Demografines prognozes reguliariai rengia Eurostat, bendradarbiaudamas su ES šalių narių nacionaliniais statistikos departamentais. Vėliausios Eurostat parengtos prognozės rezultatai pateikiami 1 lentelėje ir 1 paveiksle.
Eurostat atsižvelgdami į tai, kad pagrindiniai demografinius procesus lemiantys parametrai nėra pastovūs, numato kelis galimus vystymosi scenarijus.
1 lentelė. Eurostat gyventojų skaičiaus kaitos prognozės Lietuvai
Šaltinis. Eurostat (atnaujinta 2020 m. liepos 20 d.)
1 paveikslas. Eurostat gyventojų skaičiaus kaitos prognozė Lietuvai
Šaltinis. Eurostat (atnaujinta 2020 m. liepos 20 d.)
Visi Eurostat parengti prognozių scenarijai numato Lietuvos gyventojų mažėjimą daugiau nei 120 000 gyventojų per artimiausius 10 metų. Yra numatoma, kad Lietuvos gyventojų skaičiaus mažėjimo procesas spartės. Tikėtina, jog Eurostat, prognozuodamas gyventojų skaičiaus dinamiką, ypač akcentuoja 2000-2017 metams būdingą sparčią Lietuvos depopuliaciją. Iki 2017 metų vidurio Lietuvos gyventojų skaičius sparčiai mažėjo tiek dėl neigiamo natūralaus prieaugio, tiek dėl neigiamos tarptautinės neto migracijos. 2018-2020 metais mirčių perviršis virš gimimų išlieka, bet tarptautinės migracijos pobūdis keičiasi. Jau 2018 metais į Lietuvą imigravusių žmonių skaičius beveik susilygino su iš Lietuvos emigravusių žmonių skaičiumi, o nuo 2019 metų kas mėnesį fiksuojama teigiama neto migracija. 2 paveiksle pateikti mėnesiniai demografiniai rodikliai rodo, kad net COVID-19 pandemijos sukeltas mirtingumo 2020 metais padidėjimas nepanaikino pastaruosius 4 metus stebimos demografinės situacijos gerėjimo tendencijos.
2 paveikslas. Lietuvos gyventojų skaičiaus mėnesinis pokytis
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Paskutinius ketverius metus fiksuojama tendencija suteikia pagrindą kvestionuoti Eurostat teikiamų ir Lietuvos statistikos departamento be išlygų priimamų prognozių korektiškumą. Sveikatos ekonomikos centras (SEC), SAM užsakymu rengdamas Lietuvos gyventojų skaičiaus kitimo prognozę, 2020 metų spalį numatė, jog būtent 2017-2020 metų tendencijos lems ateinantį dešimtmetį vykstančius procesus. Jei SEC hipotezė pasitvirtins, gyventojų skaičius Lietuvoje ne mažės, kaip numato Eurostat ir Lietuvos statistikos departamentas (SD) (3 paveikslo raudona linija), o augs (3 paveikslo mėlyna linija). Ateitis yra sunkiai nuspėjama. Yra tikėtina, jog realybė formuosis ne taip optimistiškai, kaip prognozuoja SEC, bet ir ne taip pesimistiškai, kaip numato SD. Gyventojų skaičiaus dinamika, apskaičiuota kaip SEC ir SD prognozių vidurkis yra 3 paveiksle atspindėta žalia linija.
3 paveikslas. Lietuvos gyventojų skaičius metų pradžioje, 2010-2030 m.
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, autorių skaičiavimai
Išvados bei pasiūlymai:
• Nuo 1990 metų iki 2018 metų Lietuvos gyventojų skaičius mažėjo dėl neigiamo gyventojų prieaugio ir neigiamos neto migracijos.
• Tarptautinės institucijos (visu pirma, Eurostat) numato, kad gyventojų skaičiaus mažėjimas Lietuvoje tęsis ir 2021-2030 metais. Lietuvos statistikos departamentas neginčija savo užsienio kolegų išvadų.
• 2018-2020 metais mirčių perviršis virš gimimų išlieka, bet tarptautinės migracijos pobūdis keičiasi. Nuo 2019 metų kas mėnesį fiksuojama teigiama neto migracija.
• Sveikatos ekonomikos centras numato, jog būtent 2017-2020 metų tendencijos lems ateinantį dešimtmetį vykstančius procesus ir Lietuvos gyventojų skaičius Lietuvoje augs.
• Gyventojų skaičiaus dinamikos neapibrėžtumas apsunkina ekonominių, politinių bei socialinių procesų valdymą Lietuvoje.
• Esminiai egzistuojančių Lietuvos gyventojų skaičiaus prognozių skirtumai reikalauja viešų diskusijų bei, tikėtina, išsamių tyrimų.
Medžiagą parengė Gediminas Černiauskas (EIHSD) ir Romualdas Buivydas (SEC)