Saulius Lapėnas. Po euro įvedimo Estijoje – kova už demokratiją (II)

slapenas.lt

Pratęskime faktų, paskelbtų visuomeninėje Estijos radijo ir televizijos korporacijoje (www.err.ee) [1], nagrinėjimą, pradėtą publikacijoje „Po euro įvedimo Estijoje – valstybės skola padvigubėjo (I)

Šiandien mes turime unikalią, beveik fantastinę galimybę pasižiūrėti į ateitį ir sužinoti, kaip gyvenasi šalyje, kurioje prieštaraujant sveikai nuovokai prieš dvejus metus nacionalinė valiuta buvo pakeista į eurą. Internete saugomos publikacijos leis palyginti politikų deklaruotus teiginius apie euro įvedimo naudą su po to įvykusiais faktais.

Taigi, pradedant 2012 metais visos naujai į euro zoną patekusios šalys „savanoriškai – priverstinai“ turės atsisakyti biudžeto parlamentinės kontrolės Europos stabilizavimo mechanizmo (ESM) fondo naudai. Tai įvyksta po to, kai Parlamentas ratifikuoja sutartį, kurioje numatomas šalies dalyvavimas šiame fonde, nors ESM fondas netgi nėra oficiali ES institucija! Euro zonos portale ESM fondas pristatomas kaip partneris (kartu su Tarptautiniu valiutos fondu). [2]  

Iš esmės tai reiškia, kad neduok Dieve, jei euro zona ar pati Europos Sąjunga kada nors nustos egzistuoti, tai visi Lietuvos (kaip ir bet kurios kitos euro zonos šalies) prisiimti finansiniai įsipareigojimai (įsiskolinimai tik už teisę Lietuvoje naudoti eurą) šiam ESM fondui (kaip ir Tarptautiniam valiutos fondui) išliks iki Lietuvos valstybės egzistavimo pabaigos. 

Pagrindinis Lietuvos įsipareigojimas sutarties tekste formuluojamas paprastai ir nedviprasmiškai: „ESM narė, neatšaukiamai ir besąlygiškai įsipareigoja apmokėti bet kokio dydžio įmoką, nurodytą fondo vykdančio direktoriaus, vadovaujantis šiuo straipsniu, toks pareikalavimas turi būti apmokėtas per septynias dienas nuo tokio pareikalavimo dienos“ („ESM sutartis.“ Devintas straipsnis – Kapitalo įmokos. 24 psl.) [3]

Jei atsižvelgsime į tai, kad šio ESM fondo dydis pagal 10 str. nėra ribojamas, neišvengiamai kyla klausimas, kas atsitiks, kai Lietuva kažkuriuo metu nesugebės per septynias dienas surasti reikalaujamų lėšų?

Dešimtas straipsnis. Įstatinio kapitalo pakeitimas. 1. Didžiausią kreditavimo apimtį ir ESM įstatinio kapitalo pakankamumą, Valdytojų Taryba turi peržiūrėti reguliariai ir bent kartą per penkerius metus. Ji gali nuspręsti pakeisti įstatinį akcinį kapitalą ir pataisyti 8 straipsnį ir antrąjį priedą“ („ESM sutartis.“ – 24 psl.) [4]. 

Tokio svarbaus dokumento šalies likimui pasirašymas negali likti be visuomenės dėmesio, tuo labiau kad šios sutarties eilė punktų, kaip prieštaraujantys ne tik Konstitucijai bet ir demokratijos principams, buvo atmesti Vokietijos Konstituciniame Teisme. Vokietijos Konstitucinis Teismas apribojo šios sutarties veikimą savo šalies teritorijoje.

Atitikimą šalies Konstitucijai nagrinėjo ir Estijos teismas, ir tik vieno balso persvara Estija nepasinaudojo galimybe apriboti šios sutarties su ESM fondu veikimą savo šalyje. Nors visa tai vyko protestuojant politikams, ekonomistams ir Estijos pilietinei visuomenei, kurie šią sutartį (su ESM fondu) lygino su 1940 metų okupacija. [1]

Kad jie ne be reikalo nerimavo, tampa aišku susipažinus su sutarties tekstu. Bet tai padaryti nėra lengva. Yra tekstai tik tų šalių kalbomis, kurios pasirašė šias sutartis su ESM fondu, tačiau oficialaus teksto lietuvių kalba, kurį turėtų perskaityti mūsų Seimo nariai (kurie privalės ne tik išnagrinėti kiekvieną straipsnį, bet ir balsuoti, ratifikuoti šią sutartį) ir visuomenės veikėjai, nepavyko surasti.  

Ar protinga prisiimti įsiskolinimus nepriklausomai tarptautinei finansinei institucijai, iš kurios neįmanoma pasitraukti (nes toks mechanizmas nenumatytas) ir nebus galima užprotestuoti jokiame teisme (nes tai uždrausta sutarties tekste: „neatšaukiamai ir besąlygiškai“)?

Tiems kam iš tiesų rūpi Lietuvos ateitis, tokios sutarties pasirašymas tolygus stojimo sutarčiai į ES, negali mūsų palikti abejingų. O gal gali?

Prieš save turime trijų šalių patirtį:

– Vokietijos, pasirūpinusios saugikliais ir ne tik apribojusios savo dalyvavimą šiame projekte (nustačiusios maksimalią sumą), bet ir pareikalavusios, kad šalies parlamentarai gautų išsamią informaciją apie fondo veiklą; [5]  
– Estijos, kurioje bent kai kas bandė gilintis į sutarties sąlygas ir bandė ginti piliečių demokratinėms teisėms atstovaujančius parlamentarus valdyti šalies biudžetą;
– Latvijos, kurioje šios sutarties pasirašymas įvyko tyliai ir nepastebimai praėjus mėnesiui po euro įvedimo (2014 sausio 30 d.).[6]  

Kokį kelią pasirinks Lietuva?

Tačiau prieš pradėdami nagrinėti sutarties tekstą, žvilgterkim, kas vyko Estijoje po sutarties su ESM fondu pasirašymo.

Įvykdysim „penkmetį“ per dvejus metus?

Girdami mitais tapusius skubaus euro įvedimo privalumus, mūsų eurooptimistai linkę sumenkinti įmokų į ESM fondą reikšmę mūsų ekonomikai ir finansų stabilumui. Dažnai skamba raminanti formuluotė, kad įmokos nedidelės ir išdėstytos per 5 metus. Štai kaip tai pateikiama Lietuvos banko „Euro įvedimo Lietuvoje 2015 m. kiekybinio poveikio šalies ekonomikai vertinimas“ publikacijoje (33–34 psl.) [7]:

„Lietuva turėtų įmokėti į ESM apmokėtąjį kapitalą apie 300 mln. eurų (1 mlrd. Lt). Lietuva finansinę įmoką turėtų pervesti per 5 m. (maždaug po 200 mln. Lt 2015–2019 m.). […] Tai sudarytų apie 0,1 proc. prognozuojamo BVP 2015–2019 m. Lietuva taip pat įsipareigotų papildyti ESM kapitalą daugiausia dar 2,5 mlrd. eurų (8,5 mlrd. Lt) pagal pareikalavimą.“

Panašiais teiginiais buvo raminama protestuojanti Estijos visuomenė, kai 2012 metais įvedus eurą buvo raginama ratifikuoti sutartį su ESM fondu, apie kurį nieko nėra parašyta 2004 metų stojimo į ES sutartyje. Šioje sutartyje, kuri buvo patvirtinta tautos referendumu, įsipareigojimas įvesti eurą nebuvo siejamas su jokiais stabilizavimo fondais. Jų tada net ir nebuvo. Jei jau keičiamos žaidimo taisyklės, tai reikėtų sužinoti ir piliečių nuomonę, nes valstybės biudžetas – tai mokesčių mokėtojų sunešti pinigai, kurių dėka išlaikoma ir stiprinama valstybė (apie tai valdžia, gavusi tautos įgaliojimus, dažnai pamiršta).

Tokio referendumo Estijoje reikalavo ir parlamentarai, ir Konstitucinio Teismo nariai. Oponentų argumentai buvo labai paprasti – laiko svarstymams nėra. Štai būdingos tezės iš to meto publikacijų: „Estijos finansų ministras Jurgenas Ligi (Jürgen Ligi) įkalbinėjo parlamentarus neatidėlioti ESM fondo įstatymo priėmimo“; „Ministras pirmininkas Andrus Ansip: iš pradžių ratifikuokime ESM, o po to pakalbėsim apie detales.“[8]; „Parlamentas privalo priimti sprendimą apie ESM per 48 valandas“ [9].

Tokio skubotumo su ESM fondo ratifikavimu pasekmė geriausiai matoma, kai 2014 metais (dar nepraėjus dvejiems metams po sutarties dėl ESM fondo pasirašymo) estiškoje žiniasklaidoje pasirodė interviu su finansų ministru „Estija sumokės paskutinį įnašą į ESM stabilumo fondą balandžio mėnesį“: „Estija privalo įnešti į ESM beveik 149 mln. eurų, iš kurių 4/5 jau įnešta, o likusią dalį sumokės balandį.“ [10]

Atkreipkime dėmesį: „penkmetis“ įgyvendintas per dvejus metus. Ir tai faktas. Tai ar Lietuva bus išimtis? Tuo labiau, kai girdime eurokomisarų ir Tarptautinio valiutos fondo atstovų pareiškimus, kad parama Ukrainai pareikalaus gerokai daugiau, nei buvo skiriama Graikijai, ir todėl Europos piliečiams būtina būti solidariems. [11]

Pagalba Graikijai – investicija?

Šią tezę Lietuvoje, svarstant apie pagalbą per ESM fondą „badaujantiems“ Graikijoje ir Kipre, dažnai teko girdėti. Tačiau ar tai tiesa? Žiūrėkim į faktus.

2012 m. rugpjūčio 30 d. – „Sester: ESM – tai investicija, o atlyginimai mokytojams – tai išlaidos“. – Taip Estijos Parlamento finansų komisijos pirmininkas Svenas Sesteris (Sven Sester) atsakė į Centro partijos nario Kalevo Kalo (Kalev Kallo) klausimą: „Kodėl ratifikavus ESM valstybė pasirengusi jau šiais metais sumokėti dvi įmokas į fondą – iš viso 60 mln. eurų, o kai kalbame apie algų padidinimą mokytojams, tai pinigų nėra? Ar tai reiškia, kad savo šalies ekonomikai jokiu būdu nepadėsime, o Europai atiduosim paskutinius pinigus?“ [12]

Verta pažymėti, kad šis dialogas vyko Parlamente, už kurio sienų vyko masinės protesto akcijos reikalaujant didesnio atlygio mokytojams ir pats didžiausias per visą Estijos istoriją medikų streikas.[13] O kas buvo teisus šiame politikų ginče, galime spręsti po metų pasirodžiusioje publikacijoje:

2013 m. balandžio 17 d. – Estija sugrąžins pinigus, uždirbtus iš graikiškų obligacijų. „Finansų ministras Jurgenas Ligi, kalbėdamas Parlamente, paaiškino, kad Estijos bankas, nupirkdamas prasiskolinusių šalių obligacijas, uždirbo pelno. „Tam kad, pirmiausiai, sumažintume Graikijos skolas, o, antra, kad nelobtume iš bėdoje atsidūrusių valstybių, siūloma šiuos pinigus atiduoti atgal Graikijai“. …kalbama apie 5 mln. eurų.

Šis įvykis sukėlė rimtą konfliktą tarp finansų ministro ir Estijos banko, kurio atstovai norėjo panaudoti šias uždirbtas lėšas kovai su krizės pasekmėmis pačioje Estijoje ir įtarė prie tokio sprendimo prisidėjus patį ministrą, kuris daugiau jaudinosi ne dėl gimtosios Estijos, o dėl Graikijos: „Estijos finansų ministras įrodinėja, kad toks sprendimas buvo priimtas ES Centrinio banko, tačiau Estijos bankas įsitikinęs, kad šį sprendimą priėmė (neformali – S.L. past.) Euro grupė – euro zonos finansų ministrų taryba“. [14] Tačiau kodėl atsiranda tokie įtarimai ir ką tai reiškia?

Nežinant sutarties su ESM fondu teksto, sunku suprasti ir pagreitintą įmokų sumokėjimą, ir sąžiningai uždirbto pelno iš obligacijų atsisakymą ir Estijos parlamento vicepirmininko Jurio Rataso (Jüri Ratas) pareiškimą, kad „Vyriausybė, prisijungdama prie ESM fondo, pasmerkia Estija skolų vergovei“. [15]

Ir tuo labiau sunku suprasti nuoseklaus sutarties su ESM fondu oponento – Estijos konstitucijos gynėjo, Teisės kanclerio, kuris skiriamas paties Estijos Prezidento, Indreko Tederio (Indrek Teder) – paprastą pagrindinę mintį: „teikiant pagalbą euro zonai, negalima peržengti per tautą ir Konstituciją“[16].

Kas visiems šiems garbiems žmonėms ir Vokietijos Konstituciniam Teismui nepatiko sutartyje su ESM fondu, panagrinėsime kitame straipsnyje.

Šaltiniai:

[1] – Čia ir toliau tekste (kur nenurodomi kiti šaltiniai) informacija paimta iš Visuomeninės Estijos radijo ir televizijos korporacijos portalo – http://www.err.ee
[2] – http://eurozone.europa.eu/euro-area/institutions-and-partners/
[3] – „ESM Membersherebyirrevocablyand unconditionallyundertaketo payon demandanycapital callmadeon them bythe ManagingDirector pursuant to this paragraph, such demand to bepaid within seven days of receipt.“ („ESM Treaty – consolidated version following the accession of Latvia to the ESM“ – Chapter 3 – CAPITAL, ARTICLE 9 – Capital calls, 24 psl.)
http://www.esm.europa.eu/about/legal-documents/index.htm
http://www.esm.europa.eu/pdf/ESM%20Treaty%20consolidated%2013-03-2014.pdf
[4] – „Article 10. Changes in authorised capital stock.
1. The Board of Governors shall review regularly and at least every five years the maximum lending volume and the adequacy of the authorised capital stock of the ESM. It may decide to change the authorised capital stock and amend Article 8 and Annex II accordingly“ („ESM Treaty – consolidated version following the accession of Latvia to the ESM.“ – Article 10 – Changes in authorised capital stock, 24 psl.)
http://www.esm.europa.eu/about/legal-documents/index.htm
http://www.esm.europa.eu/pdf/ESM%20Treaty%20consolidated%2013-03-2014.pdf
[5] – LT – lrytas.lt – 2012-09-12 – Vokietijos konstitucinis teismas palaimino euro gelbėjimą: „Vokietijoje trečiadienį buvo sprendžiamas euro likimas – šalies konstitucinis teismas turėjo atsakyti, ar Vokietija privalo savo piliečių sąskaita ir toliau gelbėti bendrą Europos valiutą, remdama finansiškai nepajėgias eurozonos nares. Viso pasaulio finansininkai užgniaužę kvapą laukė žinių iš Vokietijos Karlsrūhės miesto, kur posėdžiavo aštuoni Vokietijos konstitucinio teismo antrojo senato teisėjai.
Analitikai nesitikėjo, kad trys moterys ir penki vyrai visiškai sustabdys ir paskelbs nekonstituciniu Europos stabilumo mechanizmą (ESM) ir nebeleis nuolat finansuoti euro gelbėjimo fondų. Tačiau teismas galėjo apibrėžti sąlygas, kuriomis tai galės būti daroma, rašo Spiegel.de. Tai ir buvo padaryta.
10 val. 15 min. Vokietijos laiku (11 val. 15 min. Lietuvos laiku) pirmininkaujantis teisėjas paskelbė verdiktą – Karlsrūhė uždega žalią šviesą ESM euro gelbėjimo mechanizmui. Bet su tam tikromis išlygomis. Vokietijos prezidentas galės pasirašyti įstatymą dėl Europos stabilumo mechanizmo tik tuomet, jeigu tarptautinės teisės normomis bus užtikrinta, jog Vokietijos atsakomybės riba yra 190 mlrd. eurų ir ji gali būti pakeista tik su Bundestago sutikimu.“
– LT – ELTA ir lrytas.lt inf. Vokietija ėmėsi paskutinio žingsnio ratifikuoti Europos stabilumo mechanizmą – 2012-09-26 – „Teismas nusprendė, kad Vokietijos įsipareigojimai ESM be Vokietijos atstovų fonde sutikimo negali viršyti 190 mlrd. eurų. Teismas taip pat nurodė, kad dėl visų pokyčių ESM ar Vokietijos įsipareigojimuose būtina informuoti abejus Vokietijos parlamento rūmus.“
– EN – Federal Constitutional Court – Press release no. 67/2012 of 12 September 2012
– EN – Federal Constitutional Court – Press release no. 23/2014 of 18 March 2014
– EN – Deutsche Welle – 2014-03-18– Germany’s top court upholds legality of ESM rescue fund
– EN – Deutsche Welle – 2014-03-18– High court upholds eurozone bailout scheme
– DE – Bundesverfassungsgericht – Pressemitteilung Nr. 67/2012 vom 12. September 2012
– DE – Bundesverfassungsgericht – Pressemitteilung Nr. 23/2014 vom 18. März 2014
[6] – http://www.saeima.lv/en/news/saeima-news/21807-latvia-ratifies-the-treaty-establishing-the-european-stability-mechanism.
[7] –Lietuvos bankas, 2013 – http://www.lb.lt/kiekybinis_euro_tyrimas (33–34 psl.)
[8] – 2012-08-14: http://majandus24.postimees.ee/939704/ansip-koigepealt-tuleb-esm-ratifitseerida-siis-raagime-detailidest
[9] – 2012-08-28: http://uudised.err.ee/v/eesti/c92cc3ea-bc93-42f0-beb4-eeb8ad651fb7
[10] – 2014-01-21 – uudised.err.ee„Eesti teeb viimase ESM-i sissemakse aprillis“
[11] – AFP – 2014-07-29 – „IMF’s Lagarde says Ukraine may need more aid“; AFP – Jun 16, 2014 „Greece aid ‘peanuts’ compared to what Ukraine needs: Oettinger“; Deutsche Welle – 2014.06.17 – http://dw.de/p/1CJW9
[12] – „Sester: ESM – tai investicija, o atlyginimai mokytojams – tai išlaidos“
[13] – http://www.baltictimes.com/news/articles/31799/; MPs Suggest Referendum for ESM; ESM Opponents Protest, Demand Public Referendum
http://rus.err.ee/v/%D1%8D%D0%BA%D0%BE%D0%BD%D0%BE%D0%BC%D0%B8%D0%BA%D0%B0/817bec28-84a6-4319-9a9a-1dd8b8f84cec
[14] – 2013-05-08 – Minister of Finance Jürgen Ligi desired Bank of Estonia to also cover amount payable to Greece – Size of profit distribution breeds ill will between Ministry of Finance and Bank of Estonia.: „Another storm is brewing around how the refund of Greek bonds profits was decided. Mr Ligi believes this was decided by the European Central Bank (ECB); Bank of Estonia is convinced that the decision was taken by the Eurogroup – the council of eurozone ministers of finance. Usually, the ECB president Mario Draghi attends the Eurogroup meeting, wherefore these kinds of decisions cannot indeed be made without his approval.“ http://news.postimees.ee/1228264/com/size-of-profit-distribution-breeds-ill-will-between-ministry-of-finance-and-bank-of-estonia; –Nestor: valitsus võiks Eesti Pangaga Kreeka raha osas kokkuleppele jõuda – – http://rus.delfi.ee/daily/business/milliony-evro-iz-pribyli-banka-estonii-nachnut-utekat-napryamuyu-v-greciyu.d?id=65368976
[15] – Jüri Ratas http://www.delfi.ee/news/paevauudised/eesti/juri-ratas-valitsus-viib-eesti-rahva-aastakumneteks-volaorjusesse.d?id=64816294 ;
http://rus.err.ee/v/topnews/1e7dc4d3-c205-45cf-8569-d38e35d19ec5
[16] – Indrek Teder: http://uudised.err.ee/v/arvamus/24c4031d-dfc3-4fcd-9eaa-c287f5c8d3be
http://rus.err.ee/v/эстония/afb8f6f4-8716-4046-99bd-13a56e975177

slapenas.lt

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
11 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Mix

Man sunku suvokti, kaip tokius gyvybiškai svarbius Lietuvai klausimus sprendžia grupelė valdžiažmogių. Kaip galima pasirašinėti kažkokias sutartis jų neskaičius ir nesupažindinus su jomis visuomenės? Bet iš visuomenės reakcijos matyti, kad jai tas pat.

Abejingumas irgi turės

savo kainą,kad ir Rusija bus neutralizuota.Nereikėtų apsigauti,kad dabar jau bus rojus.Savi prieš savus.Kas laukia?

Visai neseniai

per TV svarbiausia žinia buvo Zvonkaus vestuvės.Dabar jau kitos.

Dzūkija to Mix

Lietuva išsibarsčiusi ir be vienybės…Valdžia monopolizavo visas teises – juk buvo bandymas surengti referendumą dėl lito -ar leido…Juk tokiems sprendimams,kaip euro įvedimas,būtinas tautos sutikimas…Juk mes liekame bebalsiai…Atsibuskit visi,kol nevėlu…Man tikrai ne tas pats…

Norisi tikėti,kad

kažkada,gal mes nesulauksim,saugumas pasaulyje bus tokio lygio,kad šalys nutars susigrąžinti savo nacionalines valiutas.

Letas Palmaitis

Kovoja už įsivaizduojamą demokratiją, kurios niekas nematė.
Demokratija yra oligarchinės gaujos neautokratinis (be autokrato – diktatoriaus, t.y. kolektyvinis pagal gaujos interesą) valdymas su cirkiniais rinkimais kvailiems vergams apgaudinėti.

To Norisi tikėti,kad       2014-09-6 21:33

Gal norėtumėte papasakoti kaip euras stiprins mūsų saugumą? Niekaip nesuvedu ką norėjot pasakyti. Ar įsivedę eurą tapsim saugesni? Visiškas nusikalbėjimas… ar senelio, kuris iš balkono spjaudosi pezalai?

ruta

Niekas negali perzengti per Konstitucija ir Tautos interesa ! Tai turetu buti kiekvienos demokratines valstybes prioritetu .Bet Lietuvoje , deja , tik butaforine , poperine demokratija .O politikoje tupi isverstskuriai , kolaborantai , prisitaikeliai ir Kapitalo klapciukai .Didesne dalis pilieciu , tai mase , kuriai smegenis duoti , kad tiketi , o normaliems zmonems smegenys duoti , kad mastyti .Ar gali prisitaikeliai ir laizytojai pareiksti savo nuomone , jeigu jie, jos net neturi .I taikia demonstracija jie iseis , TIK , kai valdzia pasakys , kad reikia pavaidinti pries pasauli , kokia Lietuva demokratiskla ir laisva . Ar po tokiu akiplesisku valdzios sprendimu , be Referendumo , neatsiklausius Tautos del zemes , lito , atomines , ar daug liks padoriu… Skaityti daugiau »

Kritikas Pikčiurna

Pagarba Sauliui Lapėnui. Lietuva, skirtingai nei vokiečiai ar estai, nebeturi tikrų piliečių bei sąžiningų specialistų valdžios viršūnėse, nors ir ten jų tėra mažuma.
Štai taip vykdomos XXI amžiaus valstybių okupacijos – per primestus įstatymus, sutartis ir per bankus bei visokius fondus. Putinas su Kremliumi to daryti negali, todėl remiasi savo žaliūkais bei mafija. Tačiau tiek vieni, tiek kiti turi bendrą bruožą – jie remiasi šrioderizacija ir penktąja kolona valdžios viršūnėse.
Tai suprato orieji islandai ir atsikratė panašios vergovės finansiniams sukčiams. Kada oriomis pasijus ir Baltijos valstybės, ypač Lietuva?

Rašinėja

čia visokias nesąmones komentatoriai-dermokratoriai. Tauta referendumu birželio 29 nutarė: visus reikalus tvarkys valdžia. Ir ne Jūsų čia reikalas aptarinėti visokius ten ESM ar BMV, eurus ar maurus. Nesivarginkite, tautos išrinkta valdžia nuspręs, kaip ir kas, kur ir kada bus ir turi būti. Ir ne jūsų sumautas reikalas menkinti,svarstinėti ir net aptarinėti Valdžios veikimą. Ar žinote, kieno balsas į Dangų neina?

>rašinėja

labiau panašu į realias tarakonvaldžiagyvio mintis, negu į sarkazmą… Abiem atvejais pro šalį. Nes tokio neva sarkazmo niekas nesupras ir nepritars, o valdžiagyvių lozungai „kuo daugiau suėsti ir kuo daugiau apšikti” SUVERENO-TAUTOS anaiptol nežavi. Nenustebkite, jeigu kas nors ištars jums porą šiltų linkėjimų „motinos linkme” pa-russki… Ta kalba keiksmams tinkamiausia.

11
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top