Sąrašas, kuriam neleista išnуkti

Gesa Gottschalk | „Geo“ | 2015 (5/15)

Vis besikeičiantys Graikijos finansų ministrai nuo 2010-ųjų tikrina maždaug 2000 asmenų, kurie galbūt vengė mokėti mokesčius. Jokio rezultato. Tada vienas žurnalistas paskelbia visas pavardes. Ir lieka kalčiausias!

Sąrašas, dėl kurio žurnalistas Kostas Vaxevanis atsidurs teisme, darytas 2007 metais Šveicarijoje. Banko HSBC Ženevos padalinio darbuotojas pavagia duomenis su tūkstančiais pavardžių užsieniečių, turinčių sąskaitas šioje institucijoje. Kai kurie jų tokiu būdu norėjo nuslėpti pinigus nuo savo valstybės – bent taip susipažinusi su duomenimis įtaria tuometinė Prancūzijos finansų ministrė Christine Lagarde. Ji išrūšiuoja pavardes pagal šalis ir 2010-aisiais išsiunčia galimų mokesčių vengėjų sąrašus kolegoms britams, vokiečiams ir graikams.

Graikijai skirtas sąrašas, įrašytas į kompaktinį diską, perduodamas ambasadai Paryžiuje.

Tada jis dingsta. Kai kitos sąrašus gavusios Europos šalys ima aiškintis situaciją, Graikijos finansų ministras tvirtai laikosi pozicijos, kad sąrašas buvo gautas neteisėtais būdais, todėl yra nelegalus. Taigi ministras jokių veiksmų nesiima.

Graikijos vyriausybės keičiasi, jos vykdo ES ir pirmiausia Vokietijos skatinamą griežtą taupymo programą – apkarpo pensijas ir padidina mokesčius. Krizė trunka jau trejus metus, naktimis žmonės uždūsta nuo smalkių savo namuose, nes stinga pinigų šildymui ir jie naudoja anglis. Auga savižudybių ir depresijų skaičius. 2012 metų vasarą ultradešinioji partija „Auksinė aušra“ Parlamento rinkimuose surenka beveik septynis procentus. Daugiau kaip pusė jaunuolių yra bedarbiai, žmonės maisto ieško šiukšlynuose, įtariama, kad visuomeninei televizijai draudžiama rodyti benamius.

O kažkur snaudžia dokumentas su tūkstančiais pavardžių graikų, galbūt nuo valstybės nuslėpusių šimtus milijonų eurų.

Finansų ministras Giorgas Papakonstantinou nusikopijavo kompaktinio disko turinį į atmintuką tik 2011 metais, baigiantis kadencijai, perdavė ją Finansinių nusikaltimų tarnybai ir esą paprašė atlikti tyrimą. Papakonstantinou įpėdinis Evangelas Venizelas nusikopijavo sąrašą iš pareigūnų, įsidėjo į kišenę, parsinešė namo ir vėl beveik nieko nenuveikė. Per dvejus metus pasikeičia trys vyriausybės, keturi finansų ministrai, bet niekas neparagino mokesčių inspektorių ir prokurorų imtis aktyvesnių veiksmų.

„Tarsi tai būtų paprasčiausias muzikinis kompaktinis diskas“, – stebisi Kostas Vaxevanis. Šis žurnalistas išgyveno daug pavojų. Graikijos televizijai jis rengė reportažus iš Bosnijos, būdamas Irake palydoviniu telefonu nuo viešbučio stogo skambino savo mažajam sūnui pasveikinti gimtadienio proga (kaip tik tuo metu, kai laukė amerikiečių atakos). Jis mėgsta dramatizmą, jis gali pripasakoti istorijų, gali sąmojingai ir raiškiai rašyti. Jam patinka patosas, stori teptuko potėpiai, ryškios spalvos. Jo pasaulis kupinas grėsmingų tipų, godžių verslininkų, korumpuotų politikų, nesąžiningų slaptųjų tarnybų agentų. Jis ėmė interviu iš Libijos lyderio Muammaro al-Gaddafi, taip pat serbo Radovanio Karadžičiaus.

Kai kam Kostas Vaxevanis yra vienas iš nedaugelio Graikijos tiriamosios žurnalistikos atstovų, nepavargstantis kovotojas už spaudos laisvę, drąsiai besipriešinantis galingiesiems. Kiti jį laiko keistuoliu, visur matančiu neegzistuojančias šmėklas. Kad ir kaip ten būtų, neginčijama tai, kad šis žmogus paskelbė Lagarde sąrašą.

Kostas Vaxevanis nemezga draugysčių. Vienam garsiam ortodoksų dvasininkui, esą įsivėlusiam į nekilnojamojo turto skandalą, ir jo vienuolynui žurnalistas turėjo net sumokėti 10 000 eurų už orumo įžeidimą ir, kaip nutarė teismas, melagingos informacijos skelbimą.

Verslininkams ir politikams nuolat užkliūva jo straipsniai. Tačiau ne visi kovoja teisėtais būdais. 2012 metų vasarą vienas tinklaraštis įkėlė kvito, kurį esą Vaxevaniui išrašė Graikijos slaptoji tarnyba, nuotrauką. Kvite nurodyta kvapą gniaužianti 50 000 eurų suma. Tai turėtų reikšti, kad tariamai nepaperkamas žurnalistas ima kyšius už šnipinėjimą.

Vos po keturių mėnesių vieną naktį Vaxevanį pažadino aršus sarginės kalės Pyrrhos lojimas – ji stovi lauke už durų, bet gilyn į sodą neina. Žurnalistas tyliai išsėlino ir, pamatęs keletą vyrų savo teritorijoje, iškviečia policiją. Vaxevanis įsitikinęs, kad įsibrovėliai ketino susidoroti.

Istorija, kad ir kaip mums patiktų dramatizmas, skamba tarsi pasaka. Ji primena fantazijas vyro, neseniai išleidusio trilerį apie Rytų Vokietijos valstybės saugumo ministerijai dirbantį graikų agentą ir šiuo metu rašančio knygą, kuria siekiama įrodyti dalyvavimą beveik visuose šiuolaikinės Graikijos istorijos įvykiuose.

Tačiau po nesėkmingo užpuolimo sode viena moteris Vaxevaniui pranešė iš tikrųjų suklastojusi 50 000 eurų vertės slaptosios tarnybos kvitą ir perdavusi jį draugiškiems žurnalistams. Moteris paliudijo ir buvus grupuotę, kuri ketino jį nutildyti.

Dabar šeši vyrai teisiami dėl rengto pasikėsinimo į gyvybę ir narystės nusikalstamoje organizacijoje.

Tai ne vienintelis atvejis. Kiti Graikijos žurnalistai taip pat sulaukė grasinimų nužudyti. Vieną jų 2010-aisiais nušovė, skelbiama, kairiųjų teroristų grupuotė. Visuomenė, kurioje, rodos, galima žudyti žurnalistus, politikai, kurie dėl nepatikusio straipsnio tą pačią akimirką reikalauja teisingumo – visiškai nepanašu į Vakarų demokratiją. Tačiau 2012 metų spalio mėnesį atsirado galimybė įvertinti, kokia iš tikrųjų yra Graikijos spaudos laisvės padėtis. Nes tada veiksmų prieš atkaklųjį įkyruolį, demaskuotoją Kostą Vaxevanį ėmėsi pati valstybė.

Kai televizija nutraukė tiriamosios žurnalistikos laidą „Pandoros skrynia“ transliavimą, Kostas Vaxevanis nusprendė investuoti 5000 eurų ir leisti žurnalą „Hot Doc“.

Žurnalas plonas, užtat paantraštė skelbė: „Tikroji tiesa. Žurnalistika, kokia turėtų būti iš tikrųjų“ Niekas (net geriausi draugai) negalėtų pasakyti, kad Vaxevaniui būdingas perdėtas kuklumas.

2012-ųjų rugsėjo mėnesį Didžiosios Britanijos dienraštis „Financial Times“ užsiminė apie Lagarde sąrašą. Kol įtakingi Atėnų asmenys ginčijosi, kas, kada ir kokią laikmeną turi, ką nukopijavo ir ką perdavė kitiems, išleidžiamas 13-asis „Hot Doc“ numeris. Juodame viršelio fone matyti skeptiškai besišypsanti ponia Lagarde, raudonos spalvos atmintukas ir pažadas: „Visos pavardės. Lagarde sąrašas“.

Devyniolikoje puslapių skelbiamos 2059 graikų pavardės ir jų profesijos. Garsenybės ir nepažįstami asmenys, politikai ir jų giminaičiai. Pinigų sumos nenurodytos, taip pat neatskleista, kada buvo atidaryta ar uždaryta sąskaita. Tačiau kiekviena pavardė kelia klausimų. Kodėl pinigai laikomi Šveicarijoje? Kaip apskritai iš paprastutės profesijos galima taip prasigyventi, kad net kyla noras ką nors slėpti ar sukčiauti?

Panagiotis L. – dantų gydytojas;
Eleni K. – namų šeimininkė ir pensininkė;
Dimitrias T. – studentas;
Giorgias F. – žurnalistas.

Kostui Vaxevaniui grįžus namo, žurnalas jau buvo išplatintas, tik dar neišdėliotas spaudos kioskų vitrinose. Prie jų susitelkia gausus būrys valstybės apsaugos ir policijos pareigūnų. Pagaliau į Lagarde sąrašo reikalus įsitraukia ir Graikijos teisėsaugos institucijos. Bet sujudimas kilo ne dėl galbūt mokesčius mokėti vengiančių asmenų, o dėl vyro, viešai paskelbusio jų pavardes.

Taip prasidėjo metai, kuriuos Vaxevanis pavadino pragariškais. Praėjus keletui dienų nuo suėmimo vyras apkaltinamas pažeidęs privatumą. Jam gresia dveji metai nelaisvės.

„Tai nebuvo paslapties atskleidimas, – sakė žurnalistas Dimitris Trimis. – Tai viešasis interesas.“ Jis liudijo Vaxevanio naudai, organizavo paramą iš užsienio, į procesą įtraukė britų Nacionalinės žurnalistų sąjungos vadovus. Ant Trimio biuro sienos kaba etikos kodeksas. Svarbiausia šio kodekso eilutė skamba taip: „Žurnalistas visada gina spaudos laisvę.“

Kai vyko Kosto Vaxevanio teismo procesas, Dimitris Trimis buvo Atėnų žurnalistų sąjungos, kuri Graikijoje yra viena įtakingiausių žurnalistų sąjungų, pirmininkas. Bedarbis kairysis redaktorius. Į tarybą jis buvo išrinktas todėl, kad neatsirado nė vieno, norinčio eiti šias pareigas.

Graikijoje sutapo žiniasklaidos ir skolų krizė, daugelis turtingų laivų savininkų ir kitų stambių verslininkų, kurie tradiciškai finansavo laikraščius, ėmėsi pelningesnių sričių. Kaip visiems kitiems, taip ir žurnalistams atėjo blogi laikai – žmonės atleidžiami iš darbo, redaktoriams mažinami atlyginimai.

Spaudos laisvės indekse, kurį kiekvienais metais paskelbia organizacija „Reporteriai be sienų“ Graikija užima 99 vietą, žemesnę negu Kosovas ir Albanija. Nuo krizės pradžios 2009-aisiais šalis žemyn smuko 50 pozicijų. Tai susiję su ekonomikos, politikos ir spaudos problemomis, grasinimais nužudyti žurnalistus. Taip pat su Kosto Vaxevanio reikalais.

Iš pradžių – 2012-ųjų rudenį – jis išteisinamas. Tačiau netrukus prokuratūra pateikia apeliacinį skundą. Laukdamas naujo nuosprendžio jis toliau dirba Aniksio priemiestyje esančiuose savo namuose.

Vaxevanis pasakoja, kad „Hot Doc“ ėmė sulaukti daugybės skambučių, per savaitę gaudavo vokų su skundais. Kiekviename žurnale redakcija esą atskleisdavo keletą skandalų. Maždaug 30 kartų prokuratūrai teko pradėti tyrimą remiantis „Hot Doc“ medžiaga. Tačiau parlamentas visada laiku priimdavo kokį įtariamuosius apsaugantį teisės aktą arba nusikalstamoms veikoms sueidavo senaties terminas.

Dėl to, kad Parlamento padedama vyriausybė dažnai per keletą dienų išleidžia didžiulius įstatymų paketus, skundėsi ir Dimitris Trimis. Ir tai vykdavo daugiausia vasarą, kai visi (kurie dar gali sau tai leisti) sostinės gyventojai išvykdavo atostogauti į salas. Nei parlamentarai, nei žurnalistai tokiu metu neturėdavo laiko skaityti įstatymų projektų, jau nekalbant apie jų vertinimą.

2013-ųjų pabaigoje Kostas Vaxevanis galutinai išteisinamas. Taip pat paaiškėjo, kad jis paskelbė toli gražu ne visas pavardes – toje dokumento versijoje, kurią nusikopijavo į atmintuką, trūko pavardžių trijų asmenų – visi jie finansų ministro giminaičiai.

Nei Papakonstantinou, nei Venizelas iki tol nebuvo apkaltinti delsę imtis veiksmų ar slėpę sąrašą. Tik atleistas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovas. O Kostas Vaxevanis turi būti laikomas spaudos laisvės pavyzdžiu. Vadinasi, šis žmogus gali nebaudžiamas rašyti viską, ką tik panorės. „Bet ne tai svarbiausia, – sako jis. – Svarbiausia ne tai, kad aš galiu daryti bet ką. Reikia, kad žurnalistai netrukdomi galėtų dirbti savo darbą.“

„Per tuos pragariškus metus sulaukdavau skambučių“, – sako Vaxevanis. Tai buvo kolegos žurnalistai, kurie jį tikino palaikantys. Tačiau nei apie pareikštą ieškinį, nei apie išpuolį ar kaltininkų nuteisimą Graikijos spauda daug nerašė. Tai Vaxevanį labai įžeidė: „Jie gali mane laikyti keistuoliu, bet net jei būčiau pamišęs, vis tiek juk turėtų bent ką nors parašyti!“

2014-ųjų rudenį, praėjus dvejiems metams nuo tada, kai Vaxevanis paskelbė sąrašą, per vieną interviu Christine Lagarde prasitarė, kad sulaukė grasinimų nužudyti, kai prabilo apie mokesčių mokėjimo vengimą Graikijoje. Valdančioji partija Graikijos socialistų judėjimas (PASOK) per 40-ąsias metines ima byrėti dėl vidinių konfliktų, o rinkimuose surenka itin mažai balsų. Pirmą kartą sociologai pranašauja akivaizdų Graikijos radikaliosios kairiųjų koalicijos (SYRIZA) triumfą – ji 2014-aisiais laimėjo Europos Parlamento rinkimus. Jauna partija sutelkia būrį bendraminčių, kuriems esama padėtis tiesiog netinka. Tai marksistai, globalizacijos kritikai, buvę PASOK nariai, realistai ir fundamentalistai, ekscentrikai ir utopistai. Partija pridalijo daug drąsių pažadų ir reikalavimų, pavyzdžiui, nurašyti bent dalį skolos ar atšaukti griežtą taupymo politiką.

Partijos violetinės spalvos vėliava guli susukta Dimitrio Trimio biure. Jo laikraštis, kaip ir Kosto Vaxevanio interneto svetainė „Hot Doc“, apie naująją politinę jėgą rašo palankiai.

Graikai jau netiki, kad krizė greitai baigsis. Jie taip pat netiki ir tradicinėmis partijomis. 2015 metų sausio pabaigoje daugiau kaip 36 procentus rinkėjų balsų gauna SYRIZA, o jos atstovas Alexis Tsipras nedelsiant paskelbiamas naujuoju premjeru. Prieš pusę metų apsilankęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje pareigūnams jis pateikė konkretų klausimą: „Kokie šios bylos, kuriai po vienų metų įsigalios senaties terminas, tyrimų rezultatai?“.

Atsakymas skambėjo taip: „Iš 2062 Lagarde sąrašo pavardžių tarnyba išsamiau patikrino 25.“

Ar šalyje iš tiesų gali išnykti korupcija, jei SYRIZA paspartins tyrimus? „Laikas parodys, ar gerai dirba naujoji vyriausybė, – praėjus dienai po rinkimų atsargiai rašė Kostas Vaxevanis. Būti tos pačios nuomonės su valdančiaisiais? Jam tai nauja patirtis.

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
4 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Daug panašumų

Yra ir Lietuvoje.

ar yra Lietuvoje

nors 20 proc. panasus i graika, zurnalistas, nebijantis viesinti „didziuju” Lietuvos zmoniu banku saskaitas, ju aferas, vagystes ir t.t.? Juk su JE parama viskas baigiama uzciaupti!

Al.

Sušvelnintas Lietuvos variantas.

Antanas

Vagių variantai visur panašūs. Tik du žurnalistai Lietuvoje manau atlieka žurnalisto pareigą Tai „Laisvo laikraščio” gerb.redaktorius A. Drižius stebuklingai išlikęs nenužudytas ir „Karšto komentaro” redaktorė gerb. G. Gorienė neužmigdyta kavinėje.(Nemanau, kad nėra kitų labai gerų žurnalistų, bet jų nuomonės turi sutapti su tų nuomonėmis, kurių kėdėje jie sėdi) Visi kiti leidiniai manau priklauso savininkų „tiesai”,kurie dar priklauso kitų „tiesoms…..”

4
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top