Seimui antradienį atmetus „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos inicijuotas Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis siūlyta sušvelninti bausmes už korupciją, BNS paprašė šią iniciatyvą įvertinti „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovo Sergejaus Muravjovo. Jo pozicija vienareikšmė: reikia ne naikinti prekybos poveikiu sąvoką, o rasti papildomų įrankių už ją bausti.
„Šiuo metu yra kelios priemonės, kurios leidžia teisėsaugai skirti bent šiek tiek dėmesio prekybai poveikiu. Mano akimis, kaip tik turime kalbėti apie tai, jog įrankių tinkamai prižiūrėti ir bausti už prekybą poveikiu reikia daugiau. Yra atėjęs laikas peržiūrėti, keisti Lobistinės veiklos įstatymą“, – antradienį BNS sakė S.Muravjovas.
Be to, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas mano, kad dabar lobistinė veikla Lietuvoje suprantama netinkamai. „Lobistinės veiklos įstatymas šiuo metu neveikia, nes lobistinės veiklos apibrėžimas, taikomas Lietuvoje, yra per siauras. Reikia iš esmės peržiūrėti ir apsispręsti, ką laikome lobistais, ir skirti daugiau dėmesio žmonių, kurie gali daryti įvairią įtaką, stebėsenai“, – tvirtino S. Muravjovas.
Būtent todėl dabar oficialiai registruotų lobistų skaičius neatspindi tikrovės – iš viso jų registruota 30 ir tik tuzinas atsiskaito už savo veiklą. „Dažniausiai mes nežinome, kas daro įtaką sprendimams Lietuvoje, ir nežinome, ar ta įtaka yra teisėta“, – kalbėjo S.Muravjovas.
Pasak „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovo, bet kokia tinkamai neapibrėžta veikla sukuria piktnaudžiavimo riziką.
„Dažnai nežinome, su kuo susitinka mūsų politikai ar valstybės tarnautojai, ir tai sukuria grėsmes, kad kartais susitikę su kokių nors interesų grupių atstovais jie gali priimti sprendimą, kuris yra palankus tai įtakos grupei, o ne viešajam interesui“, – teigė S.Muravjovas.
Tiesos.lt primena, šiuo metu Baudžiamajame kodekse numatyta, jog tas, kas siekdamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais ir t.t. paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar valstybės tarnautoją, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus, tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 4 metų.
Taip pat Baudžiamasis kodeksas numato, kad tas, kuris susitarė priimti kyšį, arba jo reikalavo arba provokavo, priėmė, pažadėjęs paveikti atitinkamą instituciją ar valstybės tarnautoją, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
Pagal V.Vasiliausko siūlymą, kuriam praėjusį ketvirtadienį Seimas po pateikimo pritarė, sankcijos grėstų tik tam asmeniui, kuris veikdamas tokiomis sąlygomis davė kyšį arba jį priėmė, o sąvokos „tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti“ ir „tiesiogiai arba netiesiogiai pažadėjo ar susitarė priimti kyšį“ būtų išbrauktos.
Straipsniai dėl kyšininkavimo ar papirkimo nekeičiami, t. y. valstybės tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys ir toliau būtų baudžiami už kyšio ėmimą, susitarimą jį imti, o valstybės tarnautojus papirkti siekę asmenys – už susitarimą, pažadą, siūlymą duoti kyšį.
Taip pat parlamentaras siūlo švelninti bausmes tarpininko kyšininkavimo atveju davus ar paėmus didelės vertės (daugiau kaip 250 MGL, t.y. maždaug 32 tūkst. litų) kyšį. Šiuo metu už tai baudžiama laisvės atėmimu iki septynerių metų, o V.Vasiliauskas tarp sankcijų siūlo įtraukti baudą, laisvės apribojimą, areštą.
Dar būtų braukiama nuostata, kad už šias veikas būtų baudžiamas juridinis asmuo.
Kaip pabrėžė S. Muravjovas, žinant, kad šiuo metu V. Vasiliausko atstovaujama partija „Tvarka ir teisingumas“ minima ikiteisminiame tyrime, susijusiame su prekyba poveikiu, tokie pasiūlymai vertintini kritiškai.
„Manau, kai politikas nusprendžia siūlyti tokius dalykus, jis turi daryti tai atskaitingai, pagrįstai ir aiškiai suvokdamas savo, kaip politiko, atsakomybę. Pono Vasiliausko siūlymas apsunkintų kovą su korupcija ir padarytų teisėsaugos darbą sudėtingesniu. Būtų lengviau veikti neskaidriai, ir realiai mes grįžtumėme atgal“, – sakė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas.
Antradienio rytą minėtą projektą svarstęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas padarė pertrauką ir nutarė dėl V.Vasiliausko pataisų kreiptis į Vyriausybę, kad ši pateiktų savo išvadą.
Taip pat Seimas nutarė sudaryti Lietuvos Respublikos Seimo laikinąją tyrimo komisiją dėl sutikimo LR Seimo narį R. Ručį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę. Komisijos pirmininku paskirtas Darbo partijos atstovas Kęstutis Daukšys. Komisija tyrimą turės atlikti iki 2015 m. kovo 18 d. Balsavimo rezultatų ieškoti ČIA.
Skelbiame ir Seimo narių, kurie savo parašu parėmė V. Vasiliausko iniciatyvą dėl Baudžiamojo kodekso 226 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2592 įtraukimo į Seimo gruodžio 18 posėdžio darbotvarkę, sąrašą (projektui pritarė 26 socialdemokratų frakcijos nariai, 6 partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos nariai, 9 Darbo partijos frakcijos atstovai, 5 Lenkų frakcijos nariai, 1 Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovų, 5 konservatoriai, 7 mišrios grupės nariai).
Daugiau apie šias politinės korupcijos apraiškas Seime skaitykite kitoje Tiesos.lt publikacijoje:
„Mafija atrodo taip“, – P. Urbšys apie R. Pakso pastangas švelninti atsakomybę už korupciją
