laisvavisuomene.lt
Kas būtų, jei žinotumėte, kad gimėte ne vyru ar moterimi, bet neutralios lyties (angl. gender neutral)? Kas būtų, jei žinotumėte, kad galite laisvai pasirinkti lytį bet kuriuo metu paprasčiausiai pakeisdami vieną kita? Kas jei jums būtų pasakyta, kad biologija neturi jokios reikšmės tam, kas esate, o lytis yra tik socialinis konstruktas, kurį dirbtinai primeta švietimas ir visuomenė? Argi visa tai neskamba nemoksliškai? Žinoma! Tačiau būtent tai siekia skatinti Stambulo konvencija.
Kas yra Stambulo konvencija?
Stambulo konvencija yra tarptautinė sutartis, 2011 m. pasirašyta Stambule ir įsigaliojusi 2014 metais. Ją yra ratifikavusios 19 iš 28 ES valstybių narių. Pagrindinis šios konvencijos tikslas yra Europos Tarybos šalyse kovoti su smurtu prieš moteris ir vykdyti smurto namuose prevenciją.
Visi sutinka, kad smurtas prieš moteris Europoje išlieka rimtu klausimu ir niekas neginčija fakto, kad jis turi būti įveiktas. Smurtas prieš moteris pažeidžia pagrindines žmogaus teises ir privalo būti sustabdytas. Dėl to Stambulo konvencijai ir jos pagrindiniam tikslui harmonizuoti kovos su smurtu prieš moteris mechanizmus galima pritarti.
Problema ta, kad Stambulo konvencija kalba ne tik apie tai. Tiesą sakant, ji veikia kaip Trojos arklys: apsimeta siekianti tikslo, kuriam visi pritariame, tuo pačiu skatindama radikalią idėją, kad lytis yra tiktai socialinis konstruktas.
Kodėl lytis kaip socialinis konstruktas yra itin problemiška?
Stambulo konvencijos 3 straipsnis aiškiai nurodo, kad lyties supratimas yra nepriklausomas nuo biologinės realybės: „gender reiškia socialiai susiformavusius vaidmenis, elgseną, veiklas ir bruožus, kuriuos tam tikra visuomenė priskiria kaip tinkamus moterims ir vyrams“. Prigimtinių biologinių vyrų ir moterų skirtumų neigimas yra absoliučiai nepagrįstas mokslu ir turi gilių teisinių, socialinių, ekonominių ir politinių pasekmių.
Francisco Agnello atkreipia dėmesį, kad „lyties apibrėžimas konvencijos tikslui yra bereikšmis: moterų teisių požiūriu, toks apibrėžimas ir už jo slypinčios teorijos niekaip neprisideda prie moterų apsaugos, kuri numatyta konvencijos straipsniuose“. „Vienas iš socialinių teorijų apie lytį ketinimų yra bet kokio tapatumo, kuris nurodo į vyriškumą ar moteriškumą, dekonstravimas. Taip siekiama sukurti visuomenę, kurioje lytiniai skirtumai traktuojami kaip visiškai nesvarbūs (ir neegzistuojantys), ir visi yra laisvi susikurti savo lytinę tapatybę. Taip šios teorijos paneigia bet kokius skirtumus tarp vyrų ir moterų“, – priduria F. Agnello.
Taigi, socialinės lyties (gender) samprata yra priešinga biologinės lyties (sex) sampratai. Kodėl? Todėl, kad biologinė lytis yra duota, ji – objektyvi ir yra žmogaus prigimties dalis, tuo tarpu socialinės lyties samprata teigia, kad biologinė lytis neturi jokios socialinės prasmės ir yra kintanti (angl. fluid).
Ką tai reiškia praktikoje?
Kaip jau minėta, lyties kaip socialinio konstrukto apibrėžimas veda prie visuomenės, kur lytiniai skirtumai traktuojami kaip kintantys. Todėl save moterimi laikantis vyras gali dalyvauti moterų sporto varžybose. Taip pat jis gali naudotis tokiomis tik moterims skirtomis patalpomis kaip vonios kambariai, tualetai, socialinės globos prieglaudos.
Be to, jeigu lytis yra tik socialinis konstruktas, visos su šeima susijusios sąvokos visiškai pakeičia prasmę. Sąvokos motina, nėščia, dukra, močiutė bus ne tik moteriškumo, o sąvokos tėvas, sūnus, senelis – ne tik vyriškumo požymiai.
Organizacija ADF Intenational akcentuoja ir kitą svarbų problemišką aspektą – kėsinimąsi į tėvų teises.
Praktikoje tai reikštų, kad tėvai nebus laisvi ugdyti savo vaikų pagal savo moralines ir religines normas ir negalės prieštarauti lytiniam švietimui pamokose, kur vaikai bus mokomi, kad gali pasikeisti lytį. „Jie gali būti apkaltinti prievarta prieš savo dukras, jei atsisakys jas pripažinti esant berniukais, jei jos šito nori. Tas pats gali nutikti tėvams, siekiantiems medicininės pagalbos savo vaikams, kenčiantiems nuo lyties disforijos“, – teigia ADF International.
Visa tai, kas aptarta, mūsų visuomenėse sukurtų chaosą. Visi galime sutarti, kad šis požiūris yra visiškai nemoksliškas, dirbtinai sukonstruotas ir savavališkas.
F. Agnello prieina prie išvados, kad „dėl tokio elgesio geros konvencijos, galinčios veiksmingai ginti moterų teises, laimėjimai prisidedant kai kurioms valstybėms buvo paaukoti siekiant apsaugoti konkrečius politinius interesus“. Tai – visiškai apgailėtina.
Versta pagal „Gender is not a social construct, even if the Istanbul Convention says so“.