Alfa.lt
Rusijos Federalinė saugumo tarnyba (FSB) užkirto kelią naujienų portalui Alfa.lt Maskvoje pakalbinti Sausio 13-osios žudynių organizavimu įtariamą tuometį Sovietų Sąjungos Valstybės saugumo komiteto (KGB) specialiosios grupės „Alfa“ vadą pulkininką Michailą Golovatovą. Prieš kelerius metus buvo kilęs tarptautinis skandalas, kai nusikaltimais žmoniškumui ir karo nusikaltimais įtariamas saugumo pulkininkas buvo sulaikytas Vienos tarptautiniame oro uoste, tačiau netrukus Austrijos valdžios pareigūnai jį paleido, išskraidindami atgal į Rusiją, kur jis ir slapstosi iki šiol, slėpdamasis nuo teisingumo. Tačiau Alfa.lt išsiaiškino, kad karo nusikaltimais įtariamas asmuo, nepaisant tarptautinės paieškos, iki tol ne tik laisvai keliavo po Europos Sąjungos nares, tačiau net ir vienoje jų yra įsigijęs vilą, o ES narė nuo Lietuvos teisėsaugos tai atkakliai slėpė.
FSB užkirto kelią interviu
Rusijos Federalinė saugumo tarnyba (FSB) užkirto kelią naujienų portalui Alfa.lt pakalbinti Sausio 13-osios žudynių organizavimu įtariamą tuometį Sovietų Sąjungos (SSRS) Valstybės saugumo komiteto (KGB), o vėliau Rusijos FSB specialiosios grupės „Alfa“ vadą pulkininką Michailą Golovatovą. Nusikaltimais žmoniškumui ir karo nusikaltimais įtariamas aukštas Rusijos saugumo veteranas buvo sutikęs duoti išskirtinį interviu portalo žurnalistui Tomui Dapkui, tačiau sutartu laiku nuvykus į Rusijos sostinę nuotaikos pasikeitė iš esmės.
Golovatovas: neabejojau, kad manęs neatiduos Lietuvai
Golovatovas įtariamas sistemiškai žudęs ir žalojęs civilius
Suomija: Šengeno sistemoje įrašyta kitokia Golovatovo pavardė
Generalinė prokuratūra gavo atsakymą iš Austrijos, kodėl buvo paleistas Golovatovas
Ketvirtadienio pavakarę atskridus į Maskvą ir per paskirtą tarpininką susisiekus su KGB / FSB pulkininku M. Golovatovu, pastarasis kategoriškai pareiškė, kad su tarpininku pageidauja matytis, tačiau „su Tomu nesusitiksiantis“. Nusikaltimais žmoniškumu ir karo nusikaltimais įtariamas Rusijos saugumo pulkininkas mėgsta vadinti vardu.
Penktadienio rytą paskambinęs buvęs Rusijos žvalgybos tarnybos specialių smogiamųjų pajėgų vadas tarpininkui iškart po pietų paskyrė susitikimą viename iš brangių Maskvos viešbučių restoranų. M. Golovatovas dar kartą kategoriškai atsisakė duoti interviu, motyvuodamas, kad „Federalinė saugumo tarnyba nerekomenduoja duoti interviu ir bendrauti su šiuo žurnalistu“.
Saugumiečiai įžvelgė klastą
Buvęs SSRS KGB „Alfa“ grupės vadas pulkininkas M. Golovatovas taip pat pareiškė, kad viena iš priežasčių, kodėl FSB „teritorialščikai“ (Rusijos FSB padalinio, koordinuojančių veiklą prieš Lietuvos Respubliką karininkai – Alfa.lt pastaba) nerekomenduoja duoti interviu yra ta, kad „klausimai gali būti parengti kartu su tardytojais“ (Sausio 13-osios bylą tiriančiais prokurorais ir tyrėjais – Alfa.lt pastaba).
Klausimai, kuriuos reikalauta atsiųsti iš anksto, apėmė Sausio 13-osios operacijos planavimą Maskvoje, vykdymą Vilniuje, tačiau svarbiausias jų – koks iš tiesų buvo pirmojo ir paskutinio Sovietų Sąjungos prezidento – vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado – Michailo Gorbačiovo vaidmuo.
Pastarasis iki šiol viešai neigia, kad davė įsakymą šturmuoti Lietuvos televizijos ir radijo komiteto pastatą ir Televizijos bokštą Vilniuje, kurio metu buvo nužudyti neginkluoti civiliai gyventojai, gynę Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę. Iki pokalbio su FSB pulkininkas M. Golovatovas žadėjo atskleisti SSRS prezidento vaidmenį.
Šiurpūs nusikaltimai
M. Golovatovas yra įtariamas, kad tyčia, vykdydamas ar remdamas valstybės ar organizacijos politiką, dideliu mastu arba sistemingai užpuldinėjo civilius ir juos žudė arba sunkiai sutrikdė jų sveikatą, žudęs tarptautinės humanitarinės teisės saugomus asmenis, o tai yra karo, tarptautinio ginkluoto konflikto, okupacijos ar aneksijos metu pažeisdamas tarptautinės humanitarinės teisės normas įsakė žudyti ar žudė: asmenis, kurie neturėjo kuo priešintis, okupuotoje, aneksuotoje, užgrobtoje ar karo veiksmų teritorijoje buvusius civilius ar kitus asmenis, kuriems karo metu suteikiama tarptautinė apsauga.
Už šias nusikalstamas veikas gresia laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Baudžiamasis kodeksas sako, kad dėl šių nusikalstamų veikų „asmenys atsako pagal šį kodeksą, nesvarbu, kokia jų pilietybė ir gyvenamoji vieta, taip pat nusikaltimo padarymo vieta bei tai, ar už padarytą veiką baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos įstatymus, kai padaro nusikaltimus, atsakomybė už kuriuos numatyta tarptautinių sutarčių pagrindu“.
Rusijos KGB / FSB pulkininkas taip pat įtariamas tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimu, kankinimu ar kitokiu nežmonišku elgesiu su jais, uždraustų karo priemonių naudojimu bei vykdęs draudžiamą karo ataką. Vilniaus miesto apylinkės teismas yra skyręs įtariamajam kardomąją priemonę – suėmimą, dėl ko Lietuvos Respublika yra išdavusi Europos arešto orderį.
Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas Dainius Grizickas, pripažindamas Rusijos saugumo pulkininką M. Golovatovą įtariamuoju, yra nustatęs, kad „SSRS gynybos ministras Dmitrij Jazov kartu su SSRS vidaus reikalų ministru Boris Pugo, SSRS Valstybės saugumo komiteto pirmininku Vladimir Kriučkov, SSRS Komunistų partijos Centro komiteto sekretoriumi ir Politinio biuro nariu Oleg Šenin siekdami grąžinti Lietuvą į SSRS sudėtį 1990 metų pabaigoje subūrė organizuotą grupę, į kurią įtraukė M. Golovatovą“. Ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje teigiama, kad „nusikalstamas veikas grupės nariai darė pagal organizatorių iš anksto paruoštą planą ir aiškiai pasidalinę vaidmenimis (…) bei prisidengdami „SSRS prezidentinio valdymo įvedimo Lietuvoje“ planu“.
Įtakingas, bet persigandęs
Prieš dvejus metus Sovietų Sąjungos Valstybės saugumo komiteto (KGB) karininkas ir Sausio 13-ąją siautėjusios sovietinės žvalgybos smogiamosios grupės „Alfa“ vado pavaduotojas pulkininkas M. Golovatovas pagal Lietuvos išduotą Europos arešto orderį buvo sulaikytas Vienos tarptautiniame oro uoste. Padedamas Rusijos ambasadoriaus nusikaltimais žmoniškumui ir karo nusikaltimais įtariamas pulkininkas spruko atgal į Rusiją vos tik Austrijos valdžia jam leido tai padaryti.
Pasakojama, kaip Rusijos Federacijos ambasadorius Vienoje Sergejus Nechajevas ir ambasados saugumo karininkas nesitraukė nuo įtariamo pulkininko nė per plauką, kol spaudimo veikiama Austrijos Federalinė užsienio reikalų ministerija sutvarkė sklandų jo išsiuntimą atgal į Maskvą. Nepaisant kilusio europinio skandalo, M. Golovatovas išvengė perdavimo Lietuvos Respublikai, tačiau po šio incidento pulkininkas psichologiškai yra pasimetęs, apibūdinamas kaip kamuojamas baimės dėl galimo perdavimo Lietuvai ir įkalinimo iki gyvos galvos, nebegalintis išvykti iš Rusijos Federacijos teritorijos dėl jam gresiančio arešto.
Talkina Maskva
Baudžiamąja byla M. Golovatovui piktinasi ir dabar aukštas pareigas Rusijos Užsienio žvalgybos (SVR) ir Federalinėje saugumo (FSB) tarnybose užimantys jo mokiniai, kurie padeda organizuoti jo gynybą.
Nenuginčijamai žinoma, kad M. Golovatovas ne pats pasamdė jį Lietuvoje ginančius advokatus. Tai padarė Latvijos teisininkas Michailas Joffė, kuris vadovauja ir „Teisinės pagalbos tėvynainiams centrui“, kurį finansuoja Maskva, kad būtų ginami rusai, įsivėlę į karo nusikaltimus okupuotose Baltijos valstybėse.
Kaip Alfa.lt sakė M. Joffė, M. Golovatovas svarsto dar stiprinti savo advokatų komandą Vilniuje, į ją įtraukiant daugiau teisininkų.
Rusijos Federacija su ikiteisminiu tyrimu nebendradarbiauja ir jį laiko grėsme nacionaliniam saugumui.
Po žudynių Vilniuje M. Golovatovas apdovanotas Raudonosios vėliavos ir Raudonosios žvaigždės ordinais.
Austrijos Užsienio reikalų ministerija yra pareiškusi, kad nusikaltimais žmoniškumui ir karo nusikaltimais įtariamas M. Golovatovas yra ne kartą lankęsis Šengeno erdvėje, nepaisant vykdomos jo paieškos. Tai buvo pareikšta užtikrintai, nes Vienos tarptautiniame oro uoste pasienio policija padarė M. Golovatovo paso įrašų kopiją.
Alfa.lt išsiaiškino, kur sunkiausiais nusikaltimais įtariamas asmuo, nepaisant tarptautinės paieškos, iki tol ne tik laisvai lankėsi, tačiau net ir įsigijo nekilnojamojo turto, ir kuri Europos Sąjungos valstybė narė tai atkakliai slėpė nuo Lietuvos teisėsaugos.
Apie tai skaitykite tęsinyje – ketvirtadienį portale Alfa.lt.