Kastytis Braziulis | Alfa.lt
Lietuvos verslininkai, politikai, žurnalistai ir visi kiti – būkite budrūs, nes jus nepažeidžiant LR įstatymo gali šnipinėti ir prieš jus gali naudoti aktyviąsias žvalgybines priemones Lietuvos žvalgybos institucijos. Pagal Žvalgybos įstatymo nuostatas, jos gali sekti tuos asmenis, kurie, jų manymu ir supratimu, kelia grėsmę valstybei.
Lietuvoje prasidėjo dar vienas skandalas, susijęs su Valstybės saugumo departamentu (VSD). Tikrai gali pagalvoti, kad šią instituciją puola priešai, puola rusai ir visos kitos jėgos, kurios linki jai tik blogo. Tačiau tikrovėje viskas yra daug paprasčiau. VSD pats prisidirba. Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė, kad jiems trūksta išsilavinimo ir jie yra buki. Todėl problemos viena po kitos išlenda į viešumą.
KOKS VALSTYBĖS SAUGUMO DEPARTAMENTO VAIDMUO LIETUVOS AMBASADORIŲ SEKIMO SKANDALE?
PROKURORAI PRADĖJO TYRIMĄ DĖL ĮSLAPTINTOS URM INFORMACIJOS PAVIEŠINIMO PORTALE ALFA.LT
PREZIDENTĖS VYRIAUSIOJI PATARĖJA DEMASKAVO VALSTYBĖS SAUGUMO DEPARTAMENTĄ
Šį kartą Valstybės saugumo departamentas galimai yra susijęs su mūsų šalies diplomatų sekimu, telefoninių pokalbių pasiklausymu ir surinktos informacijos neteisėtu panaudojimu. Sakau, kad galimai, nors giliai dūšioje tikiu, kad tikrai diplomatų skandalas neatsirado iš dangaus ar iš Rytų, bet gimė jis čia, Lietuvoje, Vilniuje.
Šiame straipsnyje išsakysiu savo nuomonę apie šį skandalą ir atkreipsiu skaitytojų dėmesį į problemas, kurias iškėlė šis skandalas. Jos yra svarbios. Negalima jų palikti nuošaly. Jas būtina kuo greičiau spręsti, o jei paliksim, tai ir toliau juokinsime pasaulį naujomis istorijomis.
Kokiu pagrindu VSD sekė diplomatus? Diplomatai yra tokie patys žmonės kaip mes visi. Jie taip pat klysta, o kartais daro nusikaltimus. Taigi nebūtų nieko nuostabaus, jei šie diplomatai vykdė nusikalstamas veikas, o mūsų VSD jas laiku nustatė ir užkardė.
Įstatymai leidžia slaptai sekti žmogų. Kriminalinės žvalgybos įstatyme yra išdėstyti aiškūs ir konkretūs pagrindai. Asmenį galima sekti tuomet, kai yra gauta informacija apie jo daromą, padarytą ar rengiamasi daryti nusikaltimą. Asmuo yra įtariamas nusikaltimu. Manau, kad niekam klausimų nekyla. Visos nusikalstamos veikos yra detaliai aprašytos Baudžiamajame kodekse.
Žvalgybos įstatyme yra nurodyti kiti pagrindai. Pagal įstatymą, VSD gali sekti žmogų, kuris nedaro, nedarė ir nesirengia daryti nusikaltimo. VSD nesivadovauja Baudžiamuoju kodeksu. VSD pati sprendžia, kada ir ką sekti, kada ir kieno atžvilgiu pradėti tyrimą. Jeigu Baudžiamajame kodekse yra nurodytos konkrečios veikos, tai Žvalgybos įstatyme yra parašyti tik bendri žodžiai: grėsmė, pavojus, rizikos veiksniai. Problema yra ta, kad patys saugumiečiai sprendžia, kas ir kokią grėsmę ar pavojų kelia. Kaip jie tai daro, sunku pasakyti. Pagal savo supratimą ir matymą arba pagal kažkieno susapnuotus sapnus, arba Dievas jiems pakužda, ką ir kada sekti. Nepatikrinsi – VSD veiklos tinkamo kontrolės mechanizmo nėra.
Daugiau skaityti ČIA.
