Rusų rašytojas Michailas Šiškinas: V. Putino baimės juodoji bedugnė

DELFI.lt

Diktatoriško režimo išsaugojimo formulė labai paprasta: susigalvoti priešą ir pradėti karą. Sveiki sugrįžę į sovietinius absurdiškiausių melų laikus, „The Guardian“ rašo rusų rašytojas Michailas Šiškinas.

Prisimenu, kaip, dar būdamas vaikas, mokslo populiarinimo žurnale skaičiau apie juodąsias bedugnes – prisimenu baimę, kurią jos man kėlė. Mintis, kad pasaulis gali būti įsiurbtas į tokią bedugnę, nedavė ramybės tol, kol suvokiau – ji taip toli, kad mūsų niekaip nepasieks.

Tačiau tada visai šalia tokia juodoji bedugnė ėmė ir prasivėrė. Ji pradėjo siurbti į save namus, kelius, automobilius, lėktuvus, žmones ir atskiras šalis. Rusija ir Ukraina jau tapo šios juodosios bedugnės įkaitėmis. Dabar ji tiesiai prieš mūsų akis siurbia Europą.

Ši juodoji bedugnė – vieno labai vienišo senstančio vyro siela. Juodoji bedugnė – jo baimė.

Žiniasklaidos išsamiai nušviestas Saddamo Husseino, Hosni Mubarako ir Muammaro Gaddafi galas – paveiki žinia, kurią iš egzotiškiausių pasaulio kampelių jam pasiuntė pats likimas.

Šimtų tūkstančių žmonių protesto akcijos Maskvoje apkartino inauguraciją ir perspėjo apie nenumaldomai augantį tautos pyktį ir artėjančią pragaištį. Gėdingas dabar jau buvusio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus pabėgimas jam prilygo pavojaus varpams: jeigu juos pravirkdyti gali ukrainiečiai, šiuo pavyzdžiu gali pasekti ir jų kaimynai.

Nedelsiant prabudo išlikimo instinktas. Diktatoriško režimo išsaugojimo formulė labai paprasta: susigalvoti priešą ir pradėti karą. Karas tokiam režimui – tarsi jaunystės eliksyras.

Patriotinės ekstazės apimta tauta susitapatina su „šalies lyderiu“, o visi iki vieno kraujo praliejimui nepritariantieji pasmerkiami kaip „tautos išdavikai“.

Tiesiai prieš mūsų akis Rusijos televizijos iš pramogų ir dezinformacijos skleidėjų virto masinio naikinimo ginklu. Žurnalistai išnaudojami kaip labai svarbūs šalies turimo arsenalo elementai – galbūt netgi patys svarbiausi, žymiai reikalingesni ir galingesni nei raketos.

Užkrėstuose zombiais paverstos tautos protuose įdiegtas iškreiptas pasaulio vaizdinys: vykdydami Vakarų nurodymus, Ukrainos fašistai lieja kraują, bandydami sunaikinti rusų pasaulį.

„Kryme nėra Rusijos karių“, – pavasarį pasaulį bandė įtikinti Vladimiras Putinas. Vakarai kreipė galvas: kaip jis gali taip akiplėšiškai meluoti savo žmonėms? Tačiau Rusijos žmonės tuo tikėjo ir jokio melo „neįžvelgė“: esą mes patys viską suprantame, o meluoti priešui – ne nuodėmė, o dorybė.

Faktas, kad „Rusijos karių Kryme iš tikrųjų būta“, vėliau pripažintas su didžiausiu pasididžiavimu!

Sveiki sugrįžę į sovietinius absurdiškiausių melų laikus.

Rusijos valdžia atnaujino su šalies visuomene nebyliai sudaryta sutartį, kurios laikydamiesi gyvenome tiek dešimtmečių: žinome, kad meluojame patys, žinome, kad meluojate ir jūs, tačiau ir toliau meluojame, kad išgyventume.

Galiojant šiai sutarčiai, užaugo net kelios kartos. Toks melas nebegali būti vadinamas nuodėme: jame įkūnyta vitališkumo ir išlikimo galia. Valdžia bijojo savo žmonių, todėl ir melavo.

Tauta sutiko klausytis to melo bijodama valdžios. Melas buvo vienintelis visuomenei, stovinčiai ant agresijos ir baimės pamatų, likęs išlikimo kelias.

Tačiau vien agresija ir baime šio visa apimančio melo paaiškinti negalima.

Kodėl Rusijos desantininko, Ukrainoje netekusio abiejų kojų, tėvas socialiniame tinkle „Facebook“ parašė: „Mano sūnus karys, jis vykdė nurodymus, todėl, kad ir kas jam nutiko, jis teisus ir labai juo didžiuojuosi“?

Jis neįsileidžia minties, kad jo sūnus ėjo žudyti taikių žmonių ir neteko kojų ne gindamas Tėvynę nuo tikrų priešų, o vien todėl, kad niekuo neypatingas žmogysta yra apimtas panikos prarasti valdžią, vien todėl, kad bijo prie posto besigrūdančių vagišių klikos.

Kaip vargšas tėvas galėtų prisipažinti, kad jo šalis, jo Tėvynė, ir yra tikrasis agresorius, o jo sūnus – fašistas? Tėvynė negali būti bloga. Štai kokį melą V. Putinas bruka savo žmonėms, nors visi žino, kad jis meluoja.

Jis ir pats puikiai supranta, kad visi tai žino, tačiau elektoratas po kiekvienos melagingos tezės klusniai linkčioja galvomis.

Kai V. Putinas meluoja Vakarų politikams, jis kaip mažas vaikas laukia reakcijos – jam labai smalsu. O ir be proto malonu mėgautis jų pasimetimu ir bejėgiškumu. Jis nori parklupdyti Kijevą ant kelių – kaip sūnų paklydėlį, kuriam gerasis tėvas visada atleis ir priims atgal į imperiją.

Jis ramus – Europoje virs aistros, tačiau jos nurims, ir Ukraina bus palikta likimo valiai žagintojo rankose. Jis siūlo Vakarams prisijungti prie mūsų jau minėtosios melagysčių sutarties.

Jiems tereikia pripažinti kad V. Putinas – taikdarys, ir sutikti su visomis jo paties pasiūlyto taikos plano sąlygomis.

Vakarų Rusijai pritaikytos sankcijos kalba apie nedrąsią viltį, kad ekonominiai sunkumai privers rusus supykti ant valdančiojo režimo ir paskatins protestuoti. O šventas naivume. Rusai turi patarlę: mušk savus, kad kiti tavęs bijotų.

Sunku įsivaizduoti, kad Berlyne ar Paryžiuje būtų uždraustas maisto produktų importas. Tą pačią dieną kiltų maištas.

O Rusijoje toks draudimas tik pagerino ir taip rekordinius V. Putino populiarumo reitingus.

V. Putinas puikiai supranta valdžios, kuria mėgaujasi jis pats, ir Europos demokratijų turimos galios skirtumą. Demokratinė valdžia tiesiogiai dėl šalies žmonių gerovės ir ateities atsakinga rinkėjams.

Diktatoriško režimo atveju žmonių pareiga viena – klausyti diktoriaus nurodymų. Kiekvienas diktatorius mano esąs nemirtingas, tačiau pats puikiai supranta, kad tai neįmanoma – todėl visus tariamus ir tikrus priešus siurbia į juodąją bedugnę. Niekina visus – net ir savo žmones.

V. Putinas puikiai žino, kad Vakarai negali peržengti raudonos linijos, kurią pats seniai kirto ir drąsiai nužingsniavo toliau. Raudona linija – pasirengimas kariauti. Žmogaus protui labai sunku persijungti iš pokario režimo į prieškarinį mąstymą.

Maskvai prie pokyčių įpratinti rusus padėjo masinis informacinis teroras. Be to, Rusija jau kariauja – kariauja nepaskelbtą karą su Vakarais. Iš Ukrainos į Rusiją plūsta karstai su žuvusiais šalies kariais. Europa atsilieka – ji vis dar mėgaujasi prieškario taika.

Europiečiai nepasiruošę naujai realybei. Palikite mus ramybėje! Atsukite laikrodžius atgal, tegul viskas būna kaip buvę: darbai, dujos, taika! Ukrainai nereikia tų ginklų! Juk niekas branduolinio ginklo amžiuje nepradės ginkluoto konflikto dėl kažkokio Mariupolio! Nejaugi pasaulis turėtų ryžtis katastrofai dėl Ukrainos noro būti Europoje? Tiesiog amerikiečiai nori mus sukiršinti su rusais! Tai JAV imperialistų ir Europos biurokratų kaltė! Kam reikia sankcijų, nuo kurių kentėsime ir patys?

Prancūzai jau išėjo į gatves, protestuodami prieš Vašingtono daromą spaudimą numoti ranka į susitarimą su rusais dėl „Mistral“ lėktuvnešių. Ukrainoje Maskva tik gina savo interesus!

O gal tikrai Kijeve valdžią perėmė fašistai? Galbūt viskas prasidėjo kaip paprasti neramumai, tačiau tada viską į savo rankas perėmė fašistų chunta? Kodėl turime juos remti ir kovoti su Rusija? Putinas siūlo taiką! O mes juk ir norime taikos!

V. Putino skaičiavimai pasirodė esą teisingi: labiau tikėtina, kad Vakarų šalių piliečiai, išsigandę ekonominių problemų ir gresiančio karo, rinks naują valdžią, pakeisiančią V. Putino priešus draugiškiau jo atžvilgiu nusiteikusiais, o ne rusai pradės protestuoti prieš priespaudą ir augančias maisto produktų kainas.

V. Putinas Europai pasiūlė savo sutartį. Su kiekvienu jai pritariančiu individu jo juodoji bedugnė auga ir plečiasi. Būtina pagaliau atsitokėti: pokario Europa jau virto prieškario Europa.

delfi.lt

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
12 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Mus saugo NATO,esam

saugūs,ypač pedofilai pasijuto saugūs,tai gal grįžkim į Lietuvą,palikim Putiną ramybėje.

Lietuva jau

įtraukta į karą.Jau visa valdžios retorika ir darbai dirba ne demokratijai ir vertybėms,o Rusijos grėsmės izoliavimui.Mes jau ginamės.Nors kas gali paneigti,kad vaikiškai mąstantiems valdžioje,tai net patogu.Faktas tas,kad jau ritamės atgal nematomame fronte-dvasiniuose-vertybiniuose reikaluose daugiau žiaurumo-ritualinis gyvulių skerdimas,pedofilų siautėjimas,įbauginimas,sprendimai nešvarūs,naudingi savo turtus dangstantiems klanams,-visa tai materializuosis.Jau dabar ką įpirkome,prieš kelerius metus,to nebeįperkame.Šalis kraujuoja emigracijos būdu.Natūralios atrankos dėsnis,-nusilpusius suvirškina stipresni.Vis nesinori tiesiai įvardyti tikros grėsmės,nuo kurios NATO nepajėgus apsaugoti.Gal kada susikurs pasaulyje vertybinius pamatus sauganti tautų Sąjunga.Tik ar bebus tai po žiaurių karų?

Vytautas Ju.

↔ „Nejaugi pasaulis turėtų ryžtis katastrofai dėl Ukrainos noro būti Europoje? Tiesiog amerikiečiai nori mus sukiršinti su rusais!“ Būtent taip ir yra. Ar daug kas žino, kad „Oranžinės revoliucijos“ metu už V. Juščenkos tribūnoje stovėjo „revoliucijos“ kasininkas Pietro Porošneko. Kokia pinigų kilmė, niekas nežino, bet vargu ar pats Pietro būtų drįsęs tiek daug aukoti ir eiti prieš visus savo draugus oligarchus. ↔ Panašus scenarijus buvo rengiamas ir Minske, tik tas Condolyzos čemodanėlis, atgabentas į Vilnių, pasirodė toks slidus, tarsi, ungurys ir kažkur dingo. Bulbašai, suvežti į Minską, išgėrė naminukę, surijo lašinius ir negavę „pastiprinimo“ po trejų dienų išsiskirstė. Revoliucija baigėsi. ↔ V. Janukovičiaus atsisakymas pasirašyti Asociacijos sutartį su ES buvo mirties nuosprendis jo politinei karjerai. Kas bus sekantis Ukrainos prezidentas,… Skaityti daugiau »

Dzūkija

„Diktatoriško režimo išsaugojimo formulė labai paprasta: susigalvoti priešą ir pradėti karą. ” – Tamstoms tai nieko neprimena?Jau daugiau kaip dvidešimt metų mus „rusai puola” – apsidairykime,kokioje duobėje sėdime…

VaidasVDS

Vytautai,
bet kokie buki tie tavo rusai su savo Putinu, ėmė ir susipriešino su ukrainiečiais, taip kaip norėjo amerikonai. Nu patys tikriausi idiotai juk, ar ne.
Negi neatsibosta kitiems makaronus ant ausų kabinti?
Skaityk Jurijaus Felštinskio ir Vladimiro Pribylovskio knygą “Корпорация. Россия и КГБ во времена президента Путина”. Skanaus: http://www.urantia-s.com/library/felshtinsky/corporation , gal ir suprasi, kas ir kaip…

ruta

Rusija visada buvo agresijos ir melo imperija .O Europa taip priprato prie saldaus ir patogaus gyvenimo , tarnystes Kapitalui , Bankui , kad nenori matyti Putlerio 100% -io panasumo su Hitlerio ideologija ir invazija i ta pacia Europa.
Tik nereikia tapatinti Pukina su protingu , ismintingu vadovu , jis tik pilka KGB -ne ziurke atsidures tinkamu ,laiku tinkamoje vietoje . Ji net niekas nerinko i prezidentus , o tik Jelcinas , mainas i savo klano neliecemybe , atvede ta KGB-i ‘kandi’ ir pristate kaip savo posto paveldetuoja .

Oligarchai

Pasauli dalinasi.Putinas -oligarchas su sava kompanija.Ukrainoje irgi ju netruksta ir tai naudoja rusu propaganda.Zusta paprasti zmoneliai …Kalbant apie tai,kas teisus,o kas kaltas man kriterijus vienas-Ukraina suvereni valstybe ,o Rusija-okupantas.Ji neleidzia Ukrainai paciai isspresti savo problemu.Kadangi mes sedim ant naftos-duju adatos-viska del ,,dozes” padarysim-uzsimerksim i Putino veiksmus,uztersim vandeni ieskodami skalunu ir tt…Liudna tiesa.

Diedukas

Superinis straipsnis. Viskas vietoj; priežastys ir pasėkmės. „Taigiams” pradžiamokslis…

Kupa

Tendencingas melas, propaganda, tokia pat, kaip sovietiniais laikais,jokių faktų, putra…nelaikykit žmonių durniais…

o kur

tiesos.lt nuomone?o gal ,tiesa’ jau delfiui pritaria ???nuo kada :/ ?

Vaidui

aha,susipriesino..patys ..)nebuk nors Tu naivus..

Vaidui

ir dar.ukrainiecius atstovauja vakaru gerai paruosta zombiu gauja.

12
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top