Prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausioji patarėja Lina Antanavičienė šios kadencijos Seimo paskutinės eilinės sesijos plenariniame posėdyje pristatė šalies vadovės dekretus, kuriais Seimui pakartotinai grąžinti svarstyti Darbo kodekso projektas (Nr. XIIP-3234 Gr) bei lydimieji įstatymų pataisų projektai.
Šalies vadovė siūlo pataisyti 22 nuostatas iš 260 Darbo kodekso straipsnių. Jos teigimu, pataisos leistų atkurti balansą tarp darbdavio interesų ir darbuotojų apsaugos ir išsaugoti esmines darbo santykių reformai būtinas nuostatas.
D. Grybauskaitės siūlymu, į Darbo kodeksą būtų grąžinta konstitucinė nuostata, kad darbuotojas socialiniu požiūriu yra silpnesnė, mažiau derybinių galių turinti darbo santykių šalis. Tokia pataisa užtikrintų, kad kilus ginčui kodekso nuostatos turėtų būti aiškinamos darbuotojo naudai.
Kitomis pataisomis siekiama užtikrinti tinkamą apsaugą ir labiausiai socialiai pažeidžiamiems žmonėms – neįgaliesiems, vieniems vaikus auginantiems, nepilnamečiams, sulaukusiems pensinio amžiaus, kenksmingomis sąlygomis ar naktimis dirbantiems asmenims.
Pavyzdžiui, šioms socialiai jautriausioms darbuotojų grupėms siūloma ilginti įspėjimo terminą iki 3 mėnesių, jei žmogus atleidžiamas iš darbo be jo kaltės, darbdavio iniciatyva; tokiu atveju būtų didinama ir išeitinė kompensacija – nuo 6 iki 8 darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių (VDU). Kai darbo sutartis nutraukiama darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, siūloma mokėti ne 1, o 2 VDU dydžio išeitinę išmoką. Tais atvejais, kada darbdavys delsia atsiskaityti su darbuotoju, siekiama numatyti neribotą netesybų dydį, netaikant naujajame kodekse nustatytų 3 darbuotojo VDU „lubų“.
Užtikrinant Konstitucijoje įtvirtintą žmogaus teisę laisvai pasirinkti darbą ir turėti saugias darbo sąlygas, šalies vadovė siūlo atsisakyti socialiai nesaugiausių – vadinamųjų nulinių, nenustatytos apimties darbo sutarčių. Pagal teikiamus pasiūlymus terminuotos darbo sutartys nuolatiniam darbui galėtų būti taikomos tik kolektyvinėse sutartyse numatytais atvejais.
Į Darbo kodeksą taip pat siūloma grąžinti sudėtingiausiomis sąlygomis dirbančių darbuotojų apsaugą – kai žmogus dėl kenksmingų ar kitokių sąlygų dirba sutrumpintą darbo laiką, jam turi būti apmokama kaip už visą darbo laiką. Už nepertraukiamą darbą toje pačioje darbovietėje siūloma suteikti papildomas kasmetines atostogas.
Prezidentė siūlo atsisakyti nuostatos dėl darbo tarybų steigimo privalomumo ir suteikti papildomą apsaugą profsąjungų lyderiams nuo nepagrįsto atleidimo iš darbo, taip pat nustatyti demokratiškesnę Trišalės tarybos sudarymo tvarką.
Po valstybės vadovės dekretų pristatymo už tai, kad Darbo kodekso ir lydimųjų teisės aktų pataisų projektai būtų svarstomi iš naujo balsavo 95 Seimo nariai, už siūlymą laikyti įstatymus nepriimtais – 23 parlamentarai.
Projektai toliau bus svarstomi pagrindiniais paskirtuose Socialinių reikalų ir darbo bei Biudžeto ir finansų komitetuose. Prie šių klausimų svarstymo Seimo posėdyje planuojama sugrįžti rugsėjo 14 d.
Tiesos.lt primena: Seimas naująjį Darbo kodeksą priėmė birželio 21 d. Jis kartu su lydimaisiais teisės aktų pakeitimais yra vienas iš septynių naujojo socialinio modelio sukūrimo paketų, kuriuo numatoma tobulinti darbo santykių reglamentavimą (plačiau žr. ČIA).
Daugiau apie Darbo kodekso svarstymu skaitykite Tiesos.lt publikacijoje Iš arti. Parlamentarai apie naująjį Darbo kodeksą: „Dėl šito Darbo kodekso Lietuva nežlugs – darbuotojai išgyveno ne vieną krizę, išgyvens ir tai“.