Saulius Lapėnas. Po euro įvedimo Estijoje – valstybės skola padvigubėjo (I)

Antroji straipsnio dalis ČIA.

Šiandien mes turime unikalią galimybę, beveik fantastinę, pasižiūrėti į ateitį ir sužinoti, kaip gyvenasi šalyje, kurioje prieštaraujant sveikai nuovokai prieš dvejus metus nacionalinė valiuta buvo pakeista į eurą. Toli važiuoti nėra reikalo, šiandien pakalbėkim apie Estiją, apie kurios realią situaciją Lietuvoje labai mažai žinoma. Jei spręsime pagal publikacijas Lietuvos žiniasklaidoje, tai „audringai besivystančios ekonomikos šalis, kurioje dėka euro pastebimas investicijų augimas ir visokeriopas klestėjimas“. Gero tono ženklu laikoma, kalbant apie estus, priminti, kad „investuotojai aplenkia Lietuvą tik todėl, kad Estijoje euras, o pas mus litas“.

Norėdamas išsiaiškinti, kaip iš tiesų klostosi reikalai Estijoje, pasinaudojau Estijos Vyriausybės rekomendacija ir susipažinau su medžiaga, publikuojama Visuomeninės Estijos radijo ir televizijos korporacijos portale bei kituose estų leidiniuose.

Estijos valstybė? – Per brangu

Jei Lietuvos politikų ir „elito“ tarpe šiandien madinga „stumti“ pavojingas iliuzijas (mitus) apie euro skubaus įvedimo naudą šaliai, tai apie ką šiandien svajoja Estijos politikai? Mums naudinga sužinoti, kokios „mados“ mūsų laukia ateityje palaidojus litą.

Taigi, po savo valiutos atsisakymo 2011 metais, nepraėjus metams, Estijos „elitą“ apėmė mada svarstyti apie skubią būtinybę atsisakyti valstybingumo.

„Daugeliui tapo aišku, kad dabartinės Estijos valstybės išlaikymas dabartiniame lygyje tampa per daug didelė našta visuomenei, nes tai per brangu“, – pareiškė priežastį įtakingas politikas, buvęs teisingumo ministras, vienas iš Estijos Konstitucijos autorių Juris Raidla (Jüri Raidla) kalbėdamas verslo seminare Unicredit [1].

Šalia to, „ekspertai mano, kad referendumas dėl ES federalizavimo Estijoje nereikalingas: „Liaudies nuomonę apie esminius pokyčius ES mes privalome sužinoti visada, tačiau tai nebūtinai vykdyti referendumo būdu. Manau, atviri kaip šiandien susitikimai – vienas iš pavyzdžių, kaip Estijos gyventojai tame gali dalyvauti“, – po parlamentinės komisijos ES klausimais posėdžio pareiškė jos pirmininkas Taavi Ryjevas (Taavi Rõivas – nuo 2014 metų kovo 26 dienos Estijos vyriausybės premjeras).

Stebint iš šalies, tokia nelaukta retorika iš valstybės veikėjo atrodė gana keistai. Jei vertintume pagal tuo metu publikuojamą oficialią statistiką, tai reikalai Estijoje klostėsi visai gerai. Šalis ką tik įsivedė eurą ir įrodė visai europinei bendruomenei, sugebanti spręsti sudėtingas ekonomines problemas. Ir staiga paaiškėja, kad tai – „per brangu“.

Kaip tai galėjo atsitikti, kad per vienerius metus Estijos valstybės gyvybingumas pasiekė kritinį tašką? Atsakymą į šį klausimą nustebęs Estijos pilietis gavo tik po pusmečio, kai buvo paskelbti oficialūs Eurostato duomenys apie padėtį Estijoje, kurie, neabejotinai, buvo iš anksto žinomi valstybės valdininkams, rėžiantiems mįslingas kalbas apie „per brangų valstybės išlaikymą“.

Tada ir paaiškėjo, kad pagrindinis „pabrangusios valstybės“ kaltininkas – euro stabilumo palaikymui sukurti Europos stabilizavimo mechanizmo fondai, į kuriuos Estija, kaip ir bet kuri kita euro zonos šalis, privalo sumokėti milžiniškas lėšas TIK PO šios valiutos įvedimo. Užtenka pasakyti, kad Estija, norėdama sumokėti savo įmoką į šiuos fondus, buvo priversta dvigubai padidinti valstybinės skolos naštą.

„To negali būti?! – šūktelės pasipiktinęs skaitytojas. – Juk mus pastoviai įtikinėjo apie gydomąjį euro poveikį ekonomikai: ir kainos nekils, ir skolinimosi kaštai (kainos) bei valstybės skola mažės, ir investuotojų pritrauks“. Atsakymas paprastas – jokių gėrybių euras ekonomikai neatnešė, greičiau – atvirkščiai, nes tai tik pinigai, kurie nė kiek ne geresni nei kiti popieriniai („fiatiniai“) pinigai. Jie atneša nacionalinei valstybei tik prievolę mokėti „nuomos mokestį“ už euro naudojimą. Būtent tai ir blogina nacionalinių valstybių ekonominę būklę (ypač ekonomiškai silpnų), nes už nacionalinės valiutos (kronos ar lito) naudojimą nieko neprivalėjo mokėti.

Tarp kitko, to Estijos Vyriausybė neslepia ir net „didžiuojasi“. 2013 metų sausio mėnesį parlamento posėdžio metu ministrui pirmininkui buvo užduotas klausimas: „Jei 2005 metais Estijos bendra skola buvo 500 mln. eurų, o 2012 metų III ketvirtyje – 1,6 mlrd. eurų (tai tris kartus daugiau – S.L. pastaba), kurioje dar ES šalyje per tą patį laikotarpį valstybinė skola augo tokiu greičiu? Ir kuo tai galima paaiškinti?“

Atsakydamas ministras pirmininkas Andrius Ansipas (Andrus Ansip) pareiškė nematantis problemos, net atvirkščiai – jis didžiuojasi, nes tai pati mažiausia skola tarp ES šalių, o išaugo įmokų į Europos stabilizavimo mechanizmo fondus ir kitų privalomų į ES mokesčių dėka, kurias turėjo padaryti Estija po euro įvedimo [2].

Kaip matote, jokių paslapčių. Nors logika šiek tiek keista. Gal ši skola ir mažiausia ES, tačiau ji didžiausia Estijos istorijoje, kuri ir pati ne per didžiausia šalis. O išaugusi skola vardan kilnių tikslų – padėti draugiškam Kiprui – signalas naujiems kreditoriams, kad šalis lenda į skolų duobę, iš kurios savarankiškai pati niekada neišlips.

Anksčiau savo straipsnyje „Rusijai padovanojo karinę bazę ES“ aprašinėjau keistą situaciją, kai kipriečiai, atsakydami į ES rūpestį 2014 metais, savo teritorijoje (ES teritorijoje) suteikė Rusijai paslaugą dislokuoti karines laivyno ir oro pajėgas. Ir dabar Estijos liaudis, tęsdama pagalbą Kiprui (greitai prie to prisidėsime ir mes, kai tik įvesime eurą), iš savo biudžeto remia Rusijos karinę galią. Be to, žinoma, kad krizė Kipre prasidėjo suteikus „pagalbą“ Graikijai, kurios reikalavo ES. Tai norom nenorom veda prie minties apie domino principą ir apie neturtingų šalių likimą, kurios savo biudžetų sąskaita padeda Kiprui.

Kita vertus, o kur pragmatizmas ir sveiko saiko pojūtis? Ar verta lįsti į skolas perkant brangų automobilį, jei uždirbi tik dviračiui? Tuo labiau, jei garaže turi ne naują, bet veikiantį automobilį – savo nuosavą valiutą, dėl kurios nebūtina eiti pas bankininkus ir didinti valstybės skolą?

Pasižiūrėkite patys į Estijos valstybės skolos augimo grafiką Estijoje nuo 1995 metų (Valstybės skolos augimas milijonais eurų), publikuojamą Eurostato portale [3]:

Grafike matome staigų Estijos valstybės skolos augimą (šuolį į gerokai aukštesnį lygį) krizės metu 2008 metais, ir tai suprantama. Džiugina pasiektas skolos sumažėjimas 2010 metais (prieš įvedant eurą) iki 961,3 mln. eurų. 2011 metais skola dar laikėsi „normos“ ribų – 982,4 mln. eurų. Ir staiga – neregėtas šuolis 2012 metais iki 1712,1 mln. eurų. Skolos didėjimas tęsėsi ir 2013 metais ir pasiekė 1844,8 mln. eurų.

Tendencija gąsdinanti: jei anksčiau skolos padvigubėjimas įvykdavo per 10 metų (nuo 237,6 mln. eurų 1995 metais iki 590,7 mln. eurų 2006 metais), tai šis padvigubėjimas įvyko tik per dvejus metus [3].

Estijos skola padvigubėjo po euro įvedimo 2011 metais. Ir visos daugiametės Estijos vyriausybės pastangos laikantis griežtos ekonominės politikos, kova su gyventojais, reikalaujančiais didinti atlyginimus, ir kitų nepopuliarių priemonių duoti rezultatai – per metus išlėkė pro kaminą. Ir tai įvyksta ne krizės įkarštyje, kas galėtų būti suvokiama, o po krizės.

Ir niekam ne paslaptis, kad šis savižudiškas veiksmas įvyko tik dėl įmokų į ESM fondą euro stabilumui palaikyti. Ar ne prabangus malonumas? Jei perskaičiavus realų bendrą BVP vienam gyventojui pagal perkamąją galią Graikijoje ar Kipre, jis gerokai aukštesnis nei mažoje, tačiau išdidžioje Estijoje. Štai Eurostato publikuoti duomenys tuo metu, kai vyko aprašomi įvykiai (GDP per capita in PPS už 2011 metus): Kipras – 93 , Graikija – 81, Estija – 69 , Lietuva – 67 [4]. Alkanas maitina turtingus?

Suprantama, kad skolos augimą galima nurašyti estų nacionalinio charakterio ypatumams, tačiau pažvelgus į Eurostato duomenis apie kitas šalis, matyti, kad net sparčiai besivystančios šalys euro zonoje buvo pasodintos ant „skolinimosi adatos“. Tokio likimo išvengė tik šalys, pasipriešinusios euro įvedimui. Nenorom prisimeni Didžiosios Britanijos finansų ministro ataskaitą, kurioje konstatuojama, kad euro įvedimas neduoda jokios naudos šalies ekonomikai ir naudingas tik bankiniam sektoriui.

Kaip jau ne kartą buvo minėta, priežastis – ne euras – tai tik paprasta valiuta, o metodai ir jo palaikymo fondai, kurie atsirado praėjus keliems metams po to, kai mes referendumuose pritarėme stojimo į ES sutarčiai ir euro įvedimui.

Apie tai, koks tai mechanizmas, perskirstantis lėšas iš neturtingų turtingiesiems, ir kokia tragedija pastaraisiais metais klostosi Estijoje įvedus eurą, jūs galėsite sužinoti antroje šios istorijos dalyje: „Po euro įvedimo Estijoje – kova už demokratiją“.

Šaltiniai:

1. Čia ir toliau tekste (kur nenurodomi kiti šaltiniai) informacija paimta iš Visuomeninė Estijos radijo ir televizijos korporacijos portalo – www.err.ee.
2. Ansip riigi 1,6 miljardi suurusest võlakoormusest: selle üle tuleb uhke olla! (146) Toimetas Karoliina Vasli, 16 jaanuar 2013.
3. Eurostat – General government gross debt (million EUR) (Bendra valstybės skola milijonais eurų)
4. Eurostat – GDP per capita in PPS.

slapenas.lt

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
11 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Galvoju, kad jau reikia laukti

euro stumėjų kabančių ant šakų. Jeigu taip įvyks Lietuvoje kaip Estijoje žmonių rustybė išsilies labiau nei Ukrainoje.

Taigi

Lietuvai jau nėra kur dvigubintis ir taip jau virš 57 mlrd. Lt.

Taigi primajam

Neišsilies jokia rūstybė, Lietuvos gyventojai yra baudžiauninkų tipo, o jie savo ponams ir jų bet kokiems sprendimams yra paklusnūs.

Vadakste

O pas mus patrigubes.

ruta

Galima suprasti Lietuvos Banku , valdininku ir politiku izulu mela del euro , bet kodel Lietuvos eiliniai pilieciai , kaip aviu banda / ar bukiu/ vel ir vel renka politinius luzerius , kuriu kompetencija nulis , o praeitis vienodai raudona ?Kas per proto ubagu ir prisitaikeliu tauta ? Vienas prie vieno, vargsu Rusijos durneliu , tikinciu televizijos propaganda ir KGB liekanai putleriui .Analogija tiesiog baisi , ta pati ‘pakazucha’ , izulus melas siauro LRT , komsomolkes , delfi dezinformaciniai , propagandiniai, apmokami’ info ‘, korupcija , kur tik pasisuksi , mokslas ir medicinas suzlugdyti , demografine padetis katastrofiska , socialine atskirtis ziauri , suicide pirmaujame , kaimai ir miesteliai sunyke …, o valdzios marionetes vis bla bla bla – ‘drasi… Skaityti daugiau »

Pirmajam

Gal ir issilietu ta rustybe,jei jauni ir energingi nebutu isvyke,o baigiantys mokyklas irgi pasiruose lagaminus…

Lietuvoje protingu zmoniu netruksta,

bet kaip i valdzia patenka tokie dundujai, kurie nemoka skaiciuoti, mastyti, o stacia galva lendai iES komisaru uodegas. Ko ir noreti, jei JE , a’la ,,ekonomiste” buvo viena is komisariu. Baisiau nebuna, kai komunistineje visuomeneje issimokslinusi asaba tampa musu nelaimingos salies vadove. Mirsiu, neuzmirsiu, kaip profesorius ja mums primygtinai ipirso. Vargas tau, Lietuva ir tavo vaikams. Persiuskite si str. Prietaisui. Gal protas prasvieses.

Dzūkija

Lietuvoje politikai neturi jokios atsakomybės – Ar nors vienas nuteistas už nusikaltimus tautai…Todėl ir toliau eksperimentuos,sau medalius ant krūtinės kabins už tariamus darbus,o mes patyliukais virtuvėje šnabždėsimės…
Kalti patys – kur visi buvote rinkimų ir referendumo metu.Vergams – vergų DALIA…Todėl,dar kartą sveikinu Lietuvą – pasirinkimo laisvė buvo,bet ar jums jos reikėjo…Kol nesuprasite,kad norint gerai gyventi,reikia prisiimti ir atsakomybę už savo pasitinkimus…Patikėjote netikrais pranašais…Tiek ir esate verti…Neverkit ir neaimanuokit – GalVOKIT,jei dar galvą turite…

visiskas bardakas

koks balvonas dave leidima prek.centruose rasineti k.ir dureles eurais ???grybauskaite,tvarkyk balagana !!!!!!!!

labai labai

tiesiog žiauriai neramu už Lietuvą. Nes mes, kaip visada, įklimpsim giliausiai…Kodėl nebaudžiama už politikų nekompetenciją. Jie aukoja daugybę žmonių, visą šalį, tauta, tai daugiau nei niekšiška.

Sigizmundas

Reiškia, pagerėjo skolinimosi sąlygos, o tai – pažanga ir plėtra.

11
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top