Seimas balsavo už šeimos apibrėžimą per santuoką ir giminystės ryšį

Seimas, dar kartą apsvarstęs, pritarė Konstitucijos 38 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektui, kuriuo siūloma Konstituciją papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis, kad šeima sukuriama sudarius santuoką. Šeima taip pat kyla iš motinystės ir tėvystės. Valstybė saugo ir globoja santuoką, šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Už pataisas po pirmojo svarstymo balsavo 74, prieš –19, susilaikė 20 Seimo narių (individualūs balsavimo rezultatai ČIA – Tiesos.lt), skelbiama Seimo puslapyje.

2013 m. gruodžio 10 d. Seimui pristatyto projekto iniciatorių teigimu, „šiuo įstatymo projektu buvo siekiama nustatyti, kad šeima yra pirminė ir pamatinė visuomenės ląstelė. Konstitucijos 18 straipsnis nustato, kad „Žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės”. Saugodama šeimą valstybė pirmiausiai turi saugoti prigimtinę šeimos struktūrą. Prigimtinė šeimos struktūra remiasi santuoka ir giminystės arba kraujo ryšiais“.

2016 m. birželio 2 d. Seimas po svarstymo nusprendė grąžinti iš naujo komitete svarstyti Konstitucijos 38 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1217, pakeičiant pataisoms nepritarusį Teisės ir teisėtvarkos komitetą Socialinių reikalų ir darbo komitetu.

Seimo narys Rimantas Jonas Dagys sveikina Seimą žengus svarbų žingsnį, stiprinant šeimos instituciją. „Šiais metais dėl mažo gimstamumo prarandame vidutiniškai po 50 žmonių per dieną, todėl nebegalime gaišti neturėdami nuoseklios šeimos politikos. O tokios vykdyti negalėjome, kadangi Konstitucinio Teismo išaiškinimas, kas yra šeima, yra toks platus, kad praktiškai bet ką galima traktuoti esant šeima. Apie šią tikslinančią pataisą skleista daug mitų. Neva priėmus šią pataisą šeima nustos būti nesusituokusios, tačiau vaikų turinčios poros, broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai, seneliai ir anūkai ir pan. Neva iš vyro ir moters santuokos kylanti šeima yra sovietinė (!) atgyvena. Neva toks pataisymas reikalingas tik tikintiesiems. Galiu tik pasidžiaugti, kad kolegos, išskyrus socialdemokratus ir liberalus, nesileido suklaidinami ir palaikė pataisą“, – teigia R. J. Dagys.

Vis dėlto parlamentinės grupės „Už šeimą“ pirmininkas apgailestauja, kad paskutinis balsavimas dėl pataisos įvyks tik po Seimo rinkimų. „Dėl J. Sabatausko ir jo bendrapartiečių pataisos vilkinimo Teisės ir teisėtvarkos komitete klausimą svarstome pačioje sesijos pabaigoje. Remiantis Seimo statuto reikalavimais neįmanoma, kad paskutinis balsavimas įvyktų anksčiau nei Seimo rinkimai. Per juos žmonės taip ir nežinos, ką politikai iš tikrųjų laiko šeima“, – sako R. J. Dagys.

Pirmo svarstymo metu Konstitucijos 38 straipsnio pakeitimui iš balsavusių Seimo narių pritarė 29 iš 29 Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narių, 8 iš 8 Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narių, 10 iš 11 Mišrios grupės narių, 7 iš 8 „Tvarkos ir teisingumo“ partijos frakcijos narių, 19 iš 23 Darbo partijos frakcijos narių, 1 iš 26 socialdemokratų, nepritarė nei vienas liberalas.

Vadovaujantis Seimo statutu, projekto priėmimo procedūra pradedama ne anksčiau kaip po 10 dienų po jo svarstymo Seimo posėdyje. Priėmimo metu dėl Konstitucijos keitimo įstatymo projektų balsuojama Seimo posėdyje du kartus, tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip 3 mėnesių pertrauka.

Bernardinai.lt

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
11 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
11
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top