DELFI.lt
Seime sparčiai artėja klausimo dėl tos pačios lyties asmenų partnerystės įteisinimo svarstymo valanda. Jau dabar akivaizdu, kad visuomenėje ir Seime politinio klimato kaitra dėl vienos lyties asmenų šeimos santykių įteisinimo kyla į neregėtas aukštumas.
Lietuvos Vyskupų Konferencija paragino valdančiuosius nekeisti „šeimos ar santuokos sampratos“, gerbti „prigimtinį lyčių papildomumą“, išsaugoti „natūralų šeimos pobūdį“, kuris sudaro „konstitucinį visuomenės ir valstybės pagrindą“.
Jau turime ir šios politinės įtampos aukų. Pranciškonas brolis Paulius Vaineikis, socialiniuose tinkluose LGBT bendruomenės asmenis pavadinęs „iškrypėliais“, buvo atleistas iš Kretingos Pranciškonų gimnazijos kapeliono pareigų.
Suprantama, kad ir kokias aistras visuomenėje bekurstytų delikati lyčiai neutralios partnerystės idėja, Seimo nariams būtina galvoti, kaip padaryti, kad šios partnerystės ar kitos aktualijos – Stambulo konvencijos ratifikavimo temų svarstymas Seime, neišklystų iš Lietuvos Konstitucijoje įtvirtinto demokratinio problemų sprendimo kelio.
aigi, nekurstydami piktų kalbų, pabandykime savęs ir kitų paklausti, kodėl taip svarbu vienos lyties asmenims kurti šeimą? O taip pat kokiu pagrindu vienos lyties asmenys, gyvenantys bendrą gyvenimą, gali ar galėtų turėti teisę reikalauti, kad valstybė pripažintų tokį gyvenimą šeima? Labai trumpą ir aiškų atsakymą pateikia patys vienos lyties partneriai. Aurelija Paunksnė Ignotė, gyvenanti su savo partnere Dovile, paaiškina: „…žmogus turi teisę tuoktis su tuo, ką jis myli, nepaisant to, kokios jis spalvos, religijos ar lyties“ (žr. ČIA).
Lemtingas argumentas, kaip matome, yra meilė. Meilė būtent tos pačios lyties partneriui kaip ir tu. Myli, vadinasi turi teisę būti ir gyventi su tuo, ką myli.
Ar meilės fenomenas tikrai yra svarus argumentas, kad meilės jausmą tarp tos pačios lyties asmenų galima būtų paskelbti vienos lyties asmenų santuokos konstitucinio įteisinimo pagrindu? Amerikos Aukščiausiasis Teismas sprendžia, kad taip. Byloje Obergefell Et Al. v. Hodges Teismas pažymėjo, kad vienos lyties asmenų sprendimas tuoktis yra „jų intymus pasirinkimas, kuris apibūdina personalinį identitetą ir įsitikinimus (beliefs)“ (žr. ČIA).
Tie, kuriuos užvaldė meilės magija kitam asmeniui, gerai žino, kad kai myli, tai ne tavo protas valdo tave, o gilus mylimojo ilgesys ir jo atsako troškimas, ir kad tavo meilės intymus jausmas kitam žmogui yra nepavaldus jokiam pašalinių asmenų (artimųjų, draugų) atkalbinėjimui ar valstybės leidimams-draudimams. Ir vis dėlto, kodėl žmogaus egzistencijoje yra tiek svarbu mylėti Kitą žmogų ir būti su juo nedalomoje vienoje šeimoje? Ar nėra įmanomas gyvenimas be meilės ir be neišskiriamo gyvenimo partnerio? Juk galima nugyventi ir vienišiaus gyvenimą…
Filosofai kalba, kad žmogui tikrai yra beveik nepakeliama našta visą gyvenimą išlikti vienam. Ir visai kas kita, kai savo vienatve dalijiesi su Kitu, taip pat nuo vienatvės bėgančiu žmogumi. Absoliuti dauguma žmonių pasakys, kad taip kalbantys filosofai yra visiškai teisūs. Žmogaus gyvenimo filosofija ir yra atrasti savo Kitą ir su juo neišskiriamai kartu žengti į nenuspėjamą ateitį.
Bet ar čia gali būti svarbu, kad tas Kitas, kurį be galo myli, yra kitos lyties nei tu, arba tos pačios lyties, kaip ir tu? Ką gi apie tai pasakytų filosofai ar gyvenimo filosofija?
Straipsnio tęsinį skaitykite DELFI.lt portale ČIA.