Jolanta Krikščiūnaitė | Lietuvos šeimų sąjūdis
2014 m. sausio 11 d., šeštadienį, Lietuvos Respublikos Seime vyko forumas „Gyvybės kultūros puoselėjimas ir pilietinis apsisprendimas“, organizuotas Krikščioniško pilietinio veikimo forumo ir skirtas visų krikščioniškų konfesijų atstovams.
Pasak organizatorių, Krikščioniško pilietinio veikimo forumo narių, susitikimo tikslas – sutelkti krikščionis aktyvesniam gyvybės kultūros puoselėjimui, stiprinti krikščionių solidarumą viešojoje erdvėje, aptarti prioritetinius uždavinius.
Buvo akivaizdu, kad tokio renginio poreikis didelis ir kad iššūkių, su kuriais susiduria krikščionys ir visi, kurie palaiko prigimtines žmogaus teises į gyvybę, šeimą ir žmogišką orumą, ateinančiais metais bus ypatingai daug. Ne veltui 2014 metus įvairių krikščionių konfesijų Lietuvoje vadovai bendru memorandumu paskelbė šeimos metais.
Pastaruoju metu galima stebėti vis didėjančių krikščioniškų iniciatyvų skaičių, į kurias įsitraukia mokslininkai, žinomi visuomenės atstovai, LR Seimo nariai, gydytojai, teisininkai, šeimų ir jaunimo sambūriai. Kaip pastebėjo vienas forumo dalyvių, krikščioniškos vertybės nesikeitė viduramžiais, pirmaisiais krikščionybės metais ir dabar, tačiau šiuo metu yra išstumiamos įvairių ideologijų, neturinčių mokslinių pagrindo ir labai gerai finansuojamų.
Pirmoje forumo dalyje pasisakė katalikų kunigai, tarp jų – Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, Arūnas Peškaitis, Lionginas Virbalas, evangelikų reformatų kunigas Tomas Šernas, ortodoksų kunigas, „Tikėjimo žodžio“ bendruomenės atstovė Sonata Aleksandravičienė, „Panevėžio vynuogyno“ bendruomenės pastorius Žilvinas Skulevičius, Europos Parlamento atstovas Algirdas Saudargas, VšĮ „Gerosios naujienos centro“ vadovas Remigijus Jucevičius bei forumo moderatorius, Bernardinų inernetinio dienraščio vyriausiasis redaktorius Andrius Navickas ir kiti šiandieninę situaciją įvardijo kaip mirties kultūros įsigalėjimą, kas yra rimta situacija, kuri reikalauja krikščionių vienybės ir aktyvaus pilietiško apsisprendimo.
Antroje dalyje vyko darbas grupėse. Diskutuota apie pagalbą krizes išgyvenantiems asmenims, šeimoms, besilaukiančioms moterims, kaliniams, kenčiantiems nuo priklausomybių, tartasi apie gyvybės kultūros puoselėjimą įvairias lygmenimis, apie lytinio ugdymo (kuris dažnai painiojamas su nepageidaujamu lytiniu švietimu) poreikį tiek mokyklose, tiek dirbant su tėvais. Kalbėta apie mokslo indėlį remiant kovojančius už gyvybę ir šeimą ir apie teisinę gyvybės, šeimos apsaugą.
Teisinės gyvybės apsaugos grupėje kalbėta apie 2014 metais laukiančius iššūkius teisinėje srityje bei galimus veiklos būdus. Joje dalyvavo LR Seimo nariai dr. Rimantas Dagys, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Povilas Urbšys, gydytojai, teisininkai, nevyriausybinių, visuomeninių iniciatyvų atstovai.
Kadangi visuomenės dėmesio sulaukia ne visi teisės aktai, kurie daro įtaką kasdieniam gyvenimui, buvo aptarti pagrindiniai 2014-aisiais metais vyksiantys įstatymų ir teisės aktų pakeitimų projektų svarstymai, kuriems negalima likti abejingiems:
• LR Konstitucijos 38 straipsnio pakeitimo siūlymas, kuriame siūloma tiksliau įvardinti, kas yra šeima, įtvirtinti valstybės įsipareigojimą saugoti santuoką;
• Nacionalinės šeimos tarybos kūrimas Seime, padėsiantis šeimoms ginti savo teises;
• Abortų draudimo įstatymo projektas, ginantis negimusio vaiko teises į gyvybę ir kiti.
LR Seimo nariai pastebėjo, kad piliečių spaudimas, Seimo narių balsavimo viešinimas, susitikimai su Seimo nariais ypač teigiamai veikia tuos, kurie linkę balsuodami pasislėpti po partijos pozicija ir likti neatsakingi už priimamus sprendimus. Ir paragino domėtis įstatymų projektais, kreiptis į Seimo narius ir reikalauti ginti piliečių teises.
Ypatingas dėmesys atkreiptinas į tuos įstatymų projektus, kurie gali turėti ilgalaikių nenorimų pasekmių kiekvieno piliečio gyvenime:
1. Lygių galimybių įstatymo pataisų projektas, galintis turėti neigiamų pasekmių šeimas sukūrusiems asmenims.
2. Civilinio kodekso pakeitimai, kuriuose siekiama partnerystę prilyginti šeimai, nors tai nenumatyta LR Konstitucijoje.
3. Vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo projektai, nenumatantys jokios apsaugos gyvybei prenatalinėje stadijoje, taip pat siekiantys įtvirtinti miglotą smurto prieš vaikus apibrėžimą, suteikiant vaikų teisių apsaugos tarnyboms plačius įgaliojimus spręsti dėl vaikų atėmimo iš tėvų klausimus;
4. Žvelgiant į Lietuvos aktualijas, negalima nepastebėti Europos Parlamente teikiamų iniciatyvų, viena kurių buvo garsioji „Estrelos rezoliucija“. Sausio 16 d Europos Parlamente yra numatytas Europos Komisijos pareiškimas „Dėl seksualinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių nediskriminavimo“, kuriame gali būti pridėta ir nauja rezoliucijos versija. Negalima pamiršti ir tų tarptautinių konvencijų, kuriose atsiranda lytinės tapatybės konstruktų, prieštaraujančių mokslui ir didžiosios visuomenės dalies vertybėms.
Forumo dalyviai, jų būta per 80, išreiškė norą ateityje vėl rinktis ir vertinti darbus, ieškant bendradarbiavimo būdų, veikiant bendruomeniu lygiu ir viešojoje erdvėje. Kritinė Lietuvos ir ES teisės aktų analizė, tvirta retorika viešojoje erdvėje ir darbas mažose grupėse įvardyti kaip prioritetiniai veiklos būdai.
Forumas pradėtas ir užbaigtas bendra malda ir palydėtas ryžtu – veikti tam, kad vaikai ir anūkai gyventų Lietuvoje be kalėjimų, vaikų namų, savižudybių ir abortų.
Konferencijos vaizdo įrašą žiūrėkite ČIA.