Romualdas Bakutis | Alfa.lt
Šį sekmadienį Rusijoje vyks kai kurių regionų gubernatorių ir vietos valdžios rinkimai. Antradienį Lietuvoje viešėję žymūs Rusijos politologai ir opozicijos atstovai Seimo Europos informacijos biure papasakojo, kokius metodus Kremlius pasitelkia tam, kad į valdžios struktūras neprasprūstų nepageidaujami politikai. Svečiai iš Rusijos taip pat atskleidė, ką jų šalies rinkėjams iš tikrųjų reiškia karas Ukrainoje ir kodėl kone 90 proc. rusų apklausose pasisako už Vladimiro Putino valdžią.
Demokratija pagal Putiną
Vienas labiausiai cituojamų Rusijos politologų, regioninių politinių procesų Rusijoje ir NVS šalyse bei partinių ir rinkimų sistemų tyrimų ekspertas Aleksandras Kynevas pasakojo, kad Kremliaus politiniuose manevruose nėra pernelyg daug vietos inovacijoms. Dažniausiai Rusijos valdantysis elitas priima sprendimus, kuriais vienaip ar kitaip siekiama įveikti jau atsiradusias grėsmes.
„Labai retai būna taip, kad yra kažkoks strateginis planas, nukreiptas į perspektyvą, ir jis realizuojamas. Įprastai bet kokia priemonė yra dabartinė reakcija, sprendžianti dabartinę taktinę užduotį. Ilgalaikių tyrimų ir perspektyvų nėra sukuriama, reaguojama tik į tai, kas įvyko“, – sakė politologas ir pridūrė, kad tai galioja ir valdančiųjų klanų kovai su opozicija.
Pasak A. Kynevo, iš pradžių Rusijoje veikė vadinamasis suverenios demokratijos modelis, reiškęs, kad valstybė griežtai ribojo politinių partijų registraciją. Jų skaičius mažėjo tol, kol 2011 m. teliko septynios leistinos partijos, o likusios buvo arba likviduojamos, arba išvis neregistruojamos. Lygiai taip pat likviduotos galimybės rinkimuose dalyvauti be partijos.
„Partijų skaičiaus mažinimas valstybei leido jas kruopščiai reguliuoti. Egzistavo tam tikri kandidatų sąrašai, kuriems nebuvo leidžiama dalyvauti rinkimuose. Partijos tapo organizacijomis, kurioms aiškiai pasakyta: „Kol nenupirksite šito paketo, negausite sekančio.“ Todėl partijos tarėsi su administracija ir aiškiai žinojo, kokių kandidatų rinkimuose kelti negalima. Šią taktiką nukopijavo Azerbaidžanas, Kazachstanas, Uzbekistanas, Egiptas. Rusija tam tikra prasme netgi diktavo madą“, – aiškino politologas.
Bet, pasak A. Kynevo, kaip ir bet kuris sprendimas, tai turėjo šalutinį efektą – opozicijai palankūs rinkėjai ėmė koncentruotis aplink satelitines partijas.
„Tuo pačiu metu nesisteminė opozicija vykdė kampaniją „balsuok už ką nori, tik ne už „Vieningąją Rusiją“. Vos tik šios partijos įgavo didesnę paramą visuomenėje, ėmė tvirčiau jaustis. Tokios partijos kaip „Teisingoji Rusija“ tapo vis savarankiškesnės, nepabijodavo iškelti savarankiškesnių kandidatų ar balsuoti kitaip, nei reikėdavo. Konfliktas tarp jų ir valdžios didėjo“, – kalbėjo svečias.
Todėl Kremliaus politiniai technologai senąjį „valdomos demokratijos“ modelį nusprendė reformuoti.
„Nauja koncepcija skelbė, kad gali būti maksimaliai daug partijų, tad tokiu būdu jų turimi balsai išsisklaidys. Atsirado daug partijų panašiais pavadinimais – keletas komunistų partijų, keletas partijų, kurių pavadinime buvo žodis „Teisingoji“, – pasakojo A. Kynevas.
Nors tokia koncepcija pritaikyta 2012 m., valdantysis elitas tik po metų pamatė jos „netobulumą“. Kaip šalutinis efektas atsirado ne tik fasadiniai, bet ir tikri politiniai projektai. Į politiką pradėjo grįžti žmonės, kuriems politika kone dešimtmetį buvo uždrausta. Negana to, opoziciniams veikėjams kai kur netgi pavyko pasiekti reikšmingų pergalių: pavyzdžiui, Maskvos mero rinkimuose kone 30 proc. surinko Aleksejus Navalnas. Tai Kremlių privertė iš naujo koreguoti rinkimų sistemą.
„Praėjusių metų rudenį, dar iki Ukrainos krizės, Rusijos Dūma priėmė įstatymą, keičiantį kandidatų rinkimuose registravimo tvarką. Jei anksčiau politinių partijų keliami kandidatai turėjo tiesiog pristatyti tik asmens dokumentus, turto deklaracijas, tai dabar įvestas reikalavimas apygardoje, kurioje ketinama balotiruotis, surinkti bent 3 proc. rinkėjų parašų. Tai norma, kurios įvykdyti neįmanoma“, – pokyčius apibrėžė A. Kynevas.
Apie artėjančius rinkimus – iš pirmų lūpų
Kaip atrodys sekmadienį vyksiantys rinkimai? Kitas diskusijos dalyvis Sankt Peterburgo Dūmos deputatas, partijos „Jabloko“ narys Borisas Vyšnevskis iš savo praktikos pasakojo apie absurdiškus ribojimus, su kuriais opozicijos kandidatams tenka susidurti norint užsiregistruoti rinkimuose. Pavyzdžiui, jo atstovaujamame Sankt Peterburge valdžios sudarytą kliūčių ruožą įveikė tik kiek daugiau nei pusė iš visų „Jabloko“ potencialių kandidatų.
Visą straipsnį skaitykite ČIA.
