamai naudotis, kaip tai numato LR įstatymai ir paties VU Statutas, esame priversti įsikišti. Tai darome ne tik todėl, kad V. Radžvilas yra Sąjūdžio bendražygis. Jo kaip niekad reikia VU ir TSPMI, o galiausiai – ir Lietuvai.
Kovodami dėl Nepriklausomybės kovojome ir už universiteto autonomiją bei akademinę laisvę. Tačiau ne už griaunamą ir primityvaus, dažnai nusikalstamo akademinio verslo UAB‘u tampantį universitetą, kokiu A. Žukausko pastangomis jis sparčiai verčiamas per pastaruosius trejus metus. Kovojome už savo kultūrinę ir politinę misiją Lietuvai suvokiančio ir ją pasiryžusio vykdyti universiteto autonomiją ir akademinę laisvę. Universiteto, suvokiančio, kad jo užduotis ir pareiga yra ne tik „daryti pinigus“, bet ir ginti šalies nepriklausomybę ir laisvę.
Rūpintis šalies nacionaliniu saugumu turėtų būti pirmutinis ir svarbiausias VU TSPMI uždavinys. Tačiau jo išsižadėta. Mėginamas pašalinti V. Radžvilas yra vienas paskutiniųjų kvalifikuotų tyrinėtojų ir dėstytojų diletantais užtvindytame ir „pinigų įsisavinimo“ verslu tesirūpinančių akademinių vertelgų valdomame institute, suvokiantis tautos ir valstybės interesus ir apie juos mąstantis. Tai žinodami įspėjame: jo pašalinimą vertinsime kaip sąmoningai daromą nusikaltimą valstybei. Kalbant dar aiškiau – kaip nacionalinio saugumo pagrindų griovimą, balansuojantį ties valstybės išdavimo riba. Tai, kas vyksta VU TSPMI, yra pavojingas ir nusikalstamas žaidimas valstybės likimu. Ją atkūrėme ne tam, kad vėl prarastume lengvabūdiškai pataikaudami saujelės savanaudžių trumparegiškam godumui ir VU savivalaujančio, visas sveiko proto ir padorumo ribas peržengiančio rektoriaus ambicijoms. Todėl toliau šitaip žaisti valstybės likimu neleisime.
Š. m. balandžio 25 d. rengdami protesto akcijas prie VU ir TSPMI kvietėme susitikti su mumis ir gyvai aptarti susiklosčiusią padėtį. Bet be reikalo Jūs į šį kvietimą neįsiklausėte. Buvote įspėti, kad prireikus ateisime vėl ir darysime tai tol, kol bus išspręstas VU ir TSPMI griaunančių A. Žukausko ir R. Vilpišausko gebėjimo toliau eiti pareigas klausimas.
Manytume, kad po paskutinio VU Tarybos podėdžio atėjo laikas prie šio klausimo grįžti. Todėl kviečiame, o tiksliau – reikalaujame Jus ir kitus VU Tarybos narius rasti galimybę susitikti su Sąjūdžio IGK ir Nepriklausomybės Akto signatarų klubo narių grupe geranoriškam ir dalykiškam pokalbiui. Esame įsitikinę, kad tai yra, ko gero, paskutinė galimybė spręsti V. Radžvilo ir kitus VU svarbius klausimus neeskaluojant konflikto ir neužtraukiant universitetui didelės, Lietuvos sienas peržengiančios gėdos. Lietuvai ir VU tikrai nereikia neoliberalaus diktato, koks dabar mėginamas įtvirtinti Vilniaus universitete.
Pageidautume, kad į šį laišką būtų atsakyta kuo greičiau. Pasiliekame teisę supažindinti su juo visuomenę.
Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės klubo pirmininkas dr. Romas Pakalnis