Romas Sakadolskis: Kad visuomenė keistųsi, būtina investuoti į vaikus ir jaunimą

Vidmantas Valiušaitis | Laisvoji banga

Paprašytas apžvelgti Lietuvos valstybės 25-erių metų kelią, Vytauto Didžiojo universiteto žurnalistikos katedros dėstytojas, buvęs „Amerikos balso“ radijo lietuvių redakcijos vadovas Romas Sakadolskis “Laisvosios bangos” eteryje sakė, kad mes nesame nei labai atsilikę, nei gyvenam užkampyje, tačiau atsisakyti mąstymo, kad valstybę galima kurti ir visuomenę keisti „pigiai“.

Kokie didžiausi Lietuvos pasiekimai per 25-erius Nepriklausomybės metus, kokios pagrindinės nesėkmės?

Tarp svarbiausių pasiekimų – Lietuvos išorinis saugumas. Nepaisant Rusijos dabartinių veiksmų ir mūsų geografinės padėties neramioje Europos dalyje. Vis dėlto dera pažymėti: mūsų sienos su kaimynais yra sutvarkytos. Ir ypač – su Lenkija. Priklausome Vakarų struktūroms – NATO ir Europos Sąjungai. Įsivaizduokime, kaip atrodytų Lietuvos perspektyvos, kaip mums atrodytų Rusija ir mūsų likimas, jeigu nepriklausytume NATO ir ES? Sakyčiau, kad šie dalykai yra tarp didžiausių Lietuvos pasiekimų.

Tarp didžiausių Lietuvos nesėkmių, sakyčiau, yra nesugebėjimas sukurti modernios, pilietiškos, savimi pasitikinčios visuomenės. Man atrodo, mes, lietuviai, vis dar gyvename apkasuose, mes dar „ginamės“. Suprantu kodėl taip yra, turint galvoje mūsų istoriją. Tačiau pasaulis pasikeitęs, tas puslapis užverstas. Ir man atrodo, kad mes, kaip visuomenė, nesame tinkamai pasiruošę gyventi XXI amžiaus Europoje. Ruošiames, iš esmės nėra tai tragiška. Tačiau pagalvojus, supranti, kad nėra tokios pilietiškos visuomenės, kurios galima buvo tikėtis, ir apie kurią kadaise kalbėjo Meilė Lukšienė, kiti Lietuvos šviesuoliai. Tokios visuomenės šiandieną dar neturime.

Esate, galima sakyti, ir Amerikos, ir Lietuvos žmogus, galite lyginti. Dabar girdėti balsų, esą kopijuojame Ameriką, einame jai iš paskos, keliaklupsčiaujame, bandome mėgdžioti…

Ne, nesakyčiau, kad Ameriką mėgdžiojame ar einame jos keliu. Man atrodo, einame Europos keliu. Europa turi savo kelią, kuris skiriasi nuo Jungtinių Valstijų kelio. JAV atskirtos vandenynų – Atlanto ir Ramiojo, – jų geopolitinė padėtis visiškai kitokia. Be to, labai sunku yra lyginti nykštukinę Lietuvą su Jungtinėmis Valstijomis. JAV yra imigrantų šalis. Jos pamatas – anglosaksų arba Didžiosios Britanijos politinis, teisinis, socialinis paveldas. Ten yra Amerikos intelektualinis ir kitoks svorio centras. Lietuvos padėtis yra visiškai kita. Ji yra tarp Rytų ir Vakarų, kiti net sakytų tarp Šiaurės ir Pietų. Vienaip ar kitaip, Lietuva integruojasi į Europą ir Eurpos gyevnimą. Ji daugiau dairosi Briuselio nei Vašingtono. Ir aš visai nenustebęs, kad ji taip daro. Ji daugiau dairosi Berlyno nei dairosi Niujorko.

Dabar Lietuva išsilaikė ilgiau nei tarpukarinė. Kuriose srityse pažangos daugiau padaryta tarpukariu, kuriose – dabar?

1918 metais pradėta beveik nuo nulio. Tada bet kokia pažanga buvo didelė pažanga. Ekonominiu požiūriu tada šoktelėta sąlygiškai toliau nei per pastarusoius 25-erius metus. Tačiau turėkime omenyje, kur buvo pradėta. Tuo pat metu buvo daug problemų, kurios nebuvo išspręstos ir labai rimtai kenkė Lietuvos gyvenimui. Nesugebėta sureguliuoti santykių su kaimynais. Spaudos laisvė buvo problemiška sritis. Po 1926 metų perversmo demokratiniai idealai padėti į šalį. Šiandien spauda sąlyginai laisvesnė. Šiandien demokratija labiau įtvirtinta. Lyginant šiuos laikotarpius – prieš karą ir dabar, nuo 1990-ųjų – sunku pasakyti kada daugiau pažangos padaryta. Gabūt, sakyčiau, daugiau pažangos padaryta šiandien. Kadangi mes kitoje vietoje pradėjome.

Kaip atrodo Lietuvos pasiekimai greta kitų Baltijos šalių, Rytų Europos valstybių?

Mano nuomone, Lietuva, Latvija ir Estija eina daugiau ar mažiau tuo pačiu keliu. Yra ir skirtumų. Latviams kartais sunkiau sekasi su pilietine visuomene netgi negu lietuviams. Estams geriau sekasi siekti novatoriškumo. Jų bendruomenė atrodo labiau susiklausiusi. Bet reikia pripažinti, kad jie turi stiprų užnugarį – „pusbrolius“ suomius. Nei Latvija, nei Lietuva to neturi.

Rytų Europoje apskritai yra visko. Pavyzdžiui, Vengrija. Valdančioji Fidesz partija, jos vadas Viktoras Orbanas. Vengrija turi daug problemų. Turint galvoje jos tradicijas – 1956 m. sukilimą prieš komunistinį režimą ir pan. Lietuva išvengė tokių problemų, kurias sau susikūrė Vengrijos valdžia. Man atrodo, kad tai didelis pliusas Lietuvai. O kaimynei Lenkijai galime pavydėti daugelio dalykų. Vien jau tai, kad jų yra dešimt kartų daugiau nei mūsų. Tarp Lenkijos pasiekimų, pasižiūrėjus iš mūsų, žurnalistų, virtuvės, jų spaudos įvairovė didesnė, profesionalumas žymiai aukštenis nei pas mus. Visko yra Rytų Europoje. Bet aš nemanau, kad mes esame kažkaip labai atsilikę, gyvenam kažkokiam užkampyje. Mes žengiame kartu su kitais, pamažu integruojamės į Europos struktūras. Ne tik stebime jas iš toliau, bet dirbame kartu su kitais europiečiais, siekdami bendrų ES tikslų. Kad ir energetikos, pavyzdžiui, srityje…

Kas labiausiai trukdo siekti spartesnės socialinės pažangos?

Čia sunkus klausimas. Bet jeigu reikėtų rinktis kažkokią bendrą mintį, reikėtų, sakyčiau, atsisakyti mąstymo, kad valstybę galima kurti ir visuomenę keisti pigiai – tikėtis deramos kaitos be didesnių investicijų. Verta atkreipti dėmesį į tokias sritis, kaip švietimas. Pasižiūrėkime į Suomijos patirtį. Ten mokytojas yra ne tik prestižinė profesija, bet mokytojo darbą gali dirbti tik labai aukštus reikalavimus atitinkantys žmonės. Mums iki to dar toli. Daug kas sako, kad švietimas keičia žmonių gyvenimą. Jeigu reikėtų kalbėti apie pažangą visuomenėje – socialinę ar ekonominę pažangą, –vienas iš pagrindinių stabdžių, sakyčiau, yra tai, kad mes manėme, jog valstybę galime kurti daug į ją neinvestuodami. O iš tiesų į ją investuoti reikia daug – tiek pinigų, tiek žmoniškųjų išteklių. Dabar tai suvokiama geriau nei anksčiau. Tačiau praėjo jau daug laiko, labai daug laiko prarasta. Bet prarasta ne viskas. Yra būsimos kartos. Yra Meilės Lukšienės idėjos. Ir ne vien jos, taip pat ir jos bendraminčių idėjos. Jos niekur nedingo. Pagaliau tam tikrus dalykus galbūt metas kurti iš naujo. Aš sakyčiau, kad investicija į vaikus, į jaunimą, atsigręžus į Suomijos patirtį, mums būtų labai geras pavyzdys.

Laisvoji banga

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
13 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
jaunimas seka senimu

jaunimas seka savų tėvų pavyzdžiu
gerai gyvena tie tėvai, kurie buvo kolaborantai, komunistai ir nesigėdi vogti, meluoti.
Tai gal senimą reiktų paremontuoti ?

Raigerdas

Ponas Romas Sakadolskis, be abejo, teisus teigdamas, kad „investicija į vaikus, į jaunimą, atsigręžus į Suomijos patirtį, mums būtų labai geras pavyzdys”. Bet, kad suprasti šitą paprastą dalyką, reikia atleisti visus be išimties Švietimo ministerijos darbuotojus, nes jie tai galėjo pradėti įgyvendinti bent jau prieš 15 metų atgal. Bet jie šito nepadarė, todėl dabar kiš pagalius į ratus bet kam, kas jiems bandys pasiūlyti kažkokių tai pažangių dalykų. Jeigu jiems pasiūlysi pažangių dalykų, tai kokiam nors Švietimo ministerijos darbuotojui pradės suktis galva, kitam prireiks bėgti į tualetą, trečias gali pradėti alpti, ketvirtas pradės žegnotis, penktas pradės aiškinti, kad tai yra baisu, šeštas sakys, kad tai pavojinga, septintas pradės skleisti demagogiją, kad šito negalima įgyvendinti ir t.t. Švietimo ministerija – tai… Skaityti daugiau »

Argi studentai žmonės?

Kad būtų žmonės jie niekada nebalsuotų už konservatorius, liberalus, nesijungtų į konservines „baltas” pirštines. Kas daugiausiai pridarė žalos Lietuvai jeigu ne konservatoriai su liberalais ir visokie prielipos prie šių dvejų šutvių, Vilniaus studentija daugiausiai balsavo už liberalus – Šimašius ir Zuokas. Klausimas jums ne žmonės studentai, kodėl nebalsavot už Puteikį ir LIetuvos sąrašą? Klaipėdos studentai balsavo už liberalą Grubliauską ir konservatore Bilotaite. Klaipėdoje irgi buvo už ką balsuoti bet ne konservatoriai ir liberalai. Jums nereikia permainų, tai ir ne šaukit, kad ir jūs žmonės.

Raigerdas

Kadangi Romas Sakadolskis gana tiksliai nurodė tą sritį iš kurios dvelkia supuvusios ir atsilikusios sistemos dvokas – tai būtų Švietimo ir Mokslo ministerija su daugybe artistų, vaidinančių, kad jie ten labai daug ir sunkiai dirba. Pažiūrėkime ir į Mokslo Tarybą, nes reikia apžiūrėti nors vieną tokią ląstelę, kuri atlieka kažkokias funkcijas, kad galima būtų padaryti nors preliminarias išvadas. Šiandien jūs mokyklose galite atrasti nemažai ne tik žemos kvalifikacijos socialinių darbuotojų, bet netgi tokių, kurie yra šiek tiek su pavažiavusiais stogais. Tarp 1-4 klasių mokytojų yra nemažai tokių, kurios vartoja antidepresantus, o migdomuosius – tai čia jau daugybė mokytojų. Mokyklose dirba psichologai, kurie darbuojasi, kaip psichiatrų agentai. Štai berniukas įsimylėjo, bet jį atstumė klasiokė. Vaikinas prasitarė psichologei, kad jis nusižudys, ir… Skaityti daugiau »

Raigrybas

Mano mylima Matrioška jau labai daug investavo į vaikučius. Patys pagalvokite, kiek prisifotofrafuota su vaikučiais- Ponia su vaikučiais iš kairės ir iš dešinės, Ponia su vaikučiais margina margučius, Ponia su vaikučiais kelia inkilus,Ponia glosto vaikučių galvas, vaikučiai šoka rateliu aplink Ponią, ir t.t ir pan.
O kiek dar bus priinvestuota iki kadencijos pabaigos? Daug! Na, negerbiamieji šmeižkai- ką, pavydas bambas graužia?

akcijų birža

didžiausia investicija į vaiką per visą valstybės istoriją yra investicija į Deimantės K. grobimą, slėpimą, ir atminties trynimą bei to vaikelio pradanginimą visiems laikams.
dar labai neblogai priinvestuota į vaikučius pikeliškėse, švėkšnose ir fazanynuose.
o kiek investicijų mes dar nežinome.
o va į kažkokio Gabrieliuko kurį pagrobė norvegų gestapas- neinvestuota nei cento.
neapsimoka.
ką veikti su tokiu vaiku?
jokio pelno.
neapsimoka.
greičiausiai kažkoks snargliuotas, nekilmingas – su tokiu net nenusifotografuosi piarui.
nieko nevertas.

kubyyylius

Viskas gerai. Apie viską pagalvota. Vadinasi taip- investuosime į jaunimą.
Kiekvienas abiturientas iš valdžios gaus: arba 50erų bilietui į vieną pusę , t.y. emigruavimui, arba gaus nemokamą ubago tarbą su pRezidentės ir visų buvusių ir esamo premjerų parašais.
Šį mūsų partijos pasiūlymą karštai parėmė tiek kolegos iš opozicijos, tiek ir valdančioji dauguma ir ypač pRezidentė.
Jau paskelbėme viešųjų pirkimų konkursą kuo brangiau nupirkti 300 tūkst pačių pigiausių terbų. Konkursą laimės arba mano sūnus arba Gegutienės vaikai.

liberastas

į vaikus reikia investuoti nuo mažumės. reikia dešimt kartų padidinti genderlupsinių programų finansavimą, kiekvienas darželinukas prieš pradėdamas lankyti mokyklą privalo išmokti teisingai masturbuotis, žinoti visas 54 socialines lytis ir užaugęs turi norėti būti ne kažkokiu banaliu kosmonautu -vaikas turi svajoti, trokšti tapti gėjum , lezbiete ar transvestitu -tik taip jis turės tvirtus pamatus savo ateičiai

TĖTĖ

Kche, kche – o aš investavau į Anūką. Senelis Balkonėlyje, Anūkas Briuselėlyje.
Man -personalinė pensija ir ordinai, anūkui- 15 tūkst eurukų algelė Briuselyje.
Ir jūs taip darykite. Jeigu žinoma, kche, kche, sugebėsite. Kche, kche, kche…

Raigerdui

Dėl Kornelijaus Platelio.
Kiek man žinoma, švietimo ministru jis niekada nebuvo. Buvo kultūros ministru.

Žavėjimas

Daugumai nereikia jokių permainų,o patogiai gyventi melo-smegenų maišymo janutienių lrytuose,valdančiųjų įteisinto patyčių kasdienybėje su Ramanausko keiksmų liumpenais,Užkalnio aklų pataikautojų sekta .Vienu žodžiu-facebook’inis talibanas.Šitų ir kitų personažų malimas-gerai apmokamas už talibano sektos žavėjimą.

Raigerdas>Raigerdui 2015-03-13 9:02

Štai šitas komentatorius rašo, nežinau, gal būt, pagėręs, o gal būt, apsvaigęs nuo atidepresantų:”Dėl Kornelijaus Platelio. Kiek man žinoma, švietimo ministru jis niekada nebuvo. Buvo kultūros ministru”.
O kaip yra iš tikrųjų? Štai faktai: „Baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą. Kelerius metus dirbo įvairiose Druskininkų statybos organizacijose.
1991–1993 m. ėjo Lietuvos kultūros ir švietimo ministro pavaduotojo pareigas, buvo Sevilijos pasaulinės parodos Lietuvos ekspozicijos generalinis komisaras. Vėliau buvo Druskininkų mero pavaduotojas, Lietuvos savivaldybių asociacijos pirmininko pavaduotojas. 1996–1998 m. vadovavo „Vagos“ leidyklai.
1998 m. gegužės 1 d. – 2000 m. lapkričio mėn. – Lietuvos švietimo ir mokslo ministras”.
Ar čia reikia dar ką nors komentuoti? Bet komentatorius net neatsiprašys, kad jis bandė suklaidinti tiesos.lt skaitytojus.

13
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top