Rusų rašytojas ir žinomas tinklaraštininkas Sergejus Uzunas (Сергей Узун), savo publikacijas skelbiantis „frumyčiaus“ vardu, šioje miniatiūroje aptaria šiandieninės Rusijos gyventojų reakciją į valdžios propagandą.
frumich.com
Kartą televizoriuje pasirodė mirtinai išblyškęs finansų ministras ir pareiškė:
– Finansinė krizė mūsų nepalies. Todėl, kad. Aš jums tiksliai sakau.
Oficialių asmenų pareiškimuose gliaudantys gyventojai negarsiai nusikeikė ir išskubėjo supirkinėti druską, degtukus ir cukrų.
Kitą dieną televizoriuje pasirodė visiškai sutrikęs prekybos ministras ir pasakė:
– Duonos ir pirmos būtinybės prekių atsargos leidžia mums su pasididžiavimu tvirtinti, jog badas ir prekių deficitas mums negresia. Štai jums skaičiai.
– Och! – teištarė gyventojai ir prisipirko dar miltų ir kruopų.
Žemės ūkio ministras, kad būtų įtikinamiau, sušoko šokį ant tribūnos ir džiaugsmingai pasakė:
– Neregėtas derlius! Yra vilčių eksportui! Atgimstame! Aruodai braška per siūles!
– Ach, netgi šitaip! – pasibaisėjo gyventojai ir nubėgo konvertuoti santaupas į užsienio valiutą.
– Nekilnojamo turto kainos kris! Kiekvienam studentui – po apartamentą! Artimiausioje ateityje! – net nesusiraukęs atpylė statybų ministras.
– Tai kas gi čia po galais dedasi, a? – sustaugė gyventojai ir nuskuodė pirkti žibalą, žibalines lempas, malkas ir anglį.
– Šiuolaikinė armija bus kontraktų pagrindu. Jau rytoj. Bus ir naujausios sistemos granatų. Pasaulyje tokių dar nėra, – solidžiai pasakė gynybos ministras. – Na, o kas mums? Pinigų juk – aibių aibės. Rezervai, atsargos ir apskritai proficitas.
– Mama!.. – cyptelėjo gyventojai ir puolė rausti žemines.
– Viskas kuo-pui-kiau-sia! Jūs suprantate?! KUO-PUI-KIAU-SIA!!! – tikino prezidentas. – Mes jau šiandien galėtume pastatyti komunizmą. Vienintelis dalykas, kuris stabdo, – mums visiems nebeliks ką veikti. Todėl galite miegoti ramiai! Stabiliau nebūna! Pensininkai perka ikrą kibirais! Numatau kokybišką šoktelėjimą, proveržį ir šuolį. O kiekybinį – apskritai bėgimą! Septynmyliais žingsniais į gerovę ir klestėjimą. Karibai tampa artimesni. Iš čia mes grasinsime pasauliui. Po šimtą trisdešimt centnerių rožių nuo kiekvienos lysvės. Primilžius apskritai mažinsime. Karvės nebegali tąsyti tešmenų. Gyventojai pasipiktinę tuo, jog viskas pigu. Pietų Amerika prašosi į mūsų sudėtį sovchozo teisėmis. Ura!
– Ir ką gi jūs ten tokio rengiate, žvėrys?! – ėmė šaukti gyventojai ir dėl viso pikto persirengė švariais baltiniais.
Iš rusų kalbos vertė Jeronimas Prūsas