Rytų Europos ekspertas: Ukrainos laukia įšaldytas konfliktas

Bernardinai.lt

Ukrainos vyriausybė ir prorusiški separatistai, remdamiesi paliaubų susitarimu, sukūrė buferinę zoną. Rytų Europos reikalų ekspertas Jorgas Forbrigas, duodamas interviu naujienų portalui „Deutsche Welle“, teigė, kad Kijevo dabar veikiausiai laukia neišspręstas, įšaldytas konfliktas rytiniuose šalies regionuose.

Anot J. Forbrigo, buferinė zona buvo sukurta tam, kad atskirtų tarpusavyje kovojančias puses. „Pagal susitarimą yra numatyta, kad abi pusės atsitrauks 15 kilometrų, tad tarp kovojančių pusių – vyriausybinių Ukrainos pajėgų ir separatistų bei jų rėmėjų iš Rusijos susidarys 30 kilometrų pločio koridorius“, – teigė analitikas.

Paklaustas, kam naudingas bus tokios buferinės zonos sukūrimas, J. Forbrigas atsakė, kad abi pusės turi savų priežasčių pritarti tokiam sprendimui. Pasak jo, tiek separatistai, tiek Ukrainos karinės pajėgos jaučia išsekimą, tuo tarpu Ukrainoje ir Rusijoje susiklostė tokia situacija, kad šiuo metu paliaubos yra naudingas dalykas.

„Ukrainiečių pusė akivaizdžiai supranta, kad jie negali nugalėti Rusijos ir separatistų karinėmis priemonėmis. Įtaką daro ir rinkimų kalendorius, nes parlamento rinkimai vyks jau spalį. Taip pat yra ir derybos tarp Rusijos ir Ukrainos dėl dujų“, – komentavo analitikas.

Rusija, anot jo, šiuo etapu mano, kad geriausia yra padaryti pertrauką šiame konflikte ir galbūt net siekti, kad konfliktas būtų įšaldytas. „Kremlius taip pat suvokia, kad Europos Sąjunga šio mėnesio pabaigą nustatė kaip terminą, kada bus peržiūrimos sankcijos atsižvelgiant į tai, kaip rutuliojasi įvykiai Ukrainoje. Tad jeigu rytinėje Ukrainoje bus užfiksuota labiau pozityvi dinamika, tai rusai viliasi, kad galbūt bus panaikintos dalis sankcijų“, – teigė J. Forbrigas. Anot jo, konfliktas kol kas tikrai nėra išspręstas.

Paklaustas, kodėl tokios paliaubos nebuvo įmanomos kiek anksčiau, juolab turint omenyje, kad Ukrainos vyriausybė daugumos savo tikslų taip ir nepasiekė, analitikas atsakė, kad Ukrainos valdžia ne vieną kartą mėgino rasti būdą, kaip šį konfliktą išspręsti derybų keliu. „Jei prisimenate, tai gegužės mėnesį buvo paskelbtos vienašališkos vienos savaitės ar 10 dienų paliaubos, kurių separatistai nesilaikė ir dėl to pasipelnė Ukrainos sąskaita. Tuomet Ukrainos kariuomenė pradėjo karinę operaciją, kuria siekta nugalėti separatistus. Pažanga buvo įmanoma tol, kol Rusija iš esmės įsikišo tiesiogiai ir sustiprino separatistus tiek, kad Ukrainos kariuomenei tapo neįmanoma juos nugalėti“, – komentavo politologas.

Į klausimą, kas pasikeitė, kad pagaliau paliaubos tapo priimtinos ir separatistams bei Rusijai, J. Forbrigas atsakė teigdamas, kad suprastėjo tiek pačių separatistų, prieš kuriuos vykdoma antiteroristinė operacija, tiek Rusijos padėtis. Rusiją keisti savo požiūrį, anot jo, skatina sankcijos, tiksliau tariant, paskutinieji du šių sankcijų raundai – vienas jų paskelbtas liepą, o kitas – vos prieš kiek daugiau nei savaitę. Abu šių sankcijų raundai, anot politologo, veikia Kremlių ir šis supranta, kad būtina sukurti bent jau įsivaizdavimą, kad dedamos pastangos deeskaluoti konfliktą Ukrainoje, jei norima sankcijų sušvelninimo ar panaikinimo.

Be to, Kremlius, anot J. Forbrigo, mano, kad tokiu atveju, jei jam pavyks Ukrainoje sukurti tokį įšaldytą konfliktą, koks jo pastangomis jau yra sukurtas Padnestrėje, Abchazijoje ir Pietų Osetijoje, tai ilgalaikėje perspektyvoje šis įšaldytas konfliktas suteiktų Maskvai svertus lemti Ukrainos vystymąsi, vidinius reformų procesus, o taip pat ir išorės santykius.

„Šis skaičiavimas, atsižvelgiant į Gruzijos ar Moldovos patirtį, neveikia 100 proc., nes tiek Gruzija, tiek Moldova pasiekė stiprią pažangą siekdamos suartėti su Europos Sąjunga nepaisydamos to fakto, kad jų teritorijose tebesitęsia įšaldyti konfliktai“, – pažymėjo J. Forbrigas.

Jis teigė, kad net tokiu atveju, jei rytinėje Ukrainos dalyje ir būtų įšaldytas konfliktas, tai jokiu būdu nereikštų, kad automatiškai turi būti stabdomas reformų procesas ar asociacija su Europos Sąjunga. Anot J. Forbrigo, daug kas čia priklauso nuo paties Kijevo. „Manau, kad yra reformų ir priemonių, kurias jie gali priimti siekdami įgyvendinti asociacijos susitarimą. Tai gali būti daroma ir įšaldyto konflikto atveju“, – dėstė ekspertas.

Pasak jo, esminis klausimas čia yra tas, kokiu lygiu Ukrainos vyriausybė ir, plačiau kalbant, visa visuomenė bus savo dėmesį išimtinai sukausčiusi ties rytinėje šalies dalyje vykstančiu konfliktu. Toks dėmesio sutelkimas, anot J. Forbrigo, gali nukreipti dėmesį nuo esminių reformų, kurių įgyvendinimo šalyje reikia jau dabar.

Kalbėdamas apie buferinės zonos naudą paprastiems civiliams gyventojams, gyvenantiems konflikto zonoje, J. Forbrigas teigė, kad tokiu atveju, jei paliaubų laikysis visos pusės ir tokia zona bus iš tikro sukurta, tai civiliams tai reikš bent jau tam tikrą taiką ir karo veiksmų bent laikiną nutraukimą.

„Civiliams gyventojams visa tai reikštų bent jau apšaudymų nebuvimą. Būtų atkurtos svarbiausios viešosios paslaugos, jie galėtų pasirengti žiemai bent jau taip, kad būtų įmanoma peržiemoti. Ypač svarbu yra užtikrinti vandens tiekimą ir šildymą. Tai taip pat turėtų sudaryti galimybes į šias teritorijas atgabenti tam tikrą humanitarinę paramą“, – kalbėjo J. Forbrigas.

Pokalbio pabaigoje jis pridūrė, kad veikiausiai visos konflikto pusės supranta, kad nepasiekus paliaubų, nesukūrus buferinės zonos ir neįtvirtinus bent trapios taikos, būtų sukelta tokia humanitarinė krizė, su kuria nepajėgtų susidoroti nei Ukrainos vyriausybė, nei separatistai, nei Rusija. O kalbama juk apie milijonus šiose teritorijose gyvenančių žmonių.

Pagal „Deutsche Welle“ parengė Donatas Puslys.

Bernardinai.lt

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
4 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Letas Palmaitis

kavkazcenter.com/russ/content/2014/09/17/106254.shtml
kavkazcenter.com/russ/content/2014/09/23/106336.shtml

Beta

Ukrainos laukia sunki žiema. Jeigu ištvers- joks Putinas, jokia Rusija jiems nebus baisūs.

Dzūkija

Jau ir tiesoslt.pradėjo kaip delfi visokiausių ekspertų marazmus rašinėti…geriau pas tą žinovą paklauskit,kiek už šildymą reikės mokėti…Pažiūrėsim,ar atspės…

Negali nugalėti..

„Ukrainiečių pusė akivaizdžiai supranta, kad jie negali nugalėti Rusijos ir separatistų karinėmis priemonėmis. Įtaką daro ir rinkimų kalendorius, nes parlamento rinkimai vyks jau spalį. Taip pat yra ir derybos tarp Rusijos ir Ukrainos dėl dujų“, – komentavo analitikas.
————————–
tačiau gali gerb. p. Juknevičienė, prezidentūros damos…

Rytų Europos ekspertas: Ukrainos laukia įšaldytas konfliktas

Bernardinai.lt

Ukrainos vyriausybė ir prorusiški separatistai, remdamiesi paliaubų susitarimu, sukūrė buferinę zoną. Rytų Europos reikalų ekspertas Jorgas Forbrigas, duodamas interviu naujienų portalui „Deutsche Welle“, teigė, kad Kijevo dabar veikiausiai laukia neišspręstas, įšaldytas konfliktas rytiniuose šalies regionuose.

Anot J. Forbrigo, buferinė zona buvo sukurta tam, kad atskirtų tarpusavyje kovojančias puses. „Pagal susitarimą yra numatyta, kad abi pusės atsitrauks 15 kilometrų, tad tarp kovojančių pusių – vyriausybinių Ukrainos pajėgų ir separatistų bei jų rėmėjų iš Rusijos susidarys 30 kilometrų pločio koridorius“, – teigė analitikas.

Paklaustas, kam naudingas bus tokios buferinės zonos sukūrimas, J. Forbrigas atsakė, kad abi pusės turi savų priežasčių pritarti tokiam sprendimui. Pasak jo, tiek separatistai, tiek Ukrainos karinės pajėgos jaučia išsekimą, tuo tarpu Ukrainoje ir Rusijoje susiklostė tokia situacija, kad šiuo metu paliaubos yra naudingas dalykas.

„Ukrainiečių pusė akivaizdžiai supranta, kad jie negali nugalėti Rusijos ir separatistų karinėmis priemonėmis. Įtaką daro ir rinkimų kalendorius, nes parlamento rinkimai vyks jau spalį. Taip pat yra ir derybos tarp Rusijos ir Ukrainos dėl dujų“, – komentavo analitikas.

Rusija, anot jo, šiuo etapu mano, kad geriausia yra padaryti pertrauką šiame konflikte ir galbūt net siekti, kad konfliktas būtų įšaldytas. „Kremlius taip pat suvokia, kad Europos Sąjunga šio mėnesio pabaigą nustatė kaip terminą, kada bus peržiūrimos sankcijos atsižvelgiant į tai, kaip rutuliojasi įvykiai Ukrainoje. Tad jeigu rytinėje Ukrainoje bus užfiksuota labiau pozityvi dinamika, tai rusai viliasi, kad galbūt bus panaikintos dalis sankcijų“, – teigė J. Forbrigas. Anot jo, konfliktas kol kas tikrai nėra išspręstas.

Paklaustas, kodėl tokios paliaubos nebuvo įmanomos kiek anksčiau, juolab turint omenyje, kad Ukrainos vyriausybė daugumos savo tikslų taip ir nepasiekė, analitikas atsakė, kad Ukrainos valdžia ne vieną kartą mėgino rasti būdą, kaip šį konfliktą išspręsti derybų keliu. „Jei prisimenate, tai gegužės mėnesį buvo paskelbtos vienašališkos vienos savaitės ar 10 dienų paliaubos, kurių separatistai nesilaikė ir dėl to pasipelnė Ukrainos sąskaita. Tuomet Ukrainos kariuomenė pradėjo karinę operaciją, kuria siekta nugalėti separatistus. Pažanga buvo įmanoma tol, kol Rusija iš esmės įsikišo tiesiogiai ir sustiprino separatistus tiek, kad Ukrainos kariuomenei tapo neįmanoma juos nugalėti“, – komentavo politologas.

Į klausimą, kas pasikeitė, kad pagaliau paliaubos tapo priimtinos ir separatistams bei Rusijai, J. Forbrigas atsakė teigdamas, kad suprastėjo tiek pačių separatistų, prieš kuriuos vykdoma antiteroristinė operacija, tiek Rusijos padėtis. Rusiją keisti savo požiūrį, anot jo, skatina sankcijos, tiksliau tariant, paskutinieji du šių sankcijų raundai – vienas jų paskelbtas liepą, o kitas – vos prieš kiek daugiau nei savaitę. Abu šių sankcijų raundai, anot politologo, veikia Kremlių ir šis supranta, kad būtina sukurti bent jau įsivaizdavimą, kad dedamos pastangos deeskaluoti konfliktą Ukrainoje, jei norima sankcijų sušvelninimo ar panaikinimo.

Be to, Kremlius, anot J. Forbrigo, mano, kad tokiu atveju, jei jam pavyks Ukrainoje sukurti tokį įšaldytą konfliktą, koks jo pastangomis jau yra sukurtas Padnestrėje, Abchazijoje ir Pietų Osetijoje, tai ilgalaikėje perspektyvoje šis įšaldytas konfliktas suteiktų Maskvai svertus lemti Ukrainos vystymąsi, vidinius reformų procesus, o taip pat ir išorės santykius.

„Šis skaičiavimas, atsižvelgiant į Gruzijos ar Moldovos patirtį, neveikia 100 proc., nes tiek Gruzija, tiek Moldova pasiekė stiprią pažangą siekdamos suartėti su Europos Sąjunga nepaisydamos to fakto, kad jų teritorijose tebesitęsia įšaldyti konfliktai“, – pažymėjo J. Forbrigas.

Jis teigė, kad net tokiu atveju, jei rytinėje Ukrainos dalyje ir būtų įšaldytas konfliktas, tai jokiu būdu nereikštų, kad automatiškai turi būti stabdomas reformų procesas ar asociacija su Europos Sąjunga. Anot J. Forbrigo, daug kas čia priklauso nuo paties Kijevo. „Manau, kad yra reformų ir priemonių, kurias jie gali priimti siekdami įgyvendinti asociacijos susitarimą. Tai gali būti daroma ir įšaldyto konflikto atveju“, – dėstė ekspertas.

Pasak jo, esminis klausimas čia yra tas, kokiu lygiu Ukrainos vyriausybė ir, plačiau kalbant, visa visuomenė bus savo dėmesį išimtinai sukausčiusi ties rytinėje šalies dalyje vykstančiu konfliktu. Toks dėmesio sutelkimas, anot J. Forbrigo, gali nukreipti dėmesį nuo esminių reformų, kurių įgyvendinimo šalyje reikia jau dabar.

Kalbėdamas apie buferinės zonos naudą paprastiems civiliams gyventojams, gyvenantiems konflikto zonoje, J. Forbrigas teigė, kad tokiu atveju, jei paliaubų laikysis visos pusės ir tokia zona bus iš tikro sukurta, tai civiliams tai reikš bent jau tam tikrą taiką ir karo veiksmų bent laikiną nutraukimą.

„Civiliams gyventojams visa tai reikštų bent jau apšaudymų nebuvimą. Būtų atkurtos svarbiausios viešosios paslaugos, jie galėtų pasirengti žiemai bent jau taip, kad būtų įmanoma peržiemoti. Ypač svarbu yra užtikrinti vandens tiekimą ir šildymą. Tai taip pat turėtų sudaryti galimybes į šias teritorijas atgabenti tam tikrą humanitarinę paramą“, – kalbėjo J. Forbrigas.

Pokalbio pabaigoje jis pridūrė, kad veikiausiai visos konflikto pusės supranta, kad nepasiekus paliaubų, nesukūrus buferinės zonos ir neįtvirtinus bent trapios taikos, būtų sukelta tokia humanitarinė krizė, su kuria nepajėgtų susidoroti nei Ukrainos vyriausybė, nei separatistai, nei Rusija. O kalbama juk apie milijonus šiose teritorijose gyvenančių žmonių.

Pagal „Deutsche Welle“ parengė Donatas Puslys.

Bernardinai.lt

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top