Rugpjūčio 21 dieną Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos posėdis surengė diskusiją „Valstybės istorinės atminties įamžinimo teisinė aplinka: Jono Noreikos-Generolo Vėtros ir Kazio Škirpos atvejis“, kuria siekta išsiaiškinti teisines spragas, kurios, tikėtina, ir paskatino Vilniaus merą teisininką Remigijų Šimašių savivaldžiauti.
Be komisijos narių parlamentarų Arūno Gumuliausko (pirmininkas), Povilo Urbšio, Albino Jovaišos, Stasio Tumėno, Audronės Jankuvienės, Lauryno Kasčiūno, diskusijoje dalyvavo ir Kovo 11-osios signatarai Saulius Pečeliūnas bei Virgilijus Kačinskas. Įvairiais teisinio reguliavimo klausimais pasisakė Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorius Vidmantas Bezaras, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktorius Sigitas Narbutas, lietuvių kalbos mokytoja ir visuomenininkė Astra Genovaitė Astrauskė, Lietuvos Nacionalinės Bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovas Vidmantas Valiušaitis, istorikė ir visuomenininkė Rasa Čepaitienė, Lietuvos Nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios brolijos pirmininkas Gasparas Genzbigelis, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos pirmininko pavaduotojas Laimas Dieninis, fizikas, habil. dr. Ferdinandas Vaitiekūnas, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos Garbės pirmininkas Jonas Burokas, partizano Juozo Jakavonio-Tigro dukra, Laisvės kovotojų sąjungos pirmininkė Angelė Jakavonytė.
Kalbėjusieji pasisakė už tai, kad teisėsauga turi įvertinti ne tik Vilniaus miesto mero R. Šimašiaus suorganizuotą naktinį reidą prieš Jono Noreikos-generolo Vėtros atminimui skirtą lentą – šį mero savivalės aktą Seimo narys P. Urbšys pavadino „vandalizmu“, bet ir ankstesnius, pasak L. Dieninio, „sistemingus“ Vilniaus miesto administracijos veiksmus, kuriais ne kartą buvo kėsintasi į istorinę atmintį saugančius ženklus Lukiškių aikštėje.
Kad siekiant pateisinti savivalę buvo griebtasi net manipuliacijų, paliudijo V. Valiušaitis, pasidalijęs informacija apie tai, kad Vilniaus m. savivaldybės tarybai priimant sprendimą dėl Kazio Škirpos alėjos pervadinimo „…dideliame ekrane buvo parodyta citata, kuri nebuvo Škirpos, bet buvo priskirta Škirpai ir tuo pagrindu buvo priimtas nutarimas“. Jo teigimu, abejones, ar taip priimtas sprendimas teisėtas, turėtų išsklaidyti Vyriausybės atstovas peržiūrėjęs šio posėdžio įrašą.
Be to, buvo konstatuota, kad nors sureguliuoti kol kas pakankamai chaotišką su istorine atmintimi susijusią teisinę bazę ir yra svarbu, bet dar svarbiau įsisąmoninti, jog pastaruoju metu padažnėję išpuoliai prieš Lietuvos laisvės kovų ir jų didvyrių atminties įamžinimą yra ne atsitiktinumas, o sąmoningos pastangos perrašyti Lietuvos istoriją, ypač stengiantis suniekinti lietuvių tautos antisovietinį pasipriešinimą, ir atitinkamai reaguoti. „Privalome protingai ir principingai priešintis tokiems mėginimams, nesvarbu, ar jų sukėlėjai būtų užsienyje, ar mūsų šalyje“, – diskusiją apibendrino ją vedęs prof. Arūnas Gumuliauskas
Visas Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos surengtos diskusijos „Valstybės istorinės atminties įamžinimo teisinė aplinka: Jono Noreikos-Generolo Vėtros ir Kazio Škirpos atvejis“ vaizdo įrašas: