slapenas.lt
Tęsinys. Pirmąją dalį skaitykite ČIA, antrąją – ČIA.
Po pirmųjų straipsnių publikavimo, kai kurie klausė, kodėl rašau apie problemas su migrantais ir teroristais, kodėl „gąsdinu“ žmones tuo, kas kol kas vyksta ne Lietuvos teritorijoje? Atsakymas paprastas – tik suvokdama problemos sudėtingumą, pilietinė visuomenė sugebės padaryti taip, kad šios problemos liktų už Lietuvos ribų. Priešingu atveju pavėluotas reagavimas ir kultūrinis šokas gali virsti niekam nenaudinga „islamofobija“ ar „migrantofobija“.
Nereikia jokių fobijų, kurias mums primeta islamistai. Tačiau nereikia ir „lietuvių fobijos“ – mes privalome žinoti tiesą ir suprasti, kaip panašias problemas sprendžia kitų šalių piliečiai. Kaip sakoma, protingas mokosi iš svetimų klaidų, o …
Būtent todėl Lietuvos piliečiai turi žinoti ne tik apie „putiniško režimo“ grėsmes, bet ir iš teroristų pusės. Viena iš žodžio „džihadas“ reikšmių yra „pastanga“. Ir jei mums jau paskelbė „džihadą“, tai mes irgi privalome dėti pastangas, kad blaiviai išaiškintume problemų esmę ir išmoktume ne tik atpažinti ir atskirti taikų, nuosaikų islamą nuo radikalaus bei pavojingo islamizmo, bet ir sugebėtume apginti savo interesus bei savo vertybes.
Jau Lietuvoje
Kaip pranešė Didžiosios Britanijos leidinys „Mirror“ 2015 lapkričio 25 dieną, teroristinė organizacija „Islamo valstybė“ vėl grasina Vakarų pasauliui. Vaizdo įraše rodomos daugybės šalių, kurias islamistai esą laiko priešėmis, vėliavos, o tarp jų – ir Lietuvos.[1] Suprantama, kad mes galime save įtikinti, kad visa tai tik propaganda ir mūsų šalis nėra svarbi islamistams, kitaip nei Prancūzija ar Vokietija.
Gali būti, kad kai kam kils noras apskųsti islamistų propagandistų veiksmus teigiant, kad esame maži ir su niekuo nekariaujame ir visus mylime. Tik abejoju, ar tai įtikins islamistus. Jų manymu, mes seniai dalyvaujame operacijose prieš islamistus: Irake, Afganistane, kaip ir Vakarų koalicijoje prieš „Islamo valstybę“ – apie tai dažnai kalba mūsų Prezidentė: „Norėčiau priminti, kad yra sukurta vadinamoji Vakarų koalicija, kuri kovoja su ISIS, ir joje dalyvauja Lietuva“, – Palangoje po tradicinio trijų Baltijos šalių prezidentų susitikimo žurnalistams sakė D. Grybauskaitė. O naivus bejėgiškumas, kaip ir „Stokholmo sindromas“, dar nieko neišgelbėjo nuo užpuolimo.
„Islamo valstybės“ veiklos modelis ragina teroristus kovoti ten, kur jie gyvena. Tai reiškia, kad kiekvienas, kuris mano, kad koalicijos prieš „Islamo valstybę“ narys turi būti nubaustas, gali savarankiškai organizuoti teroro aktus ten, kur ir kada jiems pasirodys tikslinga. Po teroro aktų Paryžiuje, radijo stoties „Prancūzijos radijas“ (RFI) ekspertai pažymi, kad „teroristai pakeitė taikinius. Dabar jų taikiniais tapo bet koks objektas ir bet kuris asmuo. Kodėl? Amedi Kulibali (Amedy Coulibaly), įvykdęs kruviną teroristinį aktą Paryžiuje šių metų sausio mėnesį, aiškino: „Jūs mokate mokesčius ir balsuojate rinkimuose. Todėl jūs atsakingi už savo valdžią. Jūs – „netikėliai“, jūsų kraują galima pralieti. Jus galima žudyti“.“ [2]
Prieš tai publikuotuose straipsniuose (Džihadas Lietuvoje? (I) ir (II)) pristačiau saugumo specialistų nuomonę apie dviejų tipų migraciją. Laikas įrodė, kad ši tema aktuali. Teroro aktų Paryžiuje tyrimas atskleidė ne tik jame dalyvavusius ES pilietybę turinčius džihadistus-migrantus, kurie buvo apmokyti teroristų stovyklose Sirijos teritorijoje, bet ir naujos migrantų bangos atstovus. Nors ir dabar atsiranda teigiančių, kad tarp teroristų nebuvo naujų migrantų, pateikiu lapkričio 16 dieną RFI paskelbtą pranešimo citatą, kai Paryžiaus prokuroras Fransua Molins‘as (François Molins) pareiškė apie nustatytus „sutampančius pirštų anspaudus vieno iš mirtininko su antspaudais, kurie buvo paimti, tikrinant dokumentus šių metų spalio mėnesį Graikijoje“.[3]
Po publikacijos „Džihadas Lietuvoje? (II)“, kurioje rašiau apie Latvijos specialiųjų tarnybų aktyvią veiklą, dabar ir Lietuvoje galima pastebėti tam tikrų teigiamų poslinkių suvokiant problemos esmę. Štai pagaliau Valstybės saugumo departamentas (VSD) pranešė, kad „dėl terorizmo Lietuvoje stebima 50 asmenų“. [4]
Daug ar mažai? Paskutinį teroro aktą Paryžiuje, nunešusį 130 žmonių gyvybes, įvykdė aštuoni teroristai, kurių dalį stebėjo Prancūzijos specialios tarnybos. „Su tuo nieko nepadarysi“, – France-Presse agentūra pateikia buvusio kontražvalgybos vadovo Aleno Šuet (Alain Chouet) žodžius. „Jūs niekada negalėsite sutrukdyti aštuonių ryžtingai nusiteikusių vyrų, baigusių mokymus užsienyje ir atsiųstiems čia veikti, veiksmams.“ [2]
Net jei teroristinio akto grėsmė nedidelė, sunku įsivaizduoti, kad 50-ties žmonių atsiradimas Lietuvoje atsitiktinis ir jie sėdi „rankas sudėję“.
Ekspertas: grįžę džihadistai – tiesioginė grėsmė visuomenei
Dar šių metų sausio mėnesį vokiečių policijos konsultantas, islamistinio terorizmo ekspertas, išeivis iš Beiruto (Beirut/Libanon) Marvan Abu Taam (Dr. Marwan Abou-Taam), duodamas interviu Deutsche Welle (DW), įspėjo, kad didžiausias pavojus kyla dėl džihadistų, gavusių kovinės patirties Sirijoje ir Irake.
Pateikiu fragmentus iš šio interviu (pabraukimai mano – S.L.). [5]
„DW: Kodėl džihadistai, kariavę „Islamo valstybės“ grupuotėse, sugrįžę į Vokietiją ir kitas europietiškas šalis, laikomi pačiais pavojingiausiais potencialiais teroristais?
Marvan Abu Taam: Problema ta, kad jie iki tol jau buvo patys radikaliausi, dar prieš išvykdami kariauti. … jie buvo kupini neapykantos vakarietiškam gyvenimo būdui dar prieš kelionę į Artimuosius Rytus. O ten susidūrė su mirtimi, matė lavonus ir, tikėtina, net patys žudė. Jie išpažįsta radikalią ideologiją, o tuo pačiu yra psichologiškai traumuoti ir išmokę naudotis ginklais. Net jei jiems nekeliamas uždavinys vykdyti teroro aktus, jie pavojingi, nes nepasiduoda kontrolei. Ir yra grupė, kuri, sprendžiant pagal viską, ir grįžta turėdami tikslą perkelti džihadą į Europą, į vakarietiškas visuomenes. Šie žmonės itin pavojingi, todėl kad jie jau planuoja teroro aktus.
DW: Ar saugumo organai pajėgūs kovoti su šia grėsme?
Marvan Abu Taam: Sunku vertinti situaciją. Yra džihadistų, kariaujančių Artimuosiuose Rytuose, tačiau kol kas nepakliuvusių į saugumo organų akiratį. Štai ši grupė, kuri sugebėjo slapta išvykti iš Vokietijos ir sugrįžti, veikia pogrindyje. Tai – tiesioginė grėsmė mūsų visuomenei.
DW: Konstitucijos apsaugos žinyba įvardino 550 islamistus, išvykusius kariauti į Siriją ir Iraką. Ar realūs skaičiai didesni?
Marvan Abu Taam: Pogrindinė grupuotė, apie kurią mes nieko nežinome, greičiausiai, gerokai didesnė nei ta, kuri jau stebima. Prasibrauti į Siriją gerokai lengviau, nei, pavyzdžiui, į Afganistaną. Galima nuskristi į Turkiją, kur vyksta turistų srautai. Kas po to nustatys: atskrido atostogoms ar slapta kirto sieną su Sirija?
DW: Ar žinomi konkretūs atvejai, kai džihadistai grįždavo su užduotimi?
Marvan Abu Taam: Pamenate teroro aktą Briuselio muziejuje praeitų metų gegužės mėnesį? Teroristas buvo Prancūzijos pilietis. O Sirijoje jis ne tik kariavo. Jis, pasak mačiusiųjų liudijimų, dalyvavo pagrobiant prancūzų įkaitus. Jis tikslingai kariavo prieš Prancūziją. Galima manyti, kad jis būtent todėl ir sugrįžo į Europą, kad įvykdytų šį teroro aktą. Pas mus, Vokietijoje, buvo teroristinė grupuotė – jie grįžo iš Afganistano su užduotimi įvykdyti teroro aktą Vokietijoje. Taip kad pavyzdžių yra.
DW: Ar padidės pavojus, jei „Islamo valstybės“ teroristai apleis savo pozicijas?
Marvan Abu Taam: Trumpalaikėje perspektyvoje – tikėtina. Aš manau, kad „Islamo valstybės“ strategai tikslingai kreips teroristus į Europą. Negalima užmiršti esminių skirtumų nuo „Al Qaedos“. Ji teikė pirmenybę arabų teroristams iš Persijos įlankos šalių. Prisiminkite teroro aktą JAV 2001 metais – nė vienas iš teroristų neturėjo europietiškų pasų. O tarp Sirijos ir Irako džihadistų daug etninių vokiečių ir prancūzų arba jaunų žmonių iš migrantų šeimų, kurie, deja, yra Europos šalių piliečiai. Jiems kur kas paprasčiau sugrįžti į tas šalis, ypač jei jie išvykdami, nepateko policijos akiratin.
DW: Ar vakarietiškų šalių dalyvavimas kovoje su „Islamo valstybe“ sustiprino teroro aktų grėsmę Europoje?
Marvan Abu Taam: Aš manau, kad taip. Iš kitos pusės neverta užmiršti, kad „Al Qaeda“ ir jos pasekėjai iš „Islamo valstybės“ jau seniai pakvietė rengti teroro aktus visame pasaulyje. Grėsmė išaugo, tačiau egzistuoja ji jau seniai.“
Iš šio interviu galima padaryti liūdną išvadą, kad šiuolaikinė visuomenė susidūrė su problema, kurios neįmano kontroliuoti. Priešas išorėje, priešas viduje ir visiška laisvė judant. Apie tai ir kalba islamistinio terorizmo specialistas iš Prancūzijos Matjo Gider (Mathieu Guidère) 2012 metais interviu „Islamistinė grėsmė Prancūzijai iš vidaus?“, duotame leidiniui „Atlantico“ (Prancūzija): „Įvertinti šių žmonių skaičių sunku dėl dviejų priežasčių. Pirma, kalbama apie Prancūzijos piliečius, kurie naudojasi visomis konstitucinėmis teisėmis. Antra, ir tai svarbiausia, jie tampa radikalais greičiau, nei mes spėjame tai pastebėti (susekti). Žmogus, kuris dar prieš kelis mėnesius nieko bendro neturėjo su radikaliu islamizmu, rytoj gali tapti pavojingi islamistu ar net teroristu. Šiomis sąlygomis labai sunku net apytiksliai įvertinti islamistų kiekį Prancūzijoje. Mes nežinome, kiek jų yra dabar ir kiek jų bus po pusmečio. Kaip bebūtų, čia ryškiai pastebima stabili tendencija: skubi ir nenuspėjama radikalizacija.“ [6]
Bet iš kur atsiranda šie pavojingi džihadistai su ES, JAV ir Kanados pasais? Negi pilietinė visuomenė bejėgė prieš šią problemą ir nieko negalime padaryti? Galime. Visų pirma, apsaugokime bent savo artimuosius.
Savo namuose?
Paprastas pilietis įsitikinęs, kad kova su terorizmu turi užsiimti specialiosios tarnybos. Jis tikisi, kad tai kažkur toli ir tai jo neliečia. Tačiau ką daryti, kai teroristų tarpe atsiranda sūnus ar dukra, kurie dar neseniai pavyzdingai mokėsi mokykloje ir nieko bendro neturėjo su islamistais? Šiandien panašų šoką patiria daugelis tėvų ES šalyse, kurių vaikai tapo „Islamo valstybės“ verbuotojų aukomis. Nei tautiškumas, nei išsilavinimas, nei socialinis statusas, nei auklėjimas, nei religijos išpažinimas neturi tam įtakos. Štai keletas šiuolaikinių džihadistų portretų RFI pranešimuose. Kad nedidinčiau nereikalingos „islamofobijos“ (nors islamas kaip ir „ne prie ko“), tikslingai pasirinkau pavyzdžius su etninių prancūzų dalyvavimu.
Visi jie gimė Prancūzijoje, pusė iš jų neturėjo jokių kraujo ryšių su musulmoniško pasaulio atstovais.
Paauglys iš Kanų, sulaikytas 2013 metais rengiant teroristinį aktą. Tėvas – žydas, motina – prancūzė-katalikė. Tai nesutrukdė sūnui patekti į radikalių islamistų įtaką. [7]
Pilietinio projekto „Sulaikykim Džihadizmą“ (Stop Djihadisme) kūrėjų – džihadistų tėvų pasakojimas [8]:
Lėjos tėvas, Batistas Buarolen: „Lėjos išvykimo dieną buvo puikus oras. Ji pasiėmė savo kuprinę ir šaliką. Nuo tos dienos mes jos daugiau nematėm. Mes nieko nepastebėjome ir nieko nesupratome. Po to ji pati paskambino ir pasakė: „Tėti, mama, aš žinau kad darau jums bloga, tačiau aš išvykau į Siriją dėl džihado“. Ir mes jutome, kaip dangus krenta ant mūsų galvų. Nuo to laiko jai gimė berniukas. Ji pasirinko gyvenimą kare. Ji ieškojo geresnio gyvenimo, tačiau aš manau, kad ji rado pragarą. Iš mūsų pavogė dukrą. Mes ne teroristų tėvai, mes – aukos“.
Lėjos motina Valerija parašė knygą apie tai, kaip jos duktė per keletą mėnesių iš linksmos, šokančios paauglės tapo radikalia islamiste. 17-metė Lėja socialiniame tinkle susipažino su vienu iš „Islamo valstybės“ grupuotės džihadistu. Po neilgai trukusio bendravimo Lėja ryžosi išvykti pas jį į Siriją. Tėvai dukters elgesyje nepastebėjo nieko keisto. Vėliau jie sužinojo, kad Lėja savo kuprinėje slėpė parandžą, kurią užsidėdavo išeidama iš namų. Stažuotės, kurioje tuo metu ji dalyvavo, vadovas matė, kad ji elgėsi keistai, bet apie tai nieko nepasakė tėvams.
Po knygos išleidimo Valerija Bualeron susitiko su patekusiais į panašią padėtį kitais tėvais. Visiems netikėtas vaikų išvykimas buvo nelaukta staigmena. Kaip ir Veronikai, kurios 23 metų sūnus greičiau buvo antiglobalistas nei islamistas.
Veronika: „Mūsų sūnus gyveno privilegijų sąlygomis. Jis mėgo muziką, sportą, visada juokavo. Ir tai ypač sunku suvokti. Prieš jo dingimą praleidome puikų savaitgalį. Aš kepiau blynus, visi sėdėjome prie šventinės vakarienės stalo. Jo brolis buvo šalia, visi juokėmės. Kitos dienos ryte jis išvyko į Vokietiją. Ir daugiau negrįžo. Ir tik po mėnesio sužinojome, kad jis Sirijoje. Mes nežinome tiksliai, kur jis, ką daro. Mes negalime pas jį nuvykti. Aš negaliu jo apkabinti, pabučiuoti. Tai siaubinga. Man sunku perteikti tai, ką mes išgyvename. Mums sunku pasakyti tiesą – mūsų nesupranta, į mus žiūri nepalankiai. Bet likti vieniems, esant tokiai situacijai, negalima. Blogiausia dabar būtų tylėti. Mums reikalinga pagalba, nes mums labai skaudu“. [8]
Panašios istorijos, iš kurių daugelis baigėsi tragiškai ir vaikams, ir jų tėvams, vyksta daugelyje šalių. Projekto iniciatoriai įspėja: „Vaikai, išvykę į Siriją, yra skirtingos socialinės ir religinės kilmės. Tai gali įvykti su kiekvienu iš bet kokios šeimos. Būtent todėl turime būti budrūs ir gerai susigaudyti islamistų ideologijoje“.
Kol kas laimi islamistų propaganda
BBC (Britanija) publikacijoje „Islamo valstybė“: kaip veikia jo propaganda“ [9] Quiliam fondo vyriausias tyrėjas Čarli Uinter (Charlie Winter) pažymėjo stebėtinai platų propagandos mastą, tiražuojamą įvairiomis kalbomis, internete: „Tai ką radau, mane sukrėtė, ne tik dėl žiaurumų. Per 30 dienų (tiek laiko truko tyrimas) oficialūs „Islamo valstybės“ propagandistai sukūrė 1146 įvairiausių propagandos pavyzdžių: parinktos fotonuotraukos, vaizdo klipai, garsiniai pareiškimai, radijo pranešimų suvestinės, tekstinės apžvalgos, žurnalai, plakatai, brošiūros, teologiniai traktatai – sąrašą galima dar tęsti ilgai. Visa tai pateikta vieninga forma ir kokybiškai – iki menkiausių detalių. Aš tikėjausi, kad „Islamo valstybės“ propagandinės medžiagos tinkle bus nemažai, bet begalėjau pagalvoti, kad tiek daug.“ Dažniausia pranešimuose buvo pabrėžiama apie jų kontroliuojamoje teritorijoje socialinės lygybės, dirbančios ekonomikos, religinės „švaros“, šariato teisinės viršenybės ir pastovaus kalifato plėtimosi utopinė idėja.
Charakteringi bandymai manipuliuoti visuomeninėmis baimėmis pastebimi straipsnyje „Kovoje su „Islamo valstybe“ būtina suprasti jos strategiją“ („Atlantico“, Parancūzija) [10]: „Islamistai parengė sąlygas režimui, panašiam į kitus totalitarinius režimus – pasirėmę moksliškai pagrįsta propaganda, iš tiesų globaliais ryšiais` su visuomene. Jie turi nuosavas video studijas, web-dizainerius, maketuotojų grupes ir t.t. Karas, kurį vykdo totalitarinis islamizmas, mažų mažiausiai, yra psichologinis ir informacinis, kaio ir karinis ir teroristinis. […] Gąsdinimo strategija turi priešą (tai yra mus) suparalyžuoti, atimti iš jo galimybę apsiginti. Stipriausi psichiniai išgyvenimai turi sukelti su niekuo nepalyginamą siaubą.
Vyrų, moterų, vaikų ir senelių vaizdai, kuriuose nukertamos galvos, laidojami gyvi, kabinami ant kablių, kastruojami, parduodami kaip gyvuliai turguje… Sukrėtimo ir gąsdinimo strategijos uždavinių esmė:
– Iššaukti susižavėjimą ir pritraukti sadistinių polinkių ir psichologinių problemų turinčius žmones. „Islamo valstybė“ duoda jiems suprasti, kad tapimas islamistu, duoda jiems galimybę nebaudžiamiems įgyvendinti savo laukines fantazijas.
– Sukelti priešui „Stokholmo sindromą“, tai yra pasiekti laisvanoriško paklusimo per baimč ir laukimą. Pavojingu terorizmo ir absurdo junginiu priešas turi būti tuo pačiu metu ir išgąsdintas, ir išmuštas iš vėžių. Kai Vakarų žiūrovas mato, kaip teroristų įkaitas prieš kamerą kaltina imperialistinius Vakarus už netikinčiųjų žudynes, jis tampa potencialiu šalininku (pagalbininku), iš baimės platinančiu islamistų ideologiją. O tie, savo ruožtu, kaltina vakarus dėl „įsiveržimų į musulmonų žemes“ (kaip pavyzdžiui Irake) ir musulmonų „engimu“. Jei sekti jų logika, tai „Islamo valstybės“ barbariškas elgesys yra Vakarų poelgių pasekmė.“
Terminu „Stokholmo sindromas“ apibūdinamas psichologinis fenomenas, kai įkaitai susitapatina su savo pagrobėjais, jaučia jiems prieraišumą, šiltus jausmus ir netgi siekia apsaugoti nuo gresiančios bausmės. „Stokholmo sindromo“ aukoms tai pasireiškia: prarastu baimės jausmu, realios rizikos nesuvokimu, palankumu nusikaltėliams.
„Stokholmo sindromas“, užuojauta dėl baimės teroristams leidžia manipuliuoti net ES politiniu gyvenimu. „Geriausiu to pavyzdžiu iš praeities tapo rinkimų Ispanijoje rezultatai po teroro akto Madride 2004 metais: islamistiniai radikalai visą atsakomybę permetė dešiniųjų Chose Mari Asaro vyriausybei, kuri po to rinkimuose pralaimėjo, nors iki tragedijos buvo lyderiai visose apklausose.“
Kaina kyla kiekvieną dieną
Didžiosios Britanijos premjeras Deividas Kameronas šių metų spalio mėnesį pranešė apie kovos su islamistine propaganda programą, kuriai paskirta 5 mln. svarų (7,7 mln. dolerių). Naujos priemonės numato galimybę tėvams atšaukti savo vaikų pasus, jei yra pagrindo manyti, kad jų sūnūs ir dukros planuoja keliauti į užsienį, kad prisijungtų prie kovotojų grupuočių. Be to, asmenys bausti už „ekstremistinę“ veiklą bus nušalinti nuo darbų su vaikais. Naujos priemonės išplės draudimą radikalių tarpininkų propagandai internete. Įvertinant susiklosčiusią situaciją Britanijoje, kur islamistai jau daugelį metų aktyviai verbuoja vaikus net mokyklose (Operacija „Trojos arklys“), o radikalizmas plečiasi, sunku pasakyti, ar tai ne pavėluota reakcija. Tačiau tai vis dėlto geriau nei ir toliau ignoruoti problemą.
O gal ir mums laikas susimąstyti dėl anti-islamistinės propagandos?
Tikėtina, kad Lietuvoje specialiųjų tarnybų stebimi 50 radikalų nesėdi sudėję rankas ir ką nors tyliai radikalizuoja viliodami į savo tinklus. Įvertinant Britanijos patirtį, galima teigti, kad kuo anksčiau pradėsim, tuo pigiau tai kainuos.
Šaltiniai:
1. „ISIS release chilling new video in English threatening UK for being part of a ‘coalition of devils‘“; „„Islamo valstybės“ priešų sąraše – jau ir Lietuva“.
2. RFI.fr – 14-11-2015 – „Вы можете открыть во Франции Гуантанамо, но вы не остановите террористов“
3. „Установлены личности пяти исполнителей терактов в Париже“; 2015 m. lapkričio 20 d. – „Prancūzijos premjeras: dalis teroristų į šalį prasmuko pasinaudoję migrantų krize“.
4. „Dėl terorizmo Lietuvoje stebima 50 asmenų“; „VSD: Lietuvoje yra apie 50 asmenų, kurie gali būti siejami su terorizmu“; „Lietuvoje – apie 50 asmenų, kurie galėtų būti siejami su terorizmu“
5. DW – 16.01.2015 – Interview: „Gefährlich, weil nicht kontrollierbar“; Эксперт: Вернувшиеся в ФРГ джихадисты – прямая угроза обществу
Dr. Marwan Abou-Taam, geboren in Beirut/Libanon, promovierte bei Bassam Tibi an der Universität Göttingen über islamistischen Terrorismus. Der Islam- und Politikwissenschaftler ist am Landeskriminalamt (LKA) Rheinland-Pfalz mit den Schwerpunkten islamistischer Extremismus, Salafismus/Jihadismus und innere Sicherheit tätig.
Dr. Marwan Abou-Taam ist assoziiertes Mitglied des Instituts für empirische Integrations- und Migrationsforschung (BIM) an der Humboldt-Universität Berlin und seit 2014 Lehrbeauftragter an der University of Applied Sciences (MUAS) in Münster. (žr. ČIA)
6. Atlantico
7. RFI – «Наказать Францию» во имя джихада
8. stop-djihadisme.gouv.fr; «Мама, я в Сирии»: свидетельства родителей уехавших на джихад французов
9. BBC – „Исламское государство“: как работает его пропаганда
10. Atlantico – „Comprendre les secrets de fabrication de la stratégie de sidération de l’EI pour résister à sa redoutable efficacité“
11. October 19. 2015 – British Prime Minister David Cameron pledged 5 million pounds ($7.7 million) Sunday to confront the „poison“ of extremism in the country.