Rytis Mirončikas. Vilnius – badaujantis donoras

Lietuvos regionai vis skursta. Išsekinto Vilniaus kraujas negali išgydyti jų ligų, kurios įveikiamos tik kompleksinėmis priemonėmis ir rimtais vaistais. Vyriausybė jau daugelį metų nesėkmingai bando dangstyti likusios Lietuvos skurdą ar neūkiškumą neteisingai paskirstydama gyventojų pajamų mokestį (GPM) ir tuo pačiu atimdama iš vilniečių svajonę susitvarkyti miesto gerbūvį, turėti gražią ir jaukią gyvenamąją aplinką, tvarkingus kiemus ir jaukius darželius.

Vilnius – vienintelis realus miestas donoras

Lietuvoje miestų donorų indėlis į valstybės biudžetą skirtingas. Pagal 2013 m. Finansų ministerijos duomenis, Vilnius pervedė 505 mln. Lt GPM, Kaunas – tik 19 mln. Lt, o Klaipėda – 23 mln. Lt. Tačiau Vilniui nuo 2014 m. tenka tik 48 proc. jo sumokėto GPM (iki tol buvo tik 40 proc.). Tuo tarpu Seimo sprendimu nuo 2010 m. Kaunui lieka 94 proc., o Klaipėdai – 86 proc. Vilniaus parama kitoms savivaldybėms yra net 25 kartus didesnė nei Kauno ir 22 kartus didesnė nei Klaipėdos.

Suprantama, Vilnius yra Lietuvos sostinė, didžiausias miestas, jam lengviau pritraukti investicijas, tačiau akivaizdu, kad skirtumai per daug dideli. Akivaizdu, kad Klaipėdos ir ypač Kauno ekonominis potencialas yra neišnaudojamas. Šie miestai gali ir privalo nuveikti žymiai daugiau. Kitaip Kaunas, antrasis pagal dydį Lietuvos miestas, kuriam vyriausybė jau dabar palieka 94 proc. GPM, gali greit palikti praretėjusias miestų-donorų gretas. Puikioje geografinėje padėtyje esantis, didelį pramonės, logistikos ir verslo potencialą turintis miestas, gali atsistoti į ilgą eilutę prie nemokamos sriubos, kurią virs Vilnius.

Vilniuje padėtis kitokia. Čia pastaruoju metu kasmet didėja surenkamas GPM ir kartu indėlis į valstybės iždą. Per ketverius metus Vilniuje sumokėtų GPM padidėjo beveik pusę milijardo litų, kurių didžioji dalis atiteko valstybei ir kitų savivaldybių biudžetams subalansuoti. Kartu Vilniuje stebimas spartus nedarbo mažėjimas ir net gyventojų skaičiaus augimas.

Deja, šie skaičiai pačių vilniečių ir ypač Vilniaus miesto savivaldybės nedžiugina, nes dėl ekonomikos augimo sostinėje sumokamas didesnis GPM dėl politinių sprendimų pačios sostinės nepasiekia. 2011–2014 m. GPM dalis, kuri Finansų ministerijos buvo skiriama Vilniui praktiškai nesikeitė ir net mažėjo. Pavyzdžiui, per rekordinius 2013 metus, kai gyventojų sumokami mokesčiai pasiekė beveik 2 milijardus, Vilniui buvo skirti tik 337 mln. GPM, nors prieš trejus metus buvo 361 mln. Lt.

Sunku logiškai paaiškinti tokius nacionalinius biudžeto planavimo ypatumus. Gal todėl kitų miestų vadovai net nebando skatinti investicijų, taikyti naujovių, už kurias dažniau gali sulaukti kritikos nei padėkos?

GPM paskirstymas nenaudingas ekonomiškai

Mokesčiai savivaldybėms skirstomi daugiau teritoriniu pagrindu ir neseka paskui žmones. Ir ne tik dėl diskriminacinio GPM paskirstymo, bet ir dėl gerai neveikiančios nuolatinės gyvenamosios vietos deklaravimo tvarkos. To pasekmė – mokesčių mokėtojų pinigai tolsta nuo žmonių. Toks pinigų skirstymas panašus ne į investavimą, o labiau į kraujo aukojimą derlingumo dievams. Kiekvienas litas, investuotas į tankiai apgyvendintas teritorijas atsiperka žymiai labiau.

Visi teisiniai nelygumai turi būti grindžiami bendra, dažniausiai – ekonomine nauda. Lietuvos regioninės politikos priemonės, siekiant apsaugoti silpnesnes sritis nuo nykimo, nepasiteisino. Pažangesnių savivaldybių sėkmė didžiąja dalimi priklauso ne nuo valstybės dotacijų, o nuo vietinės valdžios kompetencijos ir korupcijos lygio. Todėl reikia siūlyti kitas priemones, nes valstybė, kuri švaisto pinigus, niekada nebus ekonomiškai stipri ir sėkminga.

Mokesčių mokėtojų nelygybė

Mokesčių mokėtojų lygybės principas – tai vienas iš pagrindinių mokesčių teisės principų. Tačiau į jį atsižvelgiama tik administruojant mokesčius, tik bendraujant su mokesčių inspekcija. Paskirstant GPM yra priešingai. Kadangi šis principas yra konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo išraiška mokesčių teisėje, jis turi būti taikomas kur kas plačiau. Tačiau Lietuvos žmonės jaučia skirtingą mokesčių grąžą. Ji tiesiogiai priklausoma nuo to, kur jie yra deklaravę gyvenamąją vietą.

Rinkimams artėjant

Artėja savivaldos rinkimai. Kaip visada politikai švaistysis skambiomis frazėmis apie sostinės finansinę būklę. Išsekintam donorui bus prikišamas odos blyškumas, bendras silpnumas, nepakankama raumenų galia. Kaip visada bus vengiama pažvelgti į skaičius, kurie, kaip ligos istorija, aiškiai parodo tikrąją būklę ir problemos priežastis. Nebūtų teisinga kaltinti tik vietos valdžią pasyvumu ar nesugebėjimu tvarkytis. Vertėtų išgirsti ir Lietuvos savivaldybių merų nusiskundimus dėl per mažo savivaldybių savarankiškumo ir daugybės suvaržymų.

Tokia valdžios politika, nepamatuoti Finansų ministerijos ir Seimo sprendimai gali greitai pribaigti paskutinius miestus-donorus ir palikti nuskurdusius miestelius ir kaimus su tuščiais dubenėliais rankose. Kaip visada, kalta liks Vilniaus valdžia, nesugebanti pamaitinti alkanos minios penkiais kepaliukais duonos ir dviem žuvimis.

Trumpai apie autorių: Rytis Mirončikas yra teisininkas, „Forex Faktorius“ investuotojų klubo narys.

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
2 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Geras dubenėlis skandinaviški bankai

Vien tik už 2011-uosius SEB ir „Swedbank” kartu sudėjus sumokėjo vos 3 tūkst, litų pelno mokesčio, nors abu bankai kartu uždirbo 970 mln. litų. Tai kodėl neimama daugiau mokesčių? Mums Grybauskaitė skandinavus rodo kaip pavyzdį, kaip turėtų dirbti Lietuvos finansų ministerija ir seimas. Todėl einam iki visiško bankroto. Ačiū prezidentei ir kubiliui už skandinavus ir independiksą.

sigitas

Kazkodel kyla itarimas kad autoriaus straipsnis uzsakomasis ir atidirbinejama uz kazka greiciausiai arba rasoma tiesiog uz pinigus.Is principo galima sutikti su mintimi kad GPM skirstymas neatitinka jo surinkimo, taciau nei zodeliu neuzsimenama kad sostine tapo donoru ne tiek del per mazai skiraimos mokesciu dalies o del begalinio pinigu „isisavinimo”…Klausimas labai paprastas kiek buvo skambiu aferu ir kiek ju dalyviu sedi????Atsakymas nei vienas…todel pirmiausia reikia sudaryti tokias salygas kad nebegaletu nebaudziami savintis musu visu sumoketu pinigu, o tada bus galima kalbeti ir apie GPM skirstymo tvarkos pakeitima…

2
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top