Po daugiau nei dešimties metų trukusių diskusijų dėl tiesioginių merų rinkimų Seimas ketvirtadienį juos įteisino. Prezidentei Daliai Grybauskaitei pasirašius įstatymą, tiesiogiai merus rinkti gyventojai galėtų jau kitų metų vasario pabaigoje arba kovo pradžioje vyksiančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose. Jei prezidentė pasirašys šį įstatymą, jau kitą pavasarį savivaldos rinkimuose piliečiai patys spręs, kas vadovaus jų miestui ar rajonui.
Ketvirtadienį ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius „Žinių radijui“ teigė pritariąs tiesioginiams merų rinkimams, nes „tiesioginiai merų rinkimai yra reikalingi ir visuomenė tuo yra labai suinteresuota. Tiesiogiai renkamas meras turi pristatyti visuomenei aiškią savo viziją arba strategiją, o kai bus išrinktas, stengsis, kad visa tai būtų įgyvendinta ir jis įgytų tolesnį rinkėjų pasitikėjimą. Tai savotiškas pilietiškumo stiprinimas mūsų šalyje“, – sako premjeras A. Butkevičius.
Opozicijos lyderis Andrius Kubilius nepritarė tiesioginiams merų rinkimams, teigdamas, kad tai tėra dabartinių valdančiųjų partijų rūpestis, kaip sustiprinti savo įtaką tuose rajonuose, kur yra daugiausia jų rinkėjų. „Didžiausia problema ta, kad tiesiogiai rinktas meras neturės tokių įgaliojimų, kurie pateisintų žmonių lūkesčius“, – įsitikinęs A.Kubilius.
Politologo Antano Kulakausko nuomone, šiandien Seime priimtas tiesioginių mero rinkimų modelis neatitinka Lietuvos gyventojų lūkesčių, kad meras būtų vykdomoji valdžia:
„Tarybos pirmininką rinksime tiesiogiai. Valstybės lygmeniu tai būtų analogija, kai kas nors sugalvotų paskelbti Seimo pirmininko tiesioginius rinkimus. Šiuo atveju Tarybos pirmininkas turės vieną balsą Taryboje, o sprendimai vis tiek priimamai Tarybos, o ne pirmininko. Lietuvos žmonės nori vienasmeniškos atsakingos valdžios, kurią patys rinktų. Tiesiogiai renkamas meras turėtų būti vykdomoji valdžia, su pakankamai dideliais įgaliojimais, tam aišku reikėtų keisti Konstituciją. Labai toli dairytis nereikia – Lenkijoje sistema veikia, ir neblogai“, – „Žinių radijui“ sakė A. Kulakauskas.
Be to, A. Kulakauskas neatmeta galimybės, kad priimtas tiesioginių mero rinkimų įstatymas gali prieštarauti Konstitucijai: „Reikalas tas, kaip interpretuos tą merą. Mero Konstitucijoje išvis nėra, o jo statusas bus kartu ir Tarybos narys, Tarybos pirmininkas, kurio kiti Tarybos nariai atšaukti negali“.
Trumpai apie permainas savivaldos rinkimuose
Pagal socialdemokratų pasiūlytą ir Seimo priimtą įstatymą savivaldybių tarybų nariai ir toliau bus renkami daugiamandatėje apygardoje, o meras – vienmandatėje. Atėjęs balsuoti savivaldybės gyventojas gaus du balsavimo biuletenius: viename rinkėjas turės pažymėti partijos ar koalicijos sąrašo numerį ir 5 asmenis, kuriems atiduoda pirmumo balsus, kitame biuletenyje rinkėjas žymės savo pasirinktą kandidatą į merus.
Vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktu būtų laikomas tas kandidatas į savivaldybės tarybos narius-merus, kuris pirmą kartą balsuojant gautų daugiau kaip pusę rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų, jeigu rinkimuose dalyvavo ne mažiau kaip 40 proc. į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų. Jeigu rinkimuose dalyvautų mažiau kaip 40 proc. rinkėjų, išrinktu būtų laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia, bet ne mažiau kaip vieną penktadalį visų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų balsų.
Jeigu pirmą kartą balsuojant merų rinkimuose nė vienas kandidatas nesurinktų reikiamos balsų daugumos, ne vėliau kaip po dviejų savaičių nuo balsavimo dienos būtų rengiamas pakartotinis balsavimas dėl dviejų kandidatų į merus, gavusių daugiausia balsų pirmą kartą balsuojant.
Įgyvendinant Konstitucinio Teismo išvadą numatoma, kad kelti kandidatų sąrašus daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir merą vienmandatėje rinkimų apygardoje galėtų ne tik politinės partijos, bet ir visuomeniniai rinkimų komitetai. Taip pat būtų atsisakoma save iškėlusių kandidatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Vienmandatėje rinkimų apygardoje kandidatu į merus pilietis galėtų išsikelti pats.
Politinių partijų, rinkimų komitetų kandidatų sąrašai, kandidatai į merus bei asmenys, save keliantys kandidatais į merus, būtų registruojami, jeigu iškėlimą ar išsikėlimą savo parašais palaikytų tos savivaldybės rinkėjai.
Pagal naujas nuostatas, partijos, rinkimų komiteto keliamą kandidatų sąrašą ir kandidatą į savivaldybės tarybos narius-merus, arba, jeigu keliamas tik sąrašas arba tik kandidatas, taip pat asmenį išsikeliantį kandidatu į savivaldybės tarybos narius-merus atitinkamoje savivaldybėje turėtų paremti ne mažiau kaip 20 proc. skaičiuojant vienam savivaldybės tarybos nario mandatui, bet ne mažiau kaip 100 tos savivaldybės rinkėjų.