Romos susitikimui artėjant. ES reikia ne penkių ateities scenarijų, o atsakymo į vieną esminį klausimą?

Vilija Andrulevičiūtė | LRT.lt

ES ateitį po „Brexit“ reikėjo pradėti svarstyti ne nuo techninių scenarijų, o nuo tikslų ir prioritetų – nuo to, ko ir kodėl mes siekiame, o ne kokiais būdais siekiame. Taip parlamentinės grupės „Už tautų Europą“ surengtoje diskusijoje „ES ateities scenarijai: kuris palankiausias Lietuvai?“ sako politologas Vladimiras Laučius. Panašios nuomonės laikosi ir parlamentinės grupės „Už tautų Europą“ pirmininkas politologas Laurynas Kasčiūnas, teigdamas, kad visų pirma turime atsakyti sau į klausimą – kokios Europos mes norime?

Europos Komisijos pirmininko (EK) Jeano-Claude`o Junckerio pristatyme plane dėl ES ateities po „Brexit“ pateikiami penki Bendrijos raidos scenarijai („Baltoji knyga“), ir nors būtent Britanijos pasitraukimas tapo šio dokumento akstinu, kaip pastebi V. Laučius, pateiktuose scenarijuose adekvačių politinių išvadų dėl „Brexit“ nematyti.

Pasirinkti tik bendrąją rinką – neišmintinga

Antruoju scenarijumi EK vadovas vadina situaciją, kuomet ES šalis sietų tik bendroji rinka. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Audronius Ažubalis pažymi, kad Europos integracija, įtvirtinusi laisvos rinkos nuostatas, sugebėjo pasiekti didelių laimėjimų atskirose srityse, todėl kalbėti apie grįžimą į situaciją iki Mastrichto sutarties nėra išmintinga.

„Šengenas, telekomunikacinių paslaugų įkainių suvienodinimas, infrastruktūriniai projektai, pokyčiai energetikos rinkoje parodo, kad ES valstybių susitarimai patvirtina Europos integraciją kaip visuotinai naudinga priemonė kurti saugesnę ir labiau klestinčią Europą, todėl tokių sričių išryškinimas ir turėtų būti tolimesnių ES reformų apsvarstymų pagrindu“, – teigia jis.

Savo ruožtu V. Laučius scenarijų „Tik bendroji rinka“ vadina keistu ir sako, kad, viena vertus, britai jau pasitraukė, ir tokio scenarijaus svarstymas būtų tiesiog šaukštai po pietų. „Kita vertus, jis reikštų, kad dabartinė ES, nepripažindama klaidų ir net dorai nepaaiškindama savo atsitraukimo, staiga išsižada ir federalizmo-centralizmo ideologijos, ir nemažos dalies ja grindžiamų dabartinių galių.

Šis scenarijus uždegtų žalią šviesą ES decentralizacijai, nors nepanašu, kad Briuselis ir jam diriguojančios Vokietija su Prancūzija būtų tokiam scenarijui nusiteikusios. Todėl tas „Tik bendroji rinka” kelias skamba panašiai kaip skambėtų Leonido Brežnevo pareiškimas per XXVI komunistų partijos suvažiavimą, kad gal praardykime SSRS kaip politinę sąjungą, sumažinkime komunistų partijos galias ir palikime tik planinę ekonomiką. Kažkaip sunku tai įsivaizduoti. Ir tai lemia ne koks nors SSRS ir ES panašumas, o prigimtinis politinę, vertybinę ar ekonominę imperiją kuriančios valdžios nenoras nusiimti savo karūną“, – kalba V. Laučius.

Straipsnio tęsinį skaitykite portale LRT.lt ČIA.

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top