Seimas pradėjo svarstyti Konstitucijos pataisas dėl tiesioginių seniūnų rinkimų įteisinimo

Seimas pradėjo svarstyti Seimo nario Jurgio Razmos pristatytas Konstitucijos pataisas, kuriomis siūloma įteisinti tiesioginius seniūnų rinkimus, nustatyti seniūnijų teisę turėti savo biudžetą.

Pasak projekto iniciatorių, Lietuva pasirašė Europos vietos savivaldos chartiją, kuri pabrėžia tiesioginę piliečių teisę dalyvauti tvarkant viešuosius reikalus ir nurodo, kad ši teisė tiesiogiai gali būti įgyvendinama per demokratišku būdu sudarytas vietos valdžios institucijas. „Tačiau Lietuvoje ligi šiol egzistuojantis savivaldos modelis yra nepakankamai decentralizuotas bei paremtas piliečių valia ir dėl to tampa kliūtimi siekiant paminėtų tikslų“, – teigiama dokumento aiškinamajame rašte.

Teikiamu projektu siekiama padidinti seniūnų veiklos efektyvumą, „perkeliant jų atsakomybės bei atskaitomybės svorio centrą iš savivaldybės administracijos į vietos bendruomenę (gyventojai patys turėtų spręsti, kas labiausiai vertas būti seniūnu)“. Aiškinamajame rašte pabrėžiama, kad tai įmanoma įgyvendinti tobulinant ir decentralizuojant savivaldybių institucijų formavimą, perduodant įgaliojimus ir funkcijas tokiems vietos savivaldos lygmens subjektams, kaip seniūnijos ir seniūnai, visuomeninės bendruomenių tarybos, taip priartinant viešųjų ir administracinių paslaugų teikimą prie gyventojų bei garantuojant veiklos ūkinį ir finansinį savarankiškumą. „Tiesioginiai seniūnų rinkimai ne tik sudarytų galimybę užimti šias pareigas to labiausiai vertiems asmenims, bet ir įpareigotų juos ginti viešąjį interesą ir savo veikloje vadovautis bendruomenės interesais“, – pabrėžiama dokumente.

Kaip tvirtina naujų nuostatų iniciatoriai, tai padidintų ir pačių savivaldybių institucijų veiklos viešumą ir efektyvumą, išplėstų bendruomenės dalyvavimą tvarkant vietos reikalus, užtikrintų skaidrų lėšų panaudojimą ir mažintų korupciją.

Po pristatymo už Konstitucijos pataisas balsavo 50 Seimo narių, prieš – 5, susilaikė 35 parlamentarai. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas Seimo komitetuose.

Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti birželio 30 d.

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
7 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Čiukčia nesupranta.

„1993 m. stodama į Europos tarybą Lietuva įsipareigojo pasirašyti ir ratifikuoti Chartiją. 1996 m. lapkričio 26 d. Strasbūre ši Chartija buvo pasirašyta, tačiau ratifikuota tik 1999 m. gegužės mėnesį ir įsigaliojo Lietuvoje 1999 m. spalio 10 d. Chartijos ratifikavimas reiškia, kad mūsų valstybė įsipareigoja suderinti vietos savivaldą reguliuojančius įstatymus su chartijos nuostatomis ir laikytis visų joje įtvirtintų principinių reikalavimų” Įdomus klausimas, kodėl seimo Jurgis susirūpino Konstitucijos pataisomis, kuriomis siūloma įteisinti tiesioginius seniūnų rinkimus, nustatyti seniūnijų teisę turėti savo biudžetą. Nuo 1996 m. seimui ir vyriausybei vadovavo seimo Jurgio konservai, net buvo ministeris Kęstutis Skrebys, kuris vadovavo Valdymo reformų ir savivaldybių reikalams, o ratifikavo Chartiją tik po 3 metų – 1999 metais. Ir visus 16 metų keitėsė seimai, vyriausybės ir nė… Skaityti daugiau »

Tai būtų

laba gerai.Geras vadas miesteliuose labai buria.

Pastebėjimas

Tik nereikalingos išlaidos rinkimams.

ha ha

Seimas svarsto ir galimybę sumažinti seimo narių skaičių.
Labiausiai tam priešinasi Sysas, nes žino, kad kitur tokio gero darbo negaus. Tad visiems aiškina, kad sumažėjus žmonių skaičiui Lietuvoje, rinkėjų nesumažėjo, nes renka ir emigrantai. Tarsi rinkėjai būtų įstatymų kūrėjų melžiamos karvės…
Dar vienas jo argumentas – kuo daugiau seimūnų, tuo sunkiau tiems, kurie nori juos nupirkti.
Tuo pačiu tarsi pripažindamas, kad seimūnai gauna otkatus, kad nubalsuotų už vieną ar kitą kažkam naudingą sprendimą.
Izraelis turi daugiau nei 6 milijonus gyventojų su daugybe tarpusavio problemų, tačiau Knesetui užtenka 120 delegatų. O mūsų įstatymai jau sukurti, bet mes turime išlaikytinių 141. Ir labai nekokybiškų.
Ar ne geriau mažiau, bet kokybiškų?

Beta

Stebuklas! O gal ir ne- suveikė šaltas savivaldos rinkimų dušas?

Gal kas žino

Kas ir kaip konkrečiai balsavo už pataisas? Savus „didvyrius” reikia žinoti

Dėdė

Kiek matau, savivaldos reforma čia nenumatoma. Vietoj savivaldos seniūnijose – neinstitucinės, kačių mylėtojų draugijų lygmens visuomeninės bendruomenės ir seniūnaičiai garo nuleidimui. Seniūnas ir toliau išliks miesto/rajono etatiniu darbuotoju. Jo renkamumas be institucinės seniūnijos tarybos priežiūros lieka savivaldos ir demokratijos karikatūra.

7
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top