Praėjusį pirmadienį Rusijos centrinis bankas nustojo ginti rublį ir paskelbė, kad rublio kurso koridorius yra naikinamas ir valiuta tampa laisvai plūduriuojanti. Tuo pačiu centrinis bankas pranešė, kad toliau nebevykdys intervencijų pardavinėdamas dolerius Rusijos rinkoje. Pagal naująją strategiją buvo nustatyta viršutinė 350 mln. dolerių per dieną pardavimo suma, kuri sunkiai paveiktų valiutos kursą. Tuo pačiu centrinis bankas pasiliko sau teisę atlikti ir didesnes nei 350 mln. dolerių intervencijas, jei jaus grėsmę stabilumui. Šis žingsnis vainikuoja nesėkmingas centrinio banko pastangas suvaldyti greitą rublio nuvertėjimą.
Pigimo priežastys
Toks Rusijos nacionalinės valiutos vertės mažėjimas visiškai nestebina. Krymo aneksija, Malaizijos oro linijų lėktuvo numušimas Ukrainos teritorijoje smarkiai padidino įtampą tarp Maskvos ir Vakarų. Po to sekė keli sankcijų paketai Rusijai, o spaudimą rubliui dar labiau padidino sparčiai smunkanti naftos kaina. Energijos eksportas sudaro apie 2/3 viso šalies eksporto, todėl taip greitai krentančios energijos kainos mažina visos šalies ekonomikos perspektyvą. Investuotojai sunerimo dėl augančios geopolitinės įtampos ir pradėjo traukti savo pinigus iš Rusijos taip padėdami rubliui ristis žemyn.
Be to, rublio pigimą lemia ir didelis JAV ekonomikos augimas, dėl kurio brangsta pats doleris. Pavyzdžiui, Britanijos svaras prieš dolerį nukrito iki šių metų žemumų, euras – iki dvejų metų žemumų, o Japonijos jena – iki septynių metų žemumų.
Centrinis bankas pasirinkimo kryžkelėje
Spaudžiant sankcijoms, mažėjant pajamoms iš eksporto bei drastiškai pingant valiutai Rusijos centrinis bankas atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje. Nors sparčiai augančios kainos reikalauja monetarinės politikos griežtinimo (pavyzdžiui, palūkanų didinimo), tačiau silpnėjanti ekonomika reikalauja lengvinimo, o tai reiškia dar pigesnę valiutą.
Susidūrus su šia dilema centriniam bankui teks rinktis: arba leisti rubliui išsiparduoti, arba imtis dar ryžtingesnių veiksmų. Prieš tai buvę bandymai atbaidyti pardavėjus didinant palūkanas bei pardavinėjant savo užsienio valiutų rezervus pasirodė bevaisiai ir nublokšdavo rublį į vis į gilesnę duobę.
Rinkose yra labai svarbios investuotojų nuotaikos. Galima teisintis, kad rublio kritimas yra spekuliatyvus, tačiau tai negelbėja. Baimės dėl tolimesnės ekonominės perspektyvos spaudžia rublį žemyn nepaisant visų minėtų bandymų jį gelbėti. Prognozės niūrios ir padėtį bent kiek sušvelninti gali tik karių atitraukimas iš Ukrainos.
Ko bijo pardavėjai?
Kurso koridoriaus panaikinimas leidžia laisvai parduoti rublį, bet, kita vertus, atriša centriniam bankui rankas daryti didelės apimties vienkartines intervencijas. Centrinio banko pareigūnų užuomina apie neprognozuojamos apimties rublių pirkimus už dolerius gąsdina pardavėjus dideliais nuostoliais. Nepaisant to, kiekvienas dirbtinis bandymas koreguoti valiutos kursą yra iš anksto pasmerktas žlugti. Tokiu atveju pardavėjai tiesiog turi gerą galimybę įeiti į rinką geresne kaina.
Akivaizdu, kad rinka į tai atsižvelgė, ir rublio pigimas atrodo bent jau trumpam sustojęs. Tačiau ankstyva pergalė neturi labai džiuginti. Istorija rodo, kad grasinimas intervencijomis ir jų vykdymas, kaip kad Japonijoje ar Naujojoje Zelandijoje, paprastai neduoda rezultatų. Investuotojai tokiais atvejais priima nuostolius ir pereina į puolimą.
Trumpai apie autorių: Rytis Mirončikas yra teisininkas, Forex Faktorius investuotojų klubo narys.