Kviečiame susipažinti su visa Iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) direktoriaus pareigų atleisto prof. Ado Jakubausko kalba Seime. Beje, jo teigimu, ketvirtadienį Seime priimtas jam nepalankus sprendimas neturi analogų Lietuvoje, galbūt ir visame pasaulyje:
„Gerbiami Seimo nariai,
Dėkoju už šią patirtį, kurią įgijau per trumpą laiką, nuo dienos, kai Seimo Valdybos darbo grupė iš anksto pakomentavo savo išvadas, iki šio garbingo momento kalbėti Seimo tribūnoje. Daug vertinimų išgirdau ir perskaičiau. Daug išvadų padariau. Noriu atkreipti Jūsų dėmesį, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. vadovaudamas LGGRTC jokiais administracinės teisės ar tarnybiniais nusižengimais nesu kaltinamas.
Priežastis, kodėl stoviu čia, yra bandytos pradėti Centre reformos – tas reformas daryti mane įpareigojo prieš tai buvusio Seimo valdybos sudarytos darbo grupės išvados.
Jaučiuosi, lyg būčiau patekęs tarp politinių girnų, tiksliau, tarp dviejų Seimo valdybų – anos kadencijos Seimo Valdybos ir šitos Valdybos – girnų.
Jau visi pamiršo, kad prieš trejus metus Centro svetainėje patalpintas tyrimas apie KGB agentų registracijos žurnalą sukėlė didelį šurmulį visuomenėje, apie tai skelbė net užsienio žiniasklaida, ir po to Seimo valdyba sudarė darbo grupę ištirti Centro darbą. Be kita ko, buvo mestas šešėlis ant kardinolo Vincento Sladkevičiaus, dirigento Sauliaus Sondeckio, aktoriaus Donato Banionio.
2019 birželio 26 d. Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės istorinės atminties komisijos sudarytos darbo grupės priimtose išvadose teigiama:
kad Istoriniai tyrimai buvo vykdomi aplaidžiai,
kad dokumentų analizei ir tikrinimui nebuvo skelbtas pakankamas dėmesys,
kad tas tyrimas yra visiškas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojų nesusikalbėjimo pavyzdys,
kad nebuvo bendradarbiavimo tarp institucijų,
prie dokumentų viešinimo prisidėjo ir politikų įtaka.
Ir štai tokia išvada: Centro vidaus tvarką reikia gerokai tobulinti, nes dokumentų viešinimas nėra pakankamai reglamentuotas, o tokios klaidos daro žalą pačiai institucijai, menkina jos įvaizdį visuomenėje.
Už šias Seimo darbo grupės išvadas balsavo ir Tėvynės Sąjungos atstovas, išvadas patvirtino ankstesnės kadencijos Seimo valdyba.
Prieš pusmetį pradėjęs vadovauti Centrui ėmiau taisyti anos kadencijos Seimo valdybos nurodytus trūkumus – sugriežtinau viešinimo taisykles, bandėme su istorikais kalbėtis, kaip pagerinti tyrimų kokybę. Tai sukėlė dalies darbuotojų, pabrėžiu – šeštadalio darbuotojų – nepasitenkinimą.
Šios kadencijos nauja Seimo Valdyba užėmė priešingą poziciją: bandymą taisyti praeitos kadencijos Seimo Valdybos nurodytus trūkumas įvertino kaip nedemokratiškus žingsnius, kažkodėl išgirdo tik 17 darbuotojų skundą, bet nekreipė dėmesio į 61 darbuotojo kitokią nuomonę.
Belieka tik klausti, kas bus su Centro vadovybe po kitų Seimo rinkimų?
Kovo 19 d. į Centrą kreipėsi grupė Nepriklausomybės akto signatarų, prašydami pakartotinai ištirti kaltinimus metamus Kardinolui Vincentui Sladkevičiui, dirigentui Sauliui Sondeckiui ir aktoriui Donatui Banioniui. Nepriklausomybės akto signatarai, be kita ko, klausia, kaip taisomi praeitos kadencijos Seimo Valdybos nurodyti trūkumai, ir po kovo 26 d. Seimo Valdybos sprendimo nežinau, ką jiems atsakyti.
Kviečiau Seimo Valdybos sudarytos darbo grupės dėl padėties Genocido Centre narius gyvai apsilankyti įstaigoje, pasikalbėti su darbuotojais, pažiūrėti kokiomis sąlygomis kai kurie iš jų dirba, atlikti visus įmanomus auditus – pradedant finansų, valdymo, įvertinti psichologinį klimatą Centre. Deja, į mano kvietimą nebuvo reaguota.
2019 m. pabaigoje Genocido Centras iš 3 įstaigų grupės buvo perkeltas į 2 grupę. Darbuotojai tai sutiko labai entuziastingai, tačiau padidėjusio įstaigos finansavimo vaisiais pasinaudojo tik 19 valstybės tarnautojų, kurių atlyginimai ženkliai pakilo, tuo tarpu darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, atlyginimo padidėjimo praktiškai nepajuto.
Nuo 2020 m. liepos 1 d. Seimo buvau paskirtas vadovauti Centrui. Pradėjęs eiti pareigas, susipažinau su situacija Centre, kuri mane pribloškė. Per 24-ius Centro egzistavimo metus įstaigos sąrašuose figūruoja 543 iš Centro išėję darbuotojai. Vadinasi, vidutiniškai Centrą kasmet palikdavo 16 darbuotojų. Tokia darbuotojų kaita normali, kai institucijose dirba nuo 500 iki 1000 darbuotojų, o ne 142, kiek dirba Centre.
Taip pat Centras eilę metų mažiausiai finansuojama iš visų 23-jų Seimo pavaldume esančių institucijų. LGRTC darbuotojų atlyginimai daug metų tik nežymiai viršijo minimumą, 2015 m. darbuotojų atlyginimas buvo 370 eurų. Manau, šio Seimo politikai turėtų paieškoti atsakymų į klausimus, kodėl Centras apie 20 metų buvo finansiškai skurdinamas. Peršasi tokia išvada, kad didelei daliai Lietuvos politinių jėgų Centras daug metų buvo kaip kaulas gerklėje. Šio kaulo nebuvo galima nei nuryti, nei išspjauti, tai buvo pasirinkta taktika mažu finansavimu numarinti šią instituciją.
Dėl tokios padėties 87 Centro darbuotojai kreipėsi į Seimą 2015 m., po to pakartotinai kreipėsi 2016 m. Kodėl Seimas niekaip nereagavo į šiuos absoliučios daugumos LGGRTC darbuotojų kreipimusis, bet labai aktyviai sureagavo į 2021 m. 17-os Centre dirbančių kreipimąsi?
LR Seimas 2019 m. atkreipė dėmesį, kad Centras bene vienintelė Lietuvoje likusi institucija, kurios vadovas, ironiška tokiai institucijai, sovietiniu stiliumi buvo skiriamas vadovauti iki gyvos galvos, institucijoje nebuvo jokių kadencijų ar rotacijų padalinių vadovams. Buvo pakeistas LGGRTC įstatymas, vadovui įvestos kadencijos ir buvau paskirtas vadovauti Centrui penkerių metų kadencijai. Atėjęs į šią instituciją iš karto pabrėžiau, kad LGGRTC padarysiu garbės institucija, kad iš jos nebebėgs darbuotojai, bet čia sieks įsidarbinti daugelis istorikų.
Centre mes planuojame pradėti 1991 m. sausio 13-osios įvykių tyrimą, įsteigti DNR banką pokario ginkluoto pasipriešinimo dalyvių tapatybės nustatymą plėsti muziejinę veiklą į Vilniaus Lukiškių kalėjimą, Kauną (buvusio KGB pastato kamerose įsteigti muziejų, taip pat muziejinę veiklą plėsti Druskininkuose.
Tikriname visas versijas dėl Juozo Lukšos-Daumanto (Skirmanto) galimos užkasimo vietos. Būtų simboliška palaikus rasti ir palaidoti.
Tuskulėnuose tęsti KGB nužudytų žmonių palaikų paieškas. Manoma, kad Tuskulėnuose dar nerasta virš trijų šimtų nukankintų žmonių palaikų, kurie galimai yra po teniso kortais ir šalia jų esančioje teritorijoje ir įrengti Tuskulėnuose Tremtinių alėją.
Kai leis karantino sąlygos Tuskulėnų komplekse atidaryti muziejų „Homo sovieticus“.
Pirmą kartą oficialiai susitikta su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininke. Aptarti galimo bendradarbiavimo aspektai tiriant Lietuvos miestelių holokausto aukas, deramai paminint 80-ąsias Vilniaus geto likvidavimo metines ir kt.
Centras nėra mokslo įstaiga, kaip klaidingai pateikiama žiniasklaidoje. Centras yra viešojo administravimo įstaiga, atliekanti daugybę funkcijų: Genocido Centro tyrimai toli gražu nėra tik istoriniai tyrimai, tai yra tarpdalykiniai tyrimai apimantys ne tik istorijos, bet ir teisės, sociologijos, antropologijos, politologijos ir psichologijos tyrimus.
Centrui VSD perdavė 1600 asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavusių su sovietų saugumu KGB kartoteką.
Centras prieš kiekvienus rinkimus atlieka kandidatų patikrą, ar nėra nuslėptas jų bendradarbiavimas su sovietų slaptosiomis tarnybomis, tikrinami visi kandidatai, apdovanoti valstybiniais apdovanojimais, ir t.t.
2021 m. Centrui labai svarbu tinkamai pasirengti sukaktims:
Birželio 14-tą – trėmimų pradžios 80-mečiui.
Šie metai Seimo paskelbti Juozo Lukšos-Daumano (Skirmanto) metais, sukanka 100 metų nuo jo gimimo, 70 metų nuo jo žūties.
1941 m. birželio sukilimo – 80 metų jubiliejus.
80 metų 1941 m. birželio 22–27 d. vykdytoms sovietų masinėms žudynėms:
Holokausto 80-etis.
Rainių tragedijos 80-metis
Pravieniškių kalėjime kalinių sušaudymo 80-metis.
Medininkų 30-etis, pasieniečio Žagunio, Artūro Sakalausko prie Seimo žūčių 30-etis.
Pučo (rupjūčio 1991 m.19–22 d.) ir Lietuvos valstybės diplomatinio pripažinimo 30-etis ir kitos įsimintinos datos.
Nuo praeitų metų liepos mėn. kuriama Centro pokyčių komanda, Centre įdarbinti du žinomi istorikai, vadybininkas ir finansininkas, dvi teisininkės (viena jų perėjo dirbti į Centrą iš Aukščiausiojo Teismo), įsteigtas Komunikacijos skyrius vidaus ir išorės komunikacijai. Kuriamas pokario ginkluoto pasipriešinimo dalyvių palaikų paieškos ir identifikavimo skyrius, kuriame bus kviečiami dirbti Centro darbuotojai.
Mikroklimatui centre normalizuoti bus kviečiamas mediatorius takoskyrai su akademine bendruomene pašalinti. Noriu padėkoti buvusiai direktorei Birutei Burauskaitei už pagalbą ir parodytą norą išspręsti vidaus problemas ir pakylėti įstaigą naują lygmenį.
Baigdamas savo kalbą sveikinu visus Seimo narius su Didžiuoju Ketvirtadieniu, ramių Jums artėjančių šv. Velykų, Atgimusi gamta dovanoja pačią gražiausią pavasario šventę – šventas Velykas. Šviesos Jūsų namams, skaidrumo Jūsų mintims, gėrio ir grožio Jūsų darbams.“
Šaltinis: respublika.lt