Rytų Ukraina: Nepastebėtas karas Donbase

Jutta Sommerbauer | „Die Presse“ | 2014 m. spalio 8 d.

Paliaubos kol kas egzistuoja tik popieriuje. Ekspertai vėl baiminasi dėl atviros kovos rytų Ukrainoje. Abejones kelia tai, ar yra pakankamai suinteresuotumo mažinti įtampą.

Kijevas. Ar iš tiesų nutils Ukrainos armijos ir prorusiškųjų separatistų ginklai, Andrejus Lysenko savo kasdienėje spaudos konferencijoje „Ukrainos“ viešbutyje Kijeve apie tai neturėjo daug ką pasakyti. Bet rugsėjo 5 d. Minske paskelbto memorandumo dėl paliaubų nesilaikoma – ir Nacionalinės Saugumo Tarybos pirmininkas diena iš dienos pristato žurnalistams ilgą pažeidimų sąrašą. Taip pat ir vakar. Nors Ukrainos kariuomenė antradienio vakarą vėl paskelbė paliaubas, artilerijos sviediniais vėl buvo apšaudomas Doneckas. Vien Sčastje apylinkėse Ukrainos pozicijos buvo užpultos separatistų 20 kartų, trys kareiviai žuvo, penki buvo sužeisti. Separatistai teigė, kad jie nežinojo apie vakarykštį ugnies nutraukimą. Pasak JT, nuo rugsėjo 5 d. žuvo 330 žmonių.

Jau prieš keletą dienų Donecko oro uoste užsiplieskė aršios kovos. Ukrainos kariai laiko užėmę strategiškai svarbią poziciją – tai jų paskutinė prieiga į miestą. Ukrainiečių duomenimis, pakilimo takas gali būti naudojamas kaip ir anksčiau.

Nauju potencialiu kovų židiniu gali tapti Donbaso pietūs. Pasak Lysenko, šiame regione vyksta „karinių pajėgų pergrupavimas“, pastebima padidėjusi šnipinėjimo ir sabotažo veikla. Trečiadienį bataliono „Azovas“ vadas Andrejus Bilezkij pranešė, kad nepaisydamos paliaubų, prorusiškos grupuotės užėmė teritorijas priešais Mariupolį.

Paliaubų, kurių nesilaikoma, akivaizdoje, Ukrainoje daugėja kritikos ESBO stebėjimo misijai. Pagrindinis motyvas, kaip jį išsako Bilezkij: stebėsena yra neveiksminga, priešininkas padarė teritorinių laimėjimų. Tol, kol situacija vietoje yra tokia nepastovi, stebėtojams iš tikrųjų yra sunkumų veikti. Prezidentas P. Porošenko nori 1500 ESBO stebėtojų. Šiuo metu veikia Ukrainoje 300 stebėtojų, taigi dar nesiekia ir kovo mėnesį užsibrėžto 500 stebėtojų skaičiaus.

Remiantis dabartine situacija, Donbasui atrodo tikėtini trys scenarijai:

• Konfliktas toliau rusena. Šis scenarijus numato tolesnį status quo palaikymą: paliaubų pakenčiamai laikomasi, tačiau abi pusės vengia eskalavimo. Toks vertinimas grįstas tuo, kad nė viena pusė nesuinteresuota taikos plano sužlugdymu. Analitikas Volodymyras Gorbač iš Kijevo Euroatlantinio bendradarbiavimo instituto vertina, kad mažo intensyvumo konfliktas gali tęstis „iki pavasario“. Abi pusės gali, žinoma, šaltuosius mėnesius taip pat panaudoti kariniam pavasariniam puolimui parengti.

• Taikos procesas įgauna pagreitį. Minsko memorandumas vis dėlto įgyvendinamas. Konkretūs veiksmai būtų 30 km pločio buferinės zonos tarp kariaujančių pusių sukūrimas, kovų zonos demilitarizavimas, ESBO stebėtojų ir nepilotuojamų orlaivių vykdomas sienos stebėjimas. Taip pat Kijevas nori įvykdyti Donbase vietos rinkimus, kuriuose gyventojai išrinks savo atstovus. Planuojamų rinkimų data – gruodžio 7 diena. Kijevas tokiu būdu nori užkirsti kelią laipsniškam srities traukimuisi iš jo valstybinės sąrangos. Kol kas prorusiški regionų vadovai pasiūlymą atmetė. Jie jau numatė rinkimus lapkričio 9-ąją, kurioje bus išrinktas „Respublikos vadovas“ ir pavaduotojai. Kijevas atsisako pripažinti rinkimus, bet sukliudyti jiems jis negali.

• Eskalavimas pietuose. Trečiasis scenarijus, pasak V. Gorbač, yra rusų ar prorusiškų pajėgų puolimas dar prieš spalio 26-osios dienos Parlamento rinkimus Ukrainoje. Galima data: dienos apie spalio 15 d. Tokios operacijos tikslas būtų paimti svarbų uostamiestį Mariupolį ir sausumos koridoriaus į Krymą pramušimas. Nes Krymas žiemą, kai Kerčės sąsiauris tarp pusiasalio ir Rusijos žemyninės dalies užšąla, patirs sunkumų su tiekimu. Be to, vanduo bei elektros energija ateina iš Ukrainos. „Jei Putinas nepuls, jis turės dėl šių dalykų derėtis su Ukraina“, – sako V. Gorbač, kuris mano, kad kompromisai kelia grėsmę Putino „nugalėtojo įvaizdžiui“. Ir iš tikrųjų, eskalavimo logika kol kas pasiteisino. Jei įvyktų karinė operacija, P. Porošenko tektų atšaukti rinkimus. Jo taikos kursui, prieštaringai vertinamam vidaus politikos požiūriu, tai būtų pabaiga, kaip ir jo, kaip valstybės vadovo, autoritetui.

diepresse.com

Iš vokiečių kalbos vertė Linas Šalna ir Leonas Merkevičius

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top